Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialia pagalvę. Nugaros skausmas nėštumo metu yra itin dažna problema, su kuria susiduria net apie 50-80% moterų įvairiose nėštumo stadijose. Nugaros, dubens skausmas - dažnas nėščiųjų palydovas, ypač antroje kūdikio laukimosi pusėje. Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Juosmens skausmas nėštumo metu - tai skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažnai pasitaiko besilaukiančioms moterims. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis. Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas.

Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nugaros skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Kadangi kūnas prisitaiko prie augančio vaisiaus, keičiasi hormonų pusiausvyra, laikysena, raumenų apkrova. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse.

Priežastys, sukeliančios juosmens skausmą nėštumo metu

Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.

Nėštumas yra kompleksinis fiziologinis procesas, kurio metu moters kūnas patiria gausybę adaptacinių pokyčių. Vienas iš svarbiausių - hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu padidėja kai kurių hormonų, tokių kaip estrogenų, progesterono ir relaksino, gamyba. Relaksinas, ypač, yra hormonas, kuris padidina sąnarių ir raiščių elastingumą. Šis hormonas yra būtinas normaliam gimdymo procesui, nes jis padeda atpalaiduoti gimdos kaklelį bei dubens raiščius. Tačiau relaksino poveikis nėra lokalizuotas tik dubens srityje - jis veikia visus kūno raiščius, įskaitant ir tuos, kurie yra svarbūs nugaros stabilumui ir funkcijai.

Moters kūno masė ir jos pasiskirstymas keičiasi. Augantis vaisius ir gimda sukelia svorio centro pasislinkimą į priekį. Šis fenomenas vadinamas gravitacinio centro pasikeitimu. Kai svorio centras pasislenka į priekį, tai sukelia padidėjusią krūvį juosmens stuburo segmentuose. Šis padidėjęs lordozės laipsnis gali sukelti arba sustiprinti nugaros skausmą, nes jis padidina įtampą nugaros raumenyse ir gali sukelti biomechaninius pokyčius stuburo srityje. Be to, šie pokyčiai gali turėti įtakos intervertebraliniams stuburo diskams, kurie yra tarp stuburo slankstelių ir veikia kaip amortizatoriai.

Nėščiųjų nugaros skausmas gali būti susijęs su keliais patologiniais procesais vykstančiais vienu metu. Vienas iš jų - miofascialinis skausmas, kuris atsiranda dėl raumenų įtampos ir fascijos įsitempimo. Kita galima priežastis - sąnarių nestabilumas, kurį sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač relaksino veikimas. Dėl šių ir kitų sąlygų, reikalingas individualus požiūris į kiekvienos nėščiosios sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į skirtingus rizikos veiksnius ir patiriamus simptomus.

Augantis vaisiaus ir gimdos svoris taip pat daro didelę įtaką nugaros skausmams. Papildomas svoris didina krūvį ant juosmens stuburo ir raumenų, ypač erector spinae raumenų, kurie yra atsakingi už tiesų stuburo išlaikymą.

Juosmens skausmas nėštumo metu atsiranda dėl kelių veiksnių, susijusių su kūno pokyčiais:

1. Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizmas gamina relaksiną - hormoną, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje, kad pasiruoštų gimdymui.
2. Biomechaniniai pokyčiai: Augant vaisiui, pilvas didėja, todėl kūno svorio centras pasislenka į priekį.
3. Raumenų ir sąnarių apkrova: Pilvo ir nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, nes turi palaikyti augantį svorį.

Fizinio aktyvumo stoka, aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas, netinkama pratimų atlikimo technika, nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas, nepilnavertis atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui, gretutinės ligos taip pat gali prisidėti prie skausmo atsiradimo.

Kineziterapija kaip sprendimas

Efektyvus būdas suvaldyti nugaros skausmą nėštumo metu yra kineziterapija ir specialiai parinkti pratimai. Kineziterapija apima individualiai suderintus pratimus, kurie padeda stiprinti nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenis. Pratimų programos, įskaitant lankstumo ir stabilumo pratimus, yra skirtos pagerinti raumenų pusiausvyrą ir mažinti įtampą juosmens srityje. Kėgelio pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis, yra ypač svarbūs nėštumo ir gimdymo metu.

Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui (būklė, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvaržą esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai) gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.

Taisyklingos laikysenos išlaikymas yra itin svarbus nėštumo metu siekiant suvaldyti ar išvengti nugaros skausmo. Ergonomiška laikysena apima tiesų stuburą sėdint, tinkamą kėdės ir darbo vietos aukštį, bei aktyvų ir teisingą stovėjimo padėtį. Patogi, žema pakulne avalynė sumažina spaudimą nugarai ir palaiko teisingą laikyseną.

Pratimų rekomendacijos pagal nėštumo laikotarpius

Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius:

1. Pirmasis nėštumo laikotarpis (1-16 savaitės)

Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5-7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų.

KT tikslas - ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus. Dubens dugno raumenims lavinti pratimai, Kegelio pratimai. Pilvo raumenims stiprinti pratimai daromi gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia. Gu­lint ant nugaros - važiavimo dviračiu imitacija, kryžminiai kojų judesiai „žirklės”; kojų kėlimas, skaičių rašymas pakeltomis ištiestomis kojomis ir kt. Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (kelti koją, staiga lenktis ir išsilenkti, staiga atsisėsti iš gulimos padėties).

Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių - iškvėpti.

Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą mineralinėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.

2. Antrasis nėštumo laikotarpis (17-32 savaitės)

Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės, t. y. didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, dau­giau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nuga­ros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali at­sirastiposturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspau­džia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas.

KT tikslas - sudaryti geras sąlygas vaisiaus raidai, t. y. garantuoti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą. Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalai­duojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis. Darant kvėpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvėpuoti krūtine.

Į pagrindinę pratybų dalį įtraukiami specialieji pratimai, skirti pilvo (preso) raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai lavinti. Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, dau­giau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pradedant nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos.

Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti (pradinė padėtis sėdi­ma ir gulima).

3. Trečiasis nėštumo laikotarpis (33-40 savaitės)

Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpa­vimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai). Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. prati­mais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpi­mo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu.

Kiti pagalbos būdai

Masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti švelnų, specialiai pritaikytą nėščiųjų masažą. Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.

Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu. Pakankamas poilsis ir miegas yra būtini, kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti.

Akupunktūra yra dar vienas alternatyvus metodas, kuris, pagal kai kuriuos tyrimus, gali būti efektyvus nugaros skausmo malšinime. Taip pat gali būti skiriamas tausojantis režimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio režimas.

Kada kreiptis į specialistą?

Nėštumo metu nugaros skausmo nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis. Nugaros skausmas gali rodyti stuburo ar nervų sistemos apkrovą, o kartais uždegiminius procesus. Juosmens skausmas gali stipriai paveikti būsimos mamos gyvenimo kokybę. Jis trukdo vaikščioti, miegoti ar atlikti kasdienius darbus. Nuolatinis diskomfortas gali sukelti nuovargį, dirglumą ar net depresiją, ypač jei skausmas stiprus ar ilgalaikis.

Vis dėlto, tinkamai valdant juosmens skausmą, galima žymiai pagerinti savijautą. Svarbu išlikti pozityviai ir bendradarbiauti su specialistais, tokiais kaip kineziterapeutai ar akušeriai, kurie gali pasiūlyti individualius sprendimus.

Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą. Taip pat apsvarstykite konsultaciją pas kineziterapeutą, kuris specializuojasi nėštumo priežiūroje, kad gautumėte individualius pratimus ar rekomendacijas. Venkite savarankiško vaistų vartojimo ar intensyvių fizinių pratimų be specialisto priežiūros, nes tai gali pakenkti jums ar vaisiui. Jei norite išbandyti prevencines priemones, tokias kaip joga, masažas ar juosmens/pilvo diržai, įsitikinkite, kad jos yra saugios jūsų būklei, ir aptarkite su gydytoju.

tags: #juosmenines #stuburo #dalies #skausmas #nestumo #metu

• Lavinamasis žaidimas "Bokštas"
• Idėjos berniukui
• Sveikinimai Gimtadienio Proga
• Nauji įrankiai ikimokyklinukams
• Žiemos piešinių konkursai