Lietuvos Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokią iniciatyvą vadina artėjimu link policinės valstybės, nors Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir parlamentarė Vida Ačienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą. Šia pataisa siūloma, kad tas, kas panaudodamas psichinę prievartą privertė nėščią moterį darytis abortą, būtų baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad tokią baudžiamąją atsakomybę užtraukia privertimas darytis neteisėtą abortą. Projekto autorių teigimu, vieno žodžio „neteisėtas“ atsisakymas leistų kriminalizuoti privertimą nutraukti nėštumą.

Projekto iniciatoriai teigia, kad Lietuvos žiniasklaidoje paviešinamas ne vienas atvejis apie moterų patirtą psichinę prievartą, kurios tikslas - priversti moterį abortuoti savo negimusį kūdikį. Tokią prievartą galima laikyti ir tam tikra smurto artimoje aplinkoje apraiška, nes dažniausiai teigiama, kad atsisakyti negimusio vaiko aborto būdu verčia nėščios moters partneris ar kiti jos artimos aplinkos asmenys, nuo kurių ji yra priklausoma. Tyrimai rodo, kad 58,3 proc. moterų pasidarė abortą tam, kad patenkintų kitų asmenų interesus, 73 proc. moterų pritaria teiginiui, kad jos patyrė spaudimą dėl aborto, o 28,4 proc. tikina pasidariusios abortą dėl baimės, kad priešingu atveju praras savo partnerį. Nekriminalizuotas nėščios moters vertimas darytis abortą veda prie ilgalaikių neigiamų pasekmių konkrečioms moterims ir visai visuomenei, todėl nėščiųjų moterų teisinė apsauga turėtų apimti ir baudžiamojo persekiojimo priemones.

Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen vertina tokią iniciatyvą kaip dar vieną žingsnį policinės valstybės link. Ji teigia, kad neaišku, kokie būtų tokios iniciatyvos padariniai, ir lygina situaciją su marihuanos kriminalizavimu, kai laužomi jaunų žmonių gyvenimai. Ji taip pat mano, kad siūlymas kriminalizuoti abortus nebūtų gerai apgalvotas, kaip ir baudžiamoji atsakomybė dėl marihuanos. „Taip, abortai yra labai skaudus sprendimas. Bet nustokime savivaliauti šioje srityje, nepaverskime valstybės prievaizdu, kurio žmonės pradės bijoti“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės teigimu, liberalė neteisingai interpretuoja jos rengtą pataisą. „Labai stebina Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymas, kadangi iš tikrųjų liberalai visada pasisakydavo už lygias galimybes, moterų teises ir pan. Savo įstatymo projektu aš kalbu ne apie abortų uždraudimą, kalbu apie moters teises, apie tai, kad ji neturi patirti jokios prievartos - nei fizinės, nei psichologinės“, - pabrėžė politikė. Ji pridūrė: „Mes kalbame ne apie abortus, mes kalbame apie psichologinį smurtą, kurį patiria moteris.“

Aborto samprata ir teisinė bazė Lietuvoje

Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Tačiau šis įsakymas buvo bandomas atnaujinti 2014 m., bet tai nepavyko dėl tam tikrų grupių pasipriešinimo. Buvo keletas politikų pastangų sukurti <..> abortų įstatymus, kurių tikslas <..> visiškai uždrausti dabar legalius nėštumo nutraukimo būdus arba kaip galima labiau susiaurinti ir apsunkinti legalių abortų prieinamumą. Dar 2018 m. buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, tai būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje. Dėl to paties spaudimo, net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti.

Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Nors mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tai nėra įteisinta įstatymais.

Primintina, kad abortas yra dirbtinis moters nėštumo nutraukimas. Tai gali būti chirurginė operacija ar kitoks poveikis į moters organizmą ar tiesiogiai į gemalą, kurio padarinys - nėštumo nutraukimas. Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) esant kontraindikacijų, t.y. kai ši operacija medicininiu požiūriu neleistina; 2) abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos, t.y. ne gydytojas akušeris-ginekologas. Už neteisėto aborto atlikimą baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 142 straipsnyje. Jeigu sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje, pacientės prašymu padarė abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje numatyta didžiausia baudžiamoji atsakomybė už neteisėto aborto atlikimą. Asmuo, neturintis teisės daryti aborto operacijas, nutraukęs nėštumą pačios moters prašymu, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tais atvejais, kai abortas sukelia komplikacijas (moteris suserga, sutrikdoma jos sveikata ar net mirštama), asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl neteisėto aborto atlikimo, bet ir dėl atsiradusių pasekmių, t. y. sveikatos sutrikdymo ar neatsargaus gyvybės atėmimo.

Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 143 straipsnį numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams - panaudoti fizinį smurtą, padaryti turtinės žalos, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę - tai jau būtų pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Už neteisėto aborto padarymą BK 142 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę - laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

LLRA politikai Seime yra įregistravę Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti abortus visais atvejais, išskyrus jeigu nėštumas pavojingas moters gyvybei ir sveikatai arba jeigu moteris pastojo įvykdžius nusikaltimą. Anot V. Tomaševskio, esant įtarimams dėl apsigimimo, abortas nebūtų leidžiamas, nes apsigimusį vaiką reikia auginti, o ne žudyti jį dar negimusį. Politikai siūlo įteisinti baudžiamąją atsakomybę abortą neleistinai įvykdžiusiam gydytojui: už vaisiaus sunaikinimą prenetalinėje fazėje siūloma bausti iki 3 metų laisvės atėmimo, už sužalojimą arba susargdinimą - iki 2 metų. LLRA atstovai aiškina, kad įteisinus abortų draudimą nėščiajai niekas negrėstų, tačiau esą būtų baudžiami ties asmenys, kurie skatino, ragino ar primygtinai reikalavo pasidaryti abortą. „Baudžiamoji atsakomybė grėstų tik gydytojui, kuris atliko šitą veiksmą, ar asmeniui, kuris privertė moterį tą daryti. Taigi tai yra netgi tam tikra apsauga moteriai nuo vyro ar kitų asmenų įtakos“, - teigė V. Tomaševskis.

Mykolo Romerio universiteto docentas Danielius Serapinas, dalyvavęs LLRA spaudos konferencijoje, svarstė, kad jeigu Lietuvoje būtų tik planuoti vaikai, tai pusė mūsų neegzistuotume, nes pagal Lietuvos ir Europos apklausas iš tų vaikų, kurie gimsta, apie pusė yra neplanuoti. „Ir viskas grynai priklauso tik nuo tėvų požiūrio, kad jie prisiima tą atsakomybę, kai kada naštą - leisti vaikui gimti“, - sakė jis.

V. Tomaševskis, kalbėdamas apie gyvybės apsaugą, teigė, kad šitokio įstatymo priešininkai labai sureikšmina atvejus, kai dėl gydytojų baimės daryti abortus moterys miršta arba tampa neįgalios. Jis paminėjo Lenkijos atvejį, kai du vaikus auginusi Alicja Tysiąc norėjo nutraukti trečiąjį nėštumą, nes jai grėsė apakimas, tačiau medikai atsisakė tą padaryti ir moteris tapo sunkios stadijos silpnarege. V. Tomaševskis manė, kad šis atvejis yra per daug eksponuojamas, nes Lenkijoje per metus gimsta virš 300 tūkst. vaikų, o toks atvejis vienas. „Mūsų įstatyme numatyta išlyga dėl sveikatos, neturime gąsdinti šalies piliečių“, - aiškino V. Tomaševskis.

Kitos šalys ir abortų kriminalizavimas

Pasaulyje egzistuoja skirtingos nuomonės ir praktikos dėl abortų baudžiamosios atsakomybės. Kai kurios šalys, siekdamos užkirsti kelią neteisėtų abortų plitimui, pasitelkia ne tik švietimą, socialinę pagalbą ir ekonomines priemones, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Tai taikoma ne tik gydytojams ar kitų asmenų, neturinčių teisės atlikti chirurginius abortus, veiksmams, bet ir pačioms moterims, kurioms atliekami neteisėti abortai, arba kurios pačios nutraukia nėštumą. Daugelyje šalių moterys nėra traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą abortą, nes jų įstatymai nepripažįsta žmogaus vaisiaus teisės į gyvybę. Tačiau kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, Belgijoje ir Maltoje, baudžiamoji atsakomybė taikoma net ir tais atvejais, kai nėščia moteris tik leidžia atlikti neteisėtą nėštumo nutraukimą, o ne inicijuoja jį.

Analizuojant baudžiamąją teisę pasirinktose Europos šalyse (Vokietija, Airija, Suomija, Belgija, Austrija, Estija, Vengrija, Malta) ir JAV valstijose (Oklahoma ir Pietų Karolina) matyti, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma moteriai, kuri inicijavo neteisėto aborto atlikimą; ji taip pat taikoma, kai moteris pati nutraukia nėštumą. Tačiau kiekviena šalis numato išimtis (dažniausiai leidžiant abortus, jei kyla grėsmė moters gyvybei ir sveikatai).

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Belgijoje ir Maltoje, baudžiamoji atsakomybė taikoma moteriai net ir tais atvejais, kai nėščia moteris tik leidžia atlikti neteisėtą nėštumo nutraukimą, o ne inicijuoja jį. Šalyse, kuriose taikoma baudžiamoji atsakomybė moteriai, ji grindžiama teisę į prenatalinio žmogaus gyvybę ir dalyvavimo instituto nuostatomis, nes atliekant neteisėtą abortą moteris yra įvardijama kaip bendrininkė, veikianti kartu su kitais šio nusikaltimo subjektais; be to, baudžiamoji atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai moteris pati nutraukia nėštumą.

Anot V. Baranauskienės, už neteisėto aborto padarymą atsako asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, kuris suinteresuotas, kad nėščia moteris sutiktų, jog jai būtų padarytas neteisėtas abortas. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvoje, pagal galiojančius teisės aktus, baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma moteriai už neteisėto aborto atlikimą, nes valstybė teikia prioritetą ne žmogaus vaisiaus apsaugai, o moters privatumui. Tačiau teoriškai nėra kliūčių taikyti baudžiamąją atsakomybę moteriai už neteisėtą abortą, nes šios nusikalstamos veikos subjektų veiksmai atitinka dalyvavimo požymius, todėl moteris gali būti laikoma šios nusikalstamos veikos kurstytoja ar net organizatore, dalyvaujančia kartu su kitais šios nusikalstamos veikos subjektais.

Galima svarstyti, kad Lietuvoje reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę moteriai kaip bendrininkei už jai atliktą neteisėtą abortą, remiantis kitų šalių teisine praktika. Įstatymų leidėjui, tikslinant dabartinius teisės aktus, kurie reglamentuoja abortų atlikimo ir neteisėtų abortų subjektų baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, turėtų būti sukurtas įstatymas, kuris tiksliai apibrėžtų „žmogaus vaisiaus“ sampratą ir įtvirtintų teisę į prenatalinio žmogaus gyvybę (leidžiant atlikti abortus iki 12 nėštumo savaitės), kad moteris, atlikusi abortą vėlesniu nėštumo etapu, neturėtų galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo. Taip pat siūloma įtvirtinti 12 savaičių terminą, kurio viršijimas atliekant nėštumo nutraukimą rodo aborto operacijos neteisėtumą, kaip vieną iš neteisėto aborto požymių.

tags: #ar #moteri #reikia #bausti #baudziamaja #atsakomybe

• Kūryba: Astrida Lindgren ir Timo Bowleris
• Garliavos Jonučių progimnazija
• Kaip išsirinkti čiužinį vaikui
• Ar galima naudoti vaikiska alieju vietoj lubrikanto
• Kaip prižiūrėti neišnešiotą kūdikį