Menu Close

Naujienos

Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos Lietuvoje: išsamus vadovas

Nėštumas ir vaiko gimimas yra dideli gyvenimo pokyčiai, susiję ne tik su fiziniais, bet ir su finansiniais iššūkiais. Lietuvoje valstybė siekia palaikyti tėvus, suteikdama įvairias išmokas ir atostogas, kurios padeda užtikrinti šeimos gerovę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, jų sąlygas, dydžius ir kaip jas gauti.

Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100% atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.

Pagrindinės išmokos ir atostogų rūšys

Tėvams, auginantiems vaikus Lietuvoje, priklauso kelios pagrindinės išmokų ir atostogų rūšys:

  • Nėštumo ir gimdymo atostogos: Suteikiamos mamai nuo 30 nėštumo savaitės. Šiuo metu mama turi teisę gauti motinystės išmoką.
  • Tėvystės atostogos: Suteikiamos kūdikio tėvui. Tėvystės atostogos trunka 30 kalendorinių dienų ir jas galima išnaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki tol, kol jam sukanka vieneri metai.
  • Vaiko priežiūros atostogos: Suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukanka 3 metai.

Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.

Motinystės ir vaiko priežiūros išmokų schema

Motinystės išmoka

Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur.

Mama turi teisę išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės. Jų metu gaunamos motinystės išmokos ilgis priklausys nuo kada gims vaikutis bei gimdymo aplinkybių. Jei vaikutis gimsta nuo 31 savaitės, motinystės išmoka bus mokama už 126 kalendorines dienas. Jei gimdymas buvo komplikuotas ar gimsta keli vaikai, visais atvejais išmoka prailginama 14 kalendorinių dienų.

Nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti imamos dalimis. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms).

Tėvystės išmoka

Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Vienkartinė išmoka yra taip pat skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur.

Vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Tėvai gali pasirinkti, kiek ilgai norės gauti išmoką, nuo ko ir priklausys išmokos dydis:

  • 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34% „į rankas“).
  • 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio (58% „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30% kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67% „į rankas“).

Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%. Jei dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.

Vienkartinė išmoka vaikui ir nėščiai moteriai

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama vienkartinė išmoka vaikui - 539 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. ši suma yra aktuali. Vienkartinė išmoka taip pat skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur ir nuo 2024 m. sausio 1 d. ji yra aktuali.

Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.

Vienkartinės išmokos dydžiai

Mamadieniai ir tėvadieniai

Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.

Kaip gauti išmokas?

Norint gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“. Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokų ir papildomų išmokų, tokių kaip kas mėnesiniai vaiko pinigai.

Jei norite gauti konkretesnes instrukcijas, galite įsigyti paruoštą atmintinę su išsamia informacija. Joje rasite ne tik pagrindinę informaciją apie tai, kokios papildomos išmokos Jums priklauso, bet ir kokius dokumentus reikia pildyti gimus vaikui, kokia yra dokumentų pildymo eiga bei kūdikio užregistravimo niuansai.

Kaip pradėti skaitmenizuoti dokumentus su DokSkenu?

Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, darbdavys neturi teisės diskriminuoti darbuotojo pagal ketinimą turėti vaikų. Darbdavys privalo suteikti nėščiai darbuotojai kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, kuris yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, išskyrus tam tikrus atvejus. Panaši apsauga galioja ir visiems darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki trejų metų.

Po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą / pareigas, ir gauti ne mažesnį nei buvusį darbo užmokestį. Vis pasitaiko atvejų, kai mamai ar tėčiui, grįžus po ilgesnių vaiko priežiūros atostogų, neišlaikoma darbo vieta arba siūlomos kitos prastesnės pareigos. Tokiu atveju, rekomenduojama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar žindančias mamas skirti viršvalandiniams darbams, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siųsti jas į komandiruotes darbdavys gali tik su jų sutikimu. Jei darbuotoja maitina krūtimi, jai turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas 3 val. ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti.

Darbo kodekso apsauga nėščiosioms ir auginantiems vaikus

SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą. Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.

tags: #pametinukai #motinystes #atostogos