Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Psichologo profesija išlieka patraukli ir svarbi jau kelis dešimtmečius. Jos patrauklumą lemia galimybė suprasti ir pažinti žmogaus vidinį pasaulį, taikyti psichologijos žinias įvairiose srityse ir padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais. Psichologijos mokslas nuolat tobulėja ir siūlo mokslu pagrįstus pagalbos būdus tiek kasdieniams sunkumams įveikti, tiek ir didelėms psichologinėms problemoms spręsti.
Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariami kvalifikaciniai reikalavimai, keliami psichologams Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant psichologo darbo vaikų globos namuose specifikai. Aptarsime būtinas kvalifikacijas, funkcijas, atsakomybes ir teises, kurias turi šios kategorijos psichologai, taip pat aptarsime socialinių paslaugų namų psichologo veiklos ypatumus.
Bendrieji psichologo kvalifikacijos reikalavimai Lietuvoje
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Psichologo kvalifikacija vaikų globos namuose
Vaikų globos namuose augantys vaikai dažnai atsineša individualią traumuojančią patirtį ir psichologines pasekmes, kurias sukėlė neišreikšti, neįsisąmoninti jausmai. Ši patirtis gali turėti įtakos jų socializacijai, emocinei raidai ir gebėjimui užmegzti sveikus santykius. Psichologo vaidmuo vaikų globos namuose tampa itin svarbus, siekiant užtikrinti vaikų psichinę sveikatą ir gerovę.
Specialūs reikalavimai psichologui vaikų globos namuose
Darbuotojas, norintis užimti psichologo pareigas vaikų globos namuose, turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas - aukštasis universitetinis išsilavinimas ir psichologo kvalifikacija (specialybė), ne žemesnis nei psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilyginama kvalifikacija. Reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį teikiant psichologinę pagalbą. Asmuo turi būti susipažinęs ir gebėti taikyti praktinėje veikloje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius socialinės globos, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sritis, kitus teisės aktus, reglamentuojančius profesinės veiklos sritis. Taip pat svarbu žinoti įstaigos, kurioje dirbs, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles ir kitus lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius įstaigos veiklą. Profesinėje veikloje būtina vadovautis Psichologo etikos kodeksu.
Psichologas taip pat turi turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusius, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Reikalavimai psichologo kvalifikacijai apibendrinti:
- Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis išsilavinimas ir psichologo kvalifikacija (ne žemesnis nei psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilyginama kvalifikacija).
- Darbo patirtis: Ne mažesnė kaip 1 metų darbo patirtis teikiant psichologinę pagalbą.
- Teisės aktai: Būti susipažinusiam ir gebėti taikyti praktikoje LR įstatymus, Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius socialinę globą, socialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą.
- Etika: Laikytis profesinės psichologo etikos normų.
- Kiti reikalavimai: Teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas).
Psichologo funkcijos ir uždaviniai vaikų globos namuose
Psichologo funkcijos vaikų globos namuose yra labai įvairios ir apima kelias pagrindines kryptis:
- Konsultavimas: Tai pagrindinė psichologo veiklos kryptis, kurios metu siekiama aptarti ir nustatyti kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus.
- Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Psichologinis švietimas: Pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
- Kitos funkcijos: Rūpinasi socialinių paslaugų gavėjų psichine sveikata, konsultuoja individualiai ir grupėse. Rengia metodus ir atlieka psichologinį socialinių paslaugų gavėjų įvertinimą. Vykdo psichologinį švietimą. Pagal kompetenciją teikia kompleksines paslaugas šeimai. Užmezga santykį su asmenimis, patiriančiais įvairių sunkumų, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą. Teikia psichologinę pagalbą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems. Padeda stiprinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenų ryšį su bendruomene. Bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis teikiamų socialinių paslaugų srityje.
Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Psichologo atsakomybė vaikų globos namuose
Psichologas atsako už teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat atsako už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi. Svarbu neperžengti savo kompetencijos ribų, nuolat tobulinti kvalifikaciją bei laikytis konfidencialumo. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Psichologas privalo tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą. Taip pat būtina įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos.
Kiti svarbūs dokumentai ir teisės aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
tags: #kvalifikaciniai #reikalavimai #psichologui #dirbanciam #vaiku #globos
