Kombucha - tai puiki alternatyva parduotuvių lentynas užkariavusiems, saldiklių pilniems limonadams. Tai natūraliai gazuotas gėrimas, kuriame yra penkis kartus mažiau cukraus, o svarbiausia - jis nealkoholinis. Kombučia dažniausiai yra pardavinėjama maisto prekių parduotuvėse, kuriose galite rasti ne vieną šio gėrimo pasirinkimą. Tačiau kaip išsirinkti gyvą ir nesugadintą produktą? Svarbiausia, atkreipti dėmesį į galiojimo laiką. Jei ant pakuotės galiojimo data yra nuo 3 iki 6 mėnesių - gėrimas tikras ir gyvas. Antras svarbus dalykas - sudėtis. Jei norite mėgautis kokybiška komučia - atkreipkite dėmesį į išvaizdą. Nufiltruotas ir skaidrus gėrimas, deja, nėra tikro gėrimo garantas - jis yra filtruotas per labai tankų filtrą, visos gerosios bakterijos nepatenka į galutinį variantą. Kadangi tai yra natūralus gazuotas produktas, jis puikiai padės virškinimui - ypač po švenčių ir kalno įvairiausių skanumynų. Yra tik viena išimtis. Žmonėms, kurie skundžiasi žemu rūgštingumu arba skrandžio problemomis, vienu kartu dideliais kiekiais gerti kombučią nepatartina.
Kombučią, kitaip dar vadinamą arbatos grybo gėrimu, gamina acto rūgšties bakterijos ir mielagrybis. Šis procesas vyksta fermentacijos būdu. Virtuvės šefas Vytaras Radzevičius prisimena, kad prieš 40-50 metų trilitrinį stiklainį su arbatos grybu buvo galima rasti beveik kiekvieno lietuvio namuose. Tuomet jis buvo vadinamas tiesiog „arbatos grybu“, o vėliau ši tradicija, nors ir nunyko, dabar grįžo su nauju vardu - kombučia.
Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller atkreipia dėmesį, kad kombučia yra probiotikų šaltinis, todėl ji gali būti itin naudinga virškinimui, imuninei sistemai ir net odos sveikatai. „Kombučia gali suaktyvinti virškinimo sistemos darbą. Tai naudinga, kuomet žmones kamuoja virškinimo sutrikimai. Dažniausiai kombučią rekomenduoju savo pacientams, kurie nori sustiprinti virškinimo sistemą. Tik reikėtų atsiminti, kad joje yra minimalus kofeino kiekis bei, priklausomai nuo kompanijos, gali būti nemažai cukraus, tad patarčiau nepiktnaudžiauti“, - aiškina specialistė.
Dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė sako, kad kombučią pamėgo žmonės, kurie nevartoja alkoholio, saldžiųjų gazuotų gėrimų, kaip sveikesnę alternatyvą pagurkšnoti vakare arba tiesiog atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kombučia taip pat turi šiek tiek B grupės vitaminų, kuriuos ir pagamina tam tikrų rūšių gerosios bakterijos, esančios kombučios „grybo“ kolonijoje.
Nors kombučios gamyboje yra naudojamas cukrus, Ž. Dumbraitė-Varkalienė primena, kad beveik visą jį suskaido bakterijos. Tai yra jų maistas ir taip išgaunamas kombučios skonis, ta rūgštelė bei angliarūgštės burbuliukai. Tačiau negalime jos prilyginti vandeniui. Vis tik tai yra gaivusis gėrimas. Šiuo atveju Ž. Dumbraitei-Varkalienei antrina natūropatinės mitybos specialistė, pridurdama, kad kombučią reikėtų gerti kartą per dieną, bet ne daugiau nei 1-2 butelius (250 ml). Be to, turėtume rinktis kombučią, kurios sudėtyje yra naudojamas cukrus, o ne dirbtiniai saldikliai. Kadangi kombučios sudėtyje yra žalios ar juodos arbatos, jos turi skysčių varančių savybių. Todėl šio gėrimo nereikėtų skaičiuoti į mūsų dienos skysčių kiekį. Tiesa, vidutiniškai žmogui rekomenduojama išgerti apie aštuonias stiklines vandens. Jeigu jos vartojame daugiau, tuomet kyla rizika „susirinkti per daug kofeino“, neišgerti papildomai vandens ir gauti nereikalingo cukraus.
Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad kombučią tikrai galima gurkšnoti vietoje kitų gėrimų vakarėlyje. Tai ypač aktuali gazuoto gėrimo alternatyva ir sportuojantiems, ir puoselėjantiems kūno linijas, vengiantiems daug cukraus ar kalorijų turinčių gėrimų, tarkime, tokių kaip įprastas limonadas. Tačiau pasak dietologo, šiuo gėrimu drąsiai mėgautis gali ne kiekvienas. Ypač saikingai ir nedideliais kiekiais vartoti kombučią turėtų ir žmonės, kuriuos kamuoja virškinimo trakto problemos. Turint jautrų virškinamąjį traktą ir vartojant fermentuotus produktus su gyvomis probiotinėmis bakterijų kultūromis, gali paūmėti pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas, prasidėti viduriavimas. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad fermentuota arbata - kombučia karštą vasaros dieną neturėtų tapti vandens pakaitalu ir būti geriama norint numalšinti troškulį - net ir geriant kombučią, būtina išgerti ir pakankamą kiekį vandens.
Vis dėlto, kai kurioms grupėms žmonių šį gėrimą reikėtų vartoti saikingai arba išvis atsisakyti. „Kombučią nerekomenduočiau gerti mažiems vaikams. Nėščiosioms patarčiau rinktis ne namų gamybos, kadangi tai sumažina apsinuodijimų riziką, ir nedidelį kiekį dėl joje esančio kofeino“, - pastebi T. Šliažaitė-Miller. Natūropatinės mitybos specialistei pritaria ir Ž. Dumbraitė-Varkalienė: „Jei kombučia yra pirktinė, dažniausiai tai bus švarus ir saugus vartoti produktas. Vis dėlto, diabetu sergantiems žmonėms ją reikėtų vartoti saikingai, stebėti insulino svyravimus, suvartojus šio produkto, kaip ir bet kurio kito. Vaikams nerekomenduotina, nes kombučia gali turėti nedidelį alkoholio kiekį, nes vis tik tai yra rūgimo metu natūraliai susiformuojantis produktas. Visiems kitiems, ypač naminė kombučia, yra puikus vasaros ir ne tik vasaros gėrimas; taip pat sveikesnė alternatyva, nei saldinti ir dažikliais nuspalvinti gaivieji gėrimai“.
Kombučios naudingosios savybės priklauso nuo to, kiek ji sufermentuota ir kiek joje yra likusių cukrų. Pastarųjų kiekiai svyruoja nuo 1,5 iki 12 g cukrų/100 g, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Tiek pirktinę, tiek namuose fermentuotą skonio kombučią galima pagardinti įtarkuojant imbiero šaknies, įpilant šlakelį obuolių sulčių, įmerkiant cinamono lazdelę, citrinos ar kito mėgstamo vaisiaus griežinėlį.
Tėvai dažnai draudžia vaikams gerti limonadus, tačiau kombučia - puikus būdas tai pakeisti. Tai natūraliai gazuotas gėrimas, kuriame yra penkis kartus mažiau cukraus, o svarbiausia - jis nealkoholinis. Tačiau, kaip minėta, vaikams kombučią gerti nerekomenduojama, nes ji gali turėti nedidelį alkoholio kiekį, kuris susidaro natūraliai fermentacijos metu.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos žinovė Raminta Bogušienė pabrėžia, kad vaikams gerti ir atsigerti reikia duoti tik kambario temperatūros vandens, nesaldintos žolelių arbatos, natūralaus mineralinio negazuoto vandens. Gali būti gardinama su uogomis, vaisiais. Saldintos arbatos iki 5 g/100 ml pridėtinio cukraus, jei jau ruošiamos vaikams atsigerti, tai negali būti duodamos kaip vandens pakaitalas. Vaikams turi būti draudžiama ne tik mokyklose ir darželiuose, bet ir namuose: energiniai gėrimai, gazuoti gėrimai, gėrimai pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto. Vaikams galima ruošti augalinį pieną: avižų, kokosų, riešutų ir sėklų. Rekomenduojama atsisakyti pirktinių saldintų gėrimų, sulčių, kompotų. Juos reiktų keisti pirmiausia daržovių, vaisių, žalumynų kokteiliais be pridėtinio cukraus. Šviežiai spaustas sultis vaikams patartina duoti rečiau, nes tai laisvasis cukrus, kuris greitai pakelia cukraus lygį kraujyje ir neišlaiko stabilumo.
Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas linki tėvams nuolat prisiminti: organizmui reikia vandens, nes kiekviena jo ląstelė gyvena ir dirba tik vandens terpėje. Patartina geriau gerti nevirintą vandenį, nes virinant pasišalina kalcis, kuris reikalingas vaiko kaulų augimui. Be to, geriausia gerti pusvalandį prieš valgį. Valgio metu skysčių reikėtų tik tiek, kad maistas būtų nesausas. Po valgio atsigerti galima praėjus maždaug valandai - kad vanduo neatskiestų skrandžio sulčių ir nepablogintų virškinimo. Nėra gera tradicija baigiant valgyti išgerti kompoto ar kito gėrimo stiklinę.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja riboti ne vaisius, kaip kartais kalbama, bet pridėtinį cukrų. Stengiamasi, kad jis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. visų gaunamų kalorijų. Pridėtinis cukrus - tai ne obuolio saldumas. Kalbama apie rafinuotą, rudąjį, baltąjį, nerafinuotą cukrų, taip pat medų, klevų, fruktozės sirupą ir kt. Jie skiriasi tik perdirbimo technologijų intensyvumu ir maistine verte. Ribojamas pridėtinis cukrus vaikų gėrimuose ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, nes suvartojimas cukraus nuolat auga, o viena iš pagrindinių sveikatai palankios mitybos sąlygų - suvartoti mažiau pridėtinio cukraus.
Šviežiai spaustos sultys, pasak maisto technologės, yra laisvasis cukrus. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes skaidulinių medžiagų sultyse paprastai nėra. Todėl nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti šviežių sulčių. Pirmenybę teikti patariama kokteiliams iš viso vaisiaus, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų puokštė.
Vaikų ligų gydytoja Sabina Karosienė tikina, kad dažniausiai virškinimo sistemos ligomis serga nuo pusės iki dvejų-ketverių metų vaikai. Dažniausiai pasitaikančios yra virusinės žarnyno infekcijos. Anot gydytojos, tėvams jos suteikia daug nerimo, nes pakinta vaiko elgesys. Šie simptomai išryškėja, sutrikus vandens ir elektrolitų balansui organizme.
Kokių žalingų produktų neturėtų būti trejų metų vaiko racione? Kramtomųjų saldainių ir čiulpiamųjų saldainių ant pagaliuko. Tokie saldainiai gadina vaikams dantis. O ir visam organizmui jie neduoda nieko gero. Trejų metų vaikams nepatartina duoti riebių ir aštrių padažų. Dauguma tėvų, norėdami pamaloninti vaiką, nuperka populiarių gazuotų gėrimų ir greitojo maisto. Medikai tai regėdami, tik linguoja galvas. Ne paslaptis, kad greitasis maistas kenkia vaikų organizmui, apie tai daug kalbama, tik daugelis suaugusiųjų rimtai nevertina gydytojų žodžių. Juk keptose bulvytėse, mėsainiuose, bulvių traškučiuose, dešrainiuose yra daug riebalų, cheminių priedų ir prieskonių, jie tukina vaikus, sukelia žarnyno ir skrandžio ligų.
Apie saldžių gazuotų gėrimų pavojus mažai kas žino. Saldžiuose gazuotuose gėrimuose labai daug konservantų, rūgštiklių ir dažiklių. Visokiausi limonadai, fantos, kolos labai kaloringi dėl didelio kiekio cukraus ar jo pakaitalų, o tai gali nutukinti vaiką, sukelti diabetą. Mokslininkai sako, kad cukraus pakaitalai sukelia vaikams hiperaktyvumą, trukdo jų protiniam vystymuisi. Odontologai irgi dažnai kalba apie saldžių gazuotų gėrimų žalą - jie gadina dantų emalį - o kaltas ne tik cukrus, bet ir įvairios rūgštys, kurių dedama į gazuotus gėrimus. Vienas tyrimas parodė - natrio benzoatas, kurio yra gazuotuose gėrimuose, kenkia DNR, dėl to ateityje gali išsivystyti Parkinsono liga, kepenų cirozė.
Ypač kenksmingas vaiko organizmui derinys - greitasis maistas ir vėsus vanduo, nes esant žemai temperatūrai riebalai ima stingti ir vaiko skrandžiui sunku suvirškinti sunkų maistą. Dar vienas maisto produktas, į kurį norisi atkreipti tėvelių dėmesį - dešrelės ir dešros. Deja, mėsos kiekis dešroje labai nedidelis, užtai daug modifikuotos sojos ir riebalų. O kvapas, skonis ir spalva suteikiami tik cheminiais priedais. Be abejonės, dešrelės ir dešros patenka į žalingiausių maisto produktų sąrašą.
Visi šiame straipsnyje minimi produktai nerekomenduojami bet kokio amžiaus žmonėms, bet ypač žalingi vaikams. Jei vaikas kartą kitą suvalgys bulvių traškučių, didelės bėdos nebus. Svarbiausia, kad tėvai neapdovanotų vaikų čiulpiamais saldainiais ant pagaliuko ar traškučiais - juk vaikystėje formuojasi valgymo įpročiai ir kultūra. Kai atžala bus 16 m. amžiaus, tėvai jau negalės kontroliuoti, kur ir ką jis valgo, taigi sveikos mitybos įpročius patartina formuoti vaikystėje. Tai nereiškia, kad reikia daryti kultą iš sveiko maisto, visiškai neduoti vaikui saldumynų. Visko turi būti su saiku.
Konditeriniai gaminiai, net patys paprasčiausi sausainiai, bandelės, spurgos, kurių sudedamųjų dalių sąraše be menkaverčių rafinuotų kvietinių miltų ir cukraus, pridedama ir hidrintų riebalų. Visi maisto produktai turintys hidrintų riebalų potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes net maži kiekiai transriebalų susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei siejami su nutukimu. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą transriebalų kiekį, vaikams apskritai rekomenduojama vengti šių riebalų. Spraginti gaminiai, sausi pusryčių dribsniai, saldinti pieno produktų gaminiai (ledai, sūreliai, jogurtai), gazuoti saldinti gėrimai, sulčių gėrimai, nektarai, greito paruošimo gaminiai ir kiti žaismingomis pakuotėmis traukiantys vaikų akis maisto produktai nėra palankūs vaikų sveikatai. Vartojant šiuos menkaverčius produktus vaikams viršyti cukraus dienos normą, kuri yra 12 g per dieną, ir kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra labai paprasta.
Maisto pramonėje gaminami ir prekyboje pateikiami maisto produktai su spalvingomis pakuotėmis ir užrašais „skirta vaikams“, nes tai verslininkams padeda didinti pardavimus. Tačiau dažnu atveju tokie produktai su dideliu kiekiu pridėtinio cukraus, kuriam žmonės jaučia priklausomybę, todėl suvalgoma vis daugiau ir daugiau. Kol bus paklausa, tol tokie produktai bus prekyboje. Tačiau niekaip negaliu suprasti tėvų, kurie perka tokius produktus savo mylimiems vaikučiams. Atrodo taip paprasta paimti pakuotę ir perskaityti sudedamąsias dalis, atkreipti dėmesį į druskos, cukraus kiekį ir maisto priedus. Vaikai natūraliai renkasi produktus be pridėtinio cukraus. Belieka tik tėveliams „nelepinti“ savo vaikučių sveikatai nepalankiais produktais. Nežadėkite savo mažyliui spalvingų ledinukų ar traškučių už gerą elgesį, nes taip ugdote sveikatai nepalankius įpročius ir formuojate neteisingą valgymo kultūrą.
Visi žino, kad maistas, gėrimai, saldainiai ir pyragaičiai, kurių sudėtyje yra specialių dirbtinių maisto priedų, kelia pavojų vaikų sveikatai ir siejami su hiperaktyvumu ir destruktyviu elgesiu. Vaikams, kuriems pasireiškia hiperaktyvumo arba dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) sindromas, nerekomenduojama duoti produktų, kurių sudėtyje yra tam tikrais E skaičiais pažymėtų priedų. Dirbtiniai dažikliai ir priedai turi „žalingą poveikį. Vaikai gėrė maisto priedų mišinius, kuriuos sudarė dirbtiniai dažikliai ir konservantas natrio benzenkarboksilatas (sodium benzoate), dažniausiai naudojamas gaminant gaiviuosius gėrimus. Šie mišiniai buvo sudaryti atsižvelgiant į dirbtinių priedų normą, kurią paprastai vaikas suvartoja per dieną. Vaikams, kuriems buvo duodami gėrimai su šiais mišiniais, pasireikšdavo padidėjęs aktyvumas.
