Vaiko kalbos raida - sudėtingas ir ilgas procesas. Kalba yra pagrindinė bendravimo ir pažinimo priemonė. Intensyviausias kalbos raidos etapas vyksta ankstyvaisiais vaiko metais. Tėvai, globėjai ir pedagogai atlieka lemiamą vaidmenį, kurdami skatinančią kalbinę aplinką ir siūlydami veiklas, tinkamas kiekvienam raidos etapui. Įgalinkime vaikus pasitikėti savimi, būti komunikabilius ir sukurkime tvirtą pagrindą jų akademinei ir asmeninei sėkmei.
Kalbos supratimo pagrindai formuojasi dar kūdikystėje. Gimę kūdikiai geba atskirti ir apdoroti savo gimtosios kalbos garsus. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai leidžia įvairius burbuliavimo, gugavimo, burbėjimo garsus. Kūdikiai paprastai pradeda guguoti maždaug 6-9 mėnesį.
Vaiko kalbos raidos etapai:
- Riksmas, verksmas, vogravimas (5 savaitė; vaikas taria balsius a, o, e).
- Čiauškėjimas (gugavimas; 4 mėn. pab.-5 mėn.; taria priebalsius m, d, b, n, v, t, geba atpažinti įvairių kalbų garsus).
- Klausymasis-atsakymas (8 mėn.).
- Kito kalbos supratimas, pirmieji žodžiai (1 metai; nebegali skirti garsų, kurių nėra gimtojoje kalboje).
1-2 metų laikotarpis žymi reikšmingą kalbos raidos šuolį. Vaikai nuo pavienių žodžių pereina prie trumpų sakinių formavimo, nuosekliau išreikšdami savo mintis, norus ir pastebėjimus. Antraisiais metais ypač sparčiai pildosi mažylio kalbos žodynas, vaikui lengviau susikalbėti ir gauti reikalingus atsakymus. Maži vaikai tarsi kempinės sugeria kiekvieną žodį ir frazę iš savo aplinkos. Kalbėkite kuo taisyklingiau, natūraliu balsu.
Pusantrų metų vaikas vartoja 3-50 žodžių, 2 metų - gramatiškai taisyklingus dažniausiai 2 žodžių sakinius.
Dvejų-trejų metų vaikų kalbos ir kalbėjimo raida yra intensyvus ir dinamiškas laikotarpis, kai vaikas palaipsniui pereina nuo trumpų žodžių prie paprastų frazių, mokosi sekti nurodymus, o jo gebėjimas suprasti aplinkos kalbą sparčiai auga. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, būtent šiuo laikotarpiu pastebėsite didžiulį progresą.
Vaiko žodynas supratimo prasme sparčiai auga - jis jau supranta daugiau žodžių, nei pats gali tarti ar naudoti. Paprastais atvejais vaikas sugeba suprasti trumpus, konkrečius nurodymus, ypač jei jie susiję su kasdieniais veiksmais ar pažįstamais daiktais. Gali sekti elementarias vieno ar dviejų veiksmų instrukcijas, ypač jei jos pateikiamos aiškiai ir palaipsniui. Taip pat vaikas jau gali suprasti paprastus klausimus („kur?“, „kas?“), aplinkos sąvokas („ant“, „po“, „į”) ir priešingybes („didelis/mažas“).
Pradeda vartoti dviejų žodžių sakinius (pvz., „mama duok“, „tėtis eina“).
3 metai: Istorijų kūrėjai!
Įžengus į trečiuosius gyvenimo metus, vaikai vis labiau mėgsta kurti savo trumpas istorijas - jie mėgina pasakoti patys, kartais maišydami tikrus įvykius su fantazija, imituodami girdėtas pasakas ar patirtis. Tai yra labai svarbus etapas, nes vaikai pradeda suvokti, kad kalba gali būti ne tik informacijos perdavimas, bet ir kūrybinė veikla, būdas išreikšti mintis, jausmus ar net pasijuokti.
Vaikas jau vartoja 3-5 žodžių sakinius.
Nuo 2 iki 4 metų vaiko žodynas kas 6 mėnesius padvigubėja, mokyklinio amžiaus vaikai kalbos žinias susistemina, žodžius vartoja tiksliau, nuo konkrečių žodžio paaiškinimų pereina prie abstrakčių, žino sinonimus, skirsto daiktus pagal kategorijas.
3-5 metais ypač tobulėja vaiko kalbos gramatika ir sakinių struktūra. Vaikai efektyviai vartoja įvardžius, veiksmažodžių laikus. Be to, vaikų nuo 3 metų vaizduotė yra labai laki. Daug dėmesio skirkite vaiko vaizduotei lavinti. Leiskite žaisti vaidmenų žaidimus, kurti ir išreikšti save. Pasakokite istorijas, klausykite vaiko pasakojimų, juos aptarkite, iliustruokite.
Ankstyvojoje vaikystėje vaikai vis geriau formuoja sakinius ir naudoja kalbą tiek praktiniais, tiek vaizduotės tikslais. Jų pažintiniai gebėjimai taip pat leidžia vis lengviau ir efektyviau bendrauti.
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo kalbos įgūdžiai toliau tobulėja. Vaikų kalbos žodynas vis turtingesnis, mokykloje aktyviai tobulinama rašytinė išraiška. Vienas iš mokymo pradinėje mokykloje tikslų - gebėjimas skaityti ir suprasti parašytą tekstą. Siūlykite vaikui pildyti dienoraštį, kurti ir rašyti.
Susipažinimas su įvairių žanrų ir stilių literatūra turtina žmogaus žodyną ir gerina suvokimą.
Kaip galiu skatinti 1-2 metų vaiką aiškiai, teisingai ištarti žodžius? Skatinkite aiškų tarimą, modeliuodami teisingus garsus ir žodžius. Pakartokite žodžius, kai vaikas neteisingai juos ištaria, ir patvirtinkite, kai vaikas žodį ištaria teisingai.
Kalbos raidai labai svarbus smulkiosios motorikos lavinimas. Mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su jo kalbos įgūdžiais. Vaikų kalbos raidos kelionė yra dinamiškas procesas. Kaip ir minėjome, smulkiosios motorikos ir kalbos įgūdžių ryšys įrodytas mokslinių tyrimų duomenimis. Svarbu tai, kad rašymas yra viena iš kalbos raiškos formų. Mūsų klientų pamėgtos veiklos knygos su daugkartiniais lipdukais - lavinkite ne tik smulkiąją motoriką, bet ir pažinimo funkcijas bei akies-rankos koordinaciją. Rašymas - viena svarbiausių kalbos raiškos formų. Mokykitės rašyti su žaliaplaukiu berniuku Skilsu! Na, o jei rašyti įprastu būdu, popieriuje, atsibodo.. Raides pažinkite su lavinamosiomis kortelėmis! Šį tą siūlome ir mažyliams!
Kaip ta smulkioji motorika veikia? Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami ne tik vaikystėje, bet ir paaugus, mokantis naudotis rašymo ar piešimo priemonėmis, apvedžiojant bei rašant raides, žodžius ir sakinius.
Veiklos smulkiajai motorikai lavinti:
- Lipdymas (minkštuoju plastilinu, žaidimo tešla galima žaisti daugybę žaidimų).
- Piešimas (pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir būtinai dažais).
- Kirpimas / klijavimas (šiame žaidime svarbiausia procesas, ne rezultatas).
- Konstravimas (kaladėlės, lego ir kt.).
- Smulkių detalių rinkimas / ėmimas (namuose tinka pupelės, žirniai, sagos, karoliukai, burbuliukai).
- Rinkitės konstruktorius, smulkias rūšiavimo detales, vaiko amžiui tinkančias dėliones, leiskite dėlioti kruopas, makaronus, kitas buityje turimas priemones.
- Pateikite vaikui jo amžių atitinkančių skirtingų tekstūrų žaislų, skleidžiančių įvairius garsus.
- Naudokite barškučius, įvairius amžių atitinkančius žaislus.
Kaip skatinti kalbos raidą?
- Kalbėkite: daug ir aiškiai kalbėkite su vaiku, vardinkite daiktus, apibūdinkite veiksmus.
- Skaitykite: rinkitės knygas su ryškiais paveikslėliais, apžvelkite paveikslėlius, klauskite, ką vaikas mato, skatinkite kalbėti.
- Klausinėkite: paprastais atvira forma klausimais, kurie skatina pokalbį, o ne vien tik „taip/ne“ atsakymus - pavyzdžiui: „Koks tavo mėgstamiausias žaislas?“, „Nori pieno ar sulčių?“ Tai skatina vaiką gilinti mintis ir lavinti žodyną.
- Išnaudoti kasdienes situacijas: pavyzdžiui, eidami į parduotuvę, galite vaiko paklausti, ką jis mato, kokios spalvos daiktai, kokį skonį turi maistas, kokie daiktai yra dideli ar mažesni.
Kaip galiu padėti vaikui, kuris praleidžia pirmuosius žodžio garsus? Perfrazuoti vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus, pvz., vaikas: „Arlė oka“, mama: „Tikrai šita vvvarlė ššššoka? Žaiskite žaidimus, koks pirmas žodžio garsas, kokia pirma raidė. Galite pasidaryti ir abėcėlės lentelę ant popieriaus lapo. Nespauskite vaiko ir duokite laiko tuos garsus suvokti.
Kaip lavinti 7 mėnesių kūdikio kalbą? Vaikiukas domisi žaislais, bet kalbėti dar nelabai nori. Tokio amžiaus vaikas vis dar stebi aplinką, domisi įvairiais paviršiais, mokosi judėti ir dar pažįsta pasaulį oraliniu būdu, t. y. per burną. Nuostabus dalykas mažyliams yra liečiamos knygelės, kuomet vaikas mokosi ne tik per klausą, bet ir per sensorinius pojūčius. Be abejo, svarbi ir fizinė vaiko raida (šliaužimas, ropojimas, sėdėjimas, valgymo, kramtymo gebėjimai ir pan.). Jei mažylis taria garselius (bababa, mamama, ijaja ir pan.), domisi aplinka, garsais namuose ir lauke, sėdi, šliaužioja ar ropoja - raida turėtų atitikti amžių ir pirmųjų žodelių (mama, tete, niam niam, au au) turėtumėte sulaukti iki pirmojo gimtadienio.
Mikčiojimas ankstyvame amžiuje. Vaikų kalba, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo ypatybių visuma. Priklauso nuo vaikų anatominio fiziologinio ir psichinio išsivystymo, socialinės aplinkos. Ankstyvoji vaikų kalba kuriasi pagal bendrus biologinius ir kalbėjimo įgūdžių raidos dėsnius; ji menkai susijusi su konkrečios kalbos specifika. Kiekvieno vaiko kalba savita.
Skiriama šios vaikų kalbos ypatybės: garsinės (kai kurių garsų arba jų junginių pakeitimas kitais, pvz., tliusis vietoj triušis), gramatinės (mažiau gramatinių konstrukcijų, paties sukurti žodžiai, pvz., sparnuoja), semantinės (žodžių ir jų grupių atranka bei vartojimas neįprastomis reikšmėmis).
Logoterapeutė Irena Stankuvienė pasakoja, kaip atpažinti vaiko kalbos raidos sutrikimus ir neuždelsti su jų diagnostika bei korekciniu darbu. Kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. „Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės“, - sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė. Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Vėluojančios kalbos raidos iki mikčiojimo: „Asmens sveikatos klinikos“ vaiko raidos centre dirbanti specialistė sako, kad pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti. Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Kada tėvams reiktų sunerimti?
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas. „Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip nebūna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
Atminties taisyklė: Kiekvieno vaiko raida yra unikali. Jei kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti su specialistu.
