Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vieno mėnesio nėštumas, dar vadinamas pirmuoju nėštumo mėnesiu, yra itin svarbus laikotarpis, kuomet organizmas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Šiuo metu aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Pagrindiniai ir Dažniausi Nėštumo Požymiai
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai yra implantacinis kraujavimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę).
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni.
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Rytinis pykinimas ar vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kai kurioms moterims pykinimas gali prasidėti net po 2-3 savaičių nuo pastojimo, o kitoms - visai nepasireikšti. Net ir nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. svorio.
Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Irzlumas ir nuotaikų kaita. Nuovargis, silpnumas. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis Intrahepatinės nėščiųjų cholestazės (INC) simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę.
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Padidėjęs uoslės jautrumas. Staiga pradėjote nepakęsti kavos kvapo, o partnerio mėgstami kvepalai erzina? Tai gali būti nėštumo ženklas - kvapai tampa intensyvesni ir kai kurie net sukelia pykinimą.
Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Keistas nuovargis. Jei staiga pradedate jaustis pavargusios nuo paprastų kasdienių veiklų, net jei miegate pakankamai - tai gali būti ženklas, kad kūnas intensyviai dirba kuriant naują gyvybę. Metalo skonis burnoje. Daugelis nėščiųjų pasakoja apie keistą, tarsi „geležies skonį“, atsirandantį net be jokios priežasties. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais. Pakeistas skonio pojūtis. Patiekalai, kurie anksčiau patiko, dabar erzina, o staiga pradeda traukti netikėti deriniai - rauginti agurkai su šokoladu? Sveiki atvykę į pirmuosius požymius! Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Pilvo „tempimo“ pojūtis. Kai kurios moterys jau pačioje pradžioje jaučia tempimą, spazmus ar neįprastus pojūčius apatinėje pilvo dalyje, tarsi „viduje kažkas vyksta“. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Aukštesnė kūno temperatūra. Šiek tiek padidėjusi bazinė kūno temperatūra (apie 37 °C) gali išsilaikyti ilgiau nei įprastai - tai dažnai pastebi moterys, kurios planuoja nėštumą ir stebi savo ciklą.
Emocijų „karuselė“. Nenusakomo liūdesio ar džiaugsmo protrūkiai be akivaizdžios priežasties? Emocinis nestabilumas - dažnas, bet dažnai ignoruojamas nėštumo pradžios palydovas. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Kai kurioms moterims gali pasireikšti galvos skausmai, galvos svaigimas, vidurių užkietėjimas ar net odos pokyčiai, tokie kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Spuogų ar odos pokyčių atsiradimas. Dėl hormonų gali suaktyvėti riebalinių liaukų veikla - veidas, nugara ar net krūtinė gali „išberti“, nors anksčiau oda buvo visiškai švari.
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Rytinis pykinimas ar vėmimas. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Nuovargis, silpnumas. Irzlumas ir nuotaikų kaita. Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Teigiamas nėštumo testas. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė.
Pirmieji požymiai gali pasirodyti jau per pirmąsias 1-2 savaites po pastojimo, nors daugelis jų tampa ryškesni po 4-6 savaičių, kai jau galima atlikti nėštumo testą. Klasikiniai, visiems žinomi požymiai: 1. Pavėluotos mėnesinės. Tai vienas aiškiausių ir dažniausiai pastebimų signalų. Tačiau ne visoms moterims ciklas reguliarus, tad ne visada šis požymis yra akivaizdus. 2. Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Krūtys gali tapti sunkesnės, jautresnės, speneliai - tamsesni. Kai kurios moterys sako, kad pojūtis primena PMS, bet intensyvesnis. 3. Pykinimas, ypač rytais. Daugumai pažįstamas reiškinys, bet verta žinoti - kai kurioms pykinimas gali prasidėti net po 2-3 savaičių nuo pastojimo, o kitoms - visai nepasireikšti. Netikėti požymiai, apie kuriuos galėjote nežinoti: 4. Metalo skonis burnoje. Daugelis nėščiųjų pasakoja apie keistą, tarsi „geležies skonį“, atsirandantį net be jokios priežasties. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais. 5. Padidėjęs uoslės jautrumas. Staiga pradėjote nepakęsti kavos kvapo, o partnerio mėgstami kvepalai erzina? Tai gali būti nėštumo ženklas - kvapai tampa intensyvesni ir kai kurie net sukelia pykinimą. 6. Netikėtas kraujavimas ar dėmėjimas. Implantacinis kraujavimas gali įvykti praėjus 6-12 dienų po pastojimo - jis būna silpnas, trumpas, dažnai painiojamas su mėnesinėmis. 7. Keistas nuovargis. Jei staiga pradedate jaustis pavargusios nuo paprastų kasdienių veiklų, net jei miegate pakankamai - tai gali būti ženklas, kad kūnas intensyviai dirba kuriant naują gyvybę. 8. Pilvo „tempimo“ pojūtis. Kai kurios moterys jau pačioje pradžioje jaučia tempimą, spazmus ar neįprastus pojūčius apatinėje pilvo dalyje, tarsi „viduje kažkas vyksta“. 9. Dažnas noras šlapintis. Net jei dar vos keli nėštumo savaitės, hormonai jau veikia šlapimo pūslę - organizmas pradeda daugiau skysčių cirkuliaciją. Taip pat žr. 10. Emocijų „karuselė“. Nenusakomo liūdesio ar džiaugsmo protrūkiai be akivaizdžios priežasties? Emocinis nestabilumas - dažnas, bet dažnai ignoruojamas nėštumo pradžios palydovas. Retesni, bet įdomūs požymiai: 11. Pakeistas skonio pojūtis. Patiekalai, kurie anksčiau patiko, dabar erzina, o staiga pradeda traukti netikėti deriniai - rauginti agurkai su šokoladu? Sveiki atvykę į pirmuosius požymius! 12. Aukštesnė kūno temperatūra. Šiek tiek padidėjusi bazinė kūno temperatūra (apie 37 °C) gali išsilaikyti ilgiau nei įprastai - tai dažnai pastebi moterys, kurios planuoja nėštumą ir stebi savo ciklą. 13. Spuogų ar odos pokyčių atsiradimas. Dėl hormonų gali suaktyvėti riebalinių liaukų veikla - veidas, nugara ar net krūtinė gali „išberti“, nors anksčiau oda buvo visiškai švari.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Nėštumo Testas ir Kada Kreiptis į Gydytoją
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:* Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.* Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.* Nustatoma numatoma gimdymo data.* Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:* Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.* Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.* Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.* Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.
Lengvas: pykinimas nepastovus, vemiama 3-4 k. Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. matuotis pailsėjus, ramioje aplinkoje;sėdėti atsirėmus arba atsigulti ant kairiojo šono;ranka apnuoginta, atraitota rankovė neturi spausti;ranka patogiai padėta ant atramos, manžetė širdies aukštyje;šlapimo pūslė turi būti tuščia;matuoti abiejų rankų AKS;matuoti du kartus ir tarp matavimų daryti bent 6 val. Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai. Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.
Nėštumas - tai ypatingas gyvenimo etapas, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Ankstyvųjų nėštumo požymių atpažinimas yra svarbus žingsnis rūpinantis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Pastebėjus bent kelis iš minėtų simptomų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir, gavus teigiamą rezultatą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ankstyviausi nėštumo požymiai prieš vėluojančias mėnesines | #tww #ttc
