Lapkritis - paskutinis rudens mėnuo, kuris pagal Lietuvos klimatą gali netikėtai atnešti ir itin žiemiškus orus. Dėl to reikėtų nenusiminti, nes pagal senolių išmintį sakoma, kad jei lapkritį šalta, tai ateinantį sezoną džiaugsimės derliaus gausa. Senolių išmintis gali pasitvirtinti tik tuo atveju, jei bus užtikrinta, kad sodo, daržo ir gėlyno augalai ištvers ne tik šalčius, bet ir netikėtus kiemo lankytojus.
Kone visų lapkričio mėnesį atliekamų darbų tikslas - apsaugoti sodą nuo kenkėjų ir paruošti jį žiemai bei pavasariui, kuris taip pat gali būti nepalankus medžiams. Lapkričio darbai sode ir darže dažnai tampa paskutiniu prisilietimu prieš ateinant šalčiui, kai ruošiamasi ne tik augalų apsaugai, bet ir dirvos derlingumui kitais metais. „Lapkritį būtina skirti laiko sodo ir daržo paruošimui prieš žiemą - nuo švaros iki dirvos paruošimo.
Augalų priežiūra ir apsauga
Vaismedžių balinimas. Sodo priežiūros ekspertai vieningai sutaria - rudeninis medelių balinimas yra pats svarbiausias. Balinti vertėtų tol, kol dar nėra stiprių šalnų. Nubalinus medžius rudenį, dėl jų apsaugos galėsite būti ramūs iki pat pavasario. Kamienų balinimas - dar vienas svarbus rudens darbas. Pats metas balinti medžių kamienus ir taip apsaugoti nuo stiprių saulės spindulių atspindžių nuo sniego, kurie gali sukelti medžio žievės įtrūkimus. Prieš balinant senesnius medžių kamienus reikėtų jaunus nuvalyti darbinėmis aštresnėmis pirštinėmis, senesnius nušveisti švelniai metaliniu šepečiu. Kad kuo mačiau paskleistume kenkėjų ir ligos sukėlėjų, rekomenduojame pasitiesti aplink medžio kamieną plėvelę surinkti likučiams. Atlikus pasiruošimo veiksmus, tada juos nutepti kalkių mišiniu su vario sulfatu ir klijais -„Mišinys medeliams balinti“, kurį galite įsigyti sodininkų prekių parduotuvėse. Šis mišinys dar nepatiks sąmanoms šakoms ir sunaikins grybinių ligų sporas, esančias žievės rievėse arba ant jauno medelio kamieno. Jaunus vaismedžius galite apsaugoti tiesiog iš pietinės pusės įkalę medinę lentutę, kuri apsaugos nuo kaitrių saulės spindulių. Taip pat svarbu baltinti medelius - tam yra skirtas medelių baltalas. Ši procedūra apsaugos medžius nuo kaitrios žiemos ar pavasario saulės. Prieš baltinant rekomenduojama ant žemės patiesti polietileno (audinio) atraižą, tuomet metaliniu šepečiu ar grandikliu švariai ir atsargiai nuvalyti žievės atplaišas, kerpes, samanas. Jas reikėtų surinkti ir sudeginti, kad sode sumažėtų kenkėjų. Dauguma sodininkų daro klaidą balindami medelius pavasarį. Kai jau sprogsta pumpurai, šis darbas nebeturi savo reikšmės.
Mulčiavimas. Norėdami apsaugoti augalus nuo šalčio, mulčiuokite juos: pastebėta, kad pamulčiuoti plotai ne taip greitai ir ne taip giliai įšąla. Ką mulčiuoti? Tai, ką labiausiai reikia ar norisi apsaugoti nuo žiemiškų šalčių ir įšalo. Mulčiuoti rekomenduotina įvairias gėles, tarp jų - daugiametes ir svogūnines gėles. Pravartu mulčiuojant apsaugoti ir tas gėles, kurių šaknys yra dirvos paviršiuje ar iškilę virš jo. Mulčias apsaugos ir vaismedžius bei vaiskrūmius, ypač tuos, kurie yra dar gana jauni. Mulčiuojant nuo šalčių galima saugoti ir dekoratyvines gyvatvores. Mulčiavimui tinka įvairios medžiagos: durpės, pjuvenos, perpuvęs mėšlas. Prieš didiesiems rudens pabaigos-žiemos šalčiams prasidedant, mulčiuokite jautrias vaismedžių šaknis - taip jas apsaugosite nuo šalčio daromos žalos. Mulčiuokite medžių žieve, pjuvenomis, eglišakiais. Mulčiuoti reikėtų ir jaunus, ką tik pasodintus medelius bei jaunus, 2-3 metų medžius. Mulčiuokite 50-100 cm spinduliu aplink medžio kamieną. Sluoksnis turėtų būti apie 10-15 cm storio. Jei prieš tai dėsite šviežią mėšlą (apsaugo medžio žievę), tarp kamieno bei mulčo palikite nedidelių kelių cm tarpelį. Šalnos prasidėjus, apmulčiuokite ir braškių kerelius. Naudokite durpes, mulčiuokite 5 cm sluoksniu. Mulčiuokite ir į lysvę pasodintas daržo gėrybes pavasariniam derliui (krapus, ridikus, salotas, špinatus, burokėlius, morkas, svogūnus ir t.t.). Jiems tinka durpės. Štai, daugiamečių gėlių mulčiavimui palankus visas mėnuo. Jas mulčiuokite 5-8 cm durpių ar pjuvenų sluoksniu. Taip pat mulčo asortimentą rasite ir artimiausioje MOKI-VEŽI parduotuvėje. Po laistymo dirva mulčiuojama durpėmis, kompostu ar humusu. Prieš įšąlant žemei, pilnai apdenkite rožes ir raganes. Darbą sode palengvins lengvai karpomas Arricover apsauginis tinklas ir agrotekstiklė. Kai pradės šalti žemė, mulčiuojame svogūnines ir daugiametes gėles durpių ar pjuvenų 5-8 cm sluoksniu. Mulčias apsaugos nuo iššalimo, jeigu spustelės šalčiai be sniego.
Augalų apsauga nuo šalčio ir graužikų. Jei gėlyne ar sode auginate daugiametes, dvimetes gėles ar augalus, kurie yra gana jautrūs šalčiui, juos, artėjant žiemai, patartina pridengti. Pridengimui puikiai tinka eglių šakos arba kitos medžiagos, kurios leis apdengtiems augalams kvėpuoti. Apdengti vertėtų ir jautresnius visžalius augalus. Šaknų apsauga nuo graužikų. Šaltuoju metų laiku graužikai, tokie kaip pelės, pelėnai gali apgraužti vaismedžių šaknis, ypač jei palikta ilga žolė apie medžius, pamulčiuota durpėmis ar kita šilta medžiaga. Todėl rekomenduojama sode apie medžius jau dabar palikti specialiose plastmasinėse dėžutėse (saugus būdas nekenkiant laukiniams ir naminiams gyvūnams) pelių-žiurkių nuodus. Apie medžius išrauti žoles, jas nupjauti ar net tvirtai sutrypti kojomis, kad kuo tvirtesnis žemės sluoksnis saugotu šaknis. Pasnigus taip pat nepamiršti sutrypti sniego šaknų zonoje. Tai nepatinka graužikams, nes yra sunkiau patekti pries jaunų vaismedžių šaknų paviršiuje. Sodo apsauga nuo graužikų. Pelės ir kiti graužikai - dažni svečiai žiemą. Pasistenkite, kad jūsų sode jie nepridarytų bėdos. Tai padaryti padės nuodai, nuodus vertėtų berti į plastikinius indelius ar vamzdelius. Kita alternatyva - spąstų graužikams naudojimas. Kamienų ir šakų apsauga nuo kanopinių gyvūnų. Kol lauke svyruoja teigiama temperatūra (virš 5 C°) ir jus pastoviai aplanko kiškiai, stirnos, briedžiai, galima nupurkšti kraujo miltais („Plantskydd“) arba panaudoti repelentą nuo šernų. Medžius reikia apsaugoti ir nuo apdegimo bei speigo. Tam tiks molio pagrindo balti dažai arba specialūs, sodo medžiams skirti akriliniai dažai. Dažyti reikia ne aukščiau kaip iki 1,7 metro. Jei žiemai įpusėjus apsauga nukentės, nepatingėkite jos atnaujinti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Specialios priežiūros reikia ir tujoms bei kadagiams. Kad nuo sniego svorio šakos nesugrąžinamai nenulinktų, augalą reikia apvynioti virve. Vainiką, kad neapdegtų, derėtų apsaugoti ir nuo saulės. Tai pavyks įsukant šakas į drobę (jei medis didelis, tik iš pietinės pusės).
Genėjimas. Lapkritį, kol dar nėra stiprių šalčių, galima genėti vaismedžius ir dekoratyvinius krūmus. Ypatingą dėmesį skirkite sergančioms, pažeistoms šakoms, nes jos tik silpnina augalą ir platina ligas bei kenkėjus. Genėjimo metu laikykitės pagrindinių dviejų taisyklių: genėkite tik aštriais įrankiais ir juos dezinfekuokite prieš pereidami prie kito augalo. Tinkamas metas genėti smulkias obelų ir kriaušių šakas.
Purškimas. Jei praleidote prevencinius purškimus sezono metu, tai dabar dar spėsite nupurkšti mišiniu su karbamidu (500-700 g) ir vario sulfato (50-100 g), kuris veikia deginimo principu ir naikins ligos sukėlėjus ir žievėje bei dirvos paviršiuje esančius kenkėjus bei jų kiaušinėlius. Todėl purškimo metu purkšti ne tik medžių vainiką, bet ir kamieną bei pomedį, ten kur nukrito lapai ar puvantys vaisiai. Profilaktinis nupurškimas vario sulfatu nuo ligų ir kenkėjų.
Sodo ir daržo tvarkymas
Sodo ir gėlyno valymas. Jei dar nespėjote išvalyti sodo ir gėlyno, būtinai padarykite tai, prieš prasidedant gruodžiui. Pašalinkite lapus, nupjaukite nužydėjusias ir nudžiuvusias gėlės. Jei ant vaismedžių dar liko vaisių, juos nurinkite ir sudeginkite, užkirsdami kelią kenkėjų ir ligų plitimui. Pats metas surinkti ir sudeginti nukritusius lapus. Sugriebkite nukritusius lapus ir sudėkite kompostavimui. Nukritusius lapus susmulkinkite, kad jie dar greičiau supūtų. Paprastai norime tvarkos savo kieme, todėl tvarkingam lapų kompostavimui neturintiems laiko pasigaminti, siūlome įsigyti vokiečių gamintojo GRAF terminę, ilgaamžę, medžio imitacijos, plastikinę komposto dėžę Thermo Wood su pagrindu, 600 L. Nepriekaištinga ventiliacijos sistema ir dėžės sienelės, pagamintos iš Thermolen® medžiagos, užtikrina labai greitą kompostavimą. Šiukšlių, lapų ir įvairių šakelių surinkimas. Lapų kompostavimas paprastai trunka keletą metų, po kurių turėsite aukščiausios kokybės kompostą.
Žiemos atsargų priežiūra. Tiek lapkričio mėnesį, tiek prasidėjus gruodžiui, labai svarbu rasti laiko žiemai paruoštų daržovių ir vaisių apžiūrai. Jei pastebite įsimetusį puvėsį, būtinai pašalinkite puvinio pagautus vaisius ar daržoves. Verta periodiškai patikrinti, ar neminkštėja ir nesausėja svogūnai bei česnakai. Pastebėjus bet kokius pokyčius, įtartinas svogūnų ar česnakų galvutes būtina išmesti. Patikrinkite sandėliuojamą derlių. Bent porą kartų per mėnesį patikrinkite, kaip laikosi saugomas derlius. Kuo anksčiau pašalinsite supuvusius vaisius, tuo ilgiau išlaikysite sveiką derlių. Tuo pačiu pravėdinsite patalpą, nes grynas oras irgi prisidės prie geresnio laikymosi. Šakniavaisius sudėkite į dėžes, susluoksniuokite su drėgnu smėliu, durpėmis ar pjuvenomis - per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Salierai gerai laikosi dėžėse ir turėtų būti tinkami naudoti iki kitų metų gegužės. Burokėliai taip pat išsilaikys iki pavasario, pirmiausia suvalgykite mažesnius, nes jie neišsilaiko taip gerai, kaip didesni.
Daržo ant palangės įveisimas. Jei šaltuoju metų laiku pasigendate žalumynų ir malonių rūpinimosi augalais akimirkų, įsiveiskite nedidelį daržą ant palangės. Jame galėsite užsiauginti įvairiausių prieskoninių augalų. Kai kurie daržovų mėgėjai ant palangės žiemą augina agurkus, pomidorus, ridikėlius.
Kiti svarbūs lapkričio darbai
Sėklų likučių peržiūrėjimas. Pats laikas peržiūrėti, kiek visko liko po šio (o gal ir ankstesnių) sezonų. Atsirinkti pagal galiojimo laiką ir norą/nenorą tęsti auginimą. Apie sėklų daigumo pasitikrinimą namų salygomis pasidalinome šiame straipsnyje.
Daržo planavimas. Kai aprimsta darbai lauke, norisi jau po truputį planuotis ir naują sezoną ir tą geriausia daryti ant popieriaus, o šiais laikas telefone. Svarbiausia ne tik atsirinkti pasiteisinusias augalų rūšis ar veisles, bet ir teisingai numatyti jų auginimo vietą taikant sėjomainos ir alelopatijos principus. Netaikant augalų rotacijos taisyklių tikėtina, kad nebegausite maksimalaus rezultato, nes augalai ankščiau pradės sirgti ar atsiras didesnė kenkėjų gausa. Apie tai plačiau pasidalinsime gruodžio mėnesį.
Svogūninių augalų apsauga. Vis dar laikas sodinti svogūnines gėles, o po pasodinimo būtų naudinga jas padengti mulčiu ar eglišakiais, kad apsaugotumėte nuo staigių temperatūros svyravimų. Neturint po ranka šių priemonių, esame išbandę sustumę didesnes gėlyno žemių kruveles pasodinimo vietoje, pavasarį atšilus vėl paskleidę tolygiai gėlyne. Tai nesuteikia gėlynui tvarkos, bet išsaugoja mūsų pasodintas svogūnines gėles. Iki lapkričio vidurio vis dar palankus metas sodinti svogūnines gėles. Jas galima sodinti ir darželiuose, ir vazonuose namie.
Rožių apsauga. Rožės yra jautrios šalčiui, todėl joms reikalinga ypatinga apsauga. Rožių krūmus reikia mulčiuoti storu durpės sluoksniu ir papildomai uždengti eglišakiais ar agroplėvele, kai jau matote, kad oro temperatūra nukrenta iki 8-10 laipsnių. Ypač nereikėtų praleisti vijoklinių rožių dengimo laiko, kol dar galime prilenkti šakas uždengimui, nes stipriai pašalus, jos ims lūžti, o žydėjimas kitais metais vyksta būtent ant šiuometinių ūglių. Vėluojant arba skubant dengti, esame apsupę vijoklinių rožių šakas baltąja agroplėvele, bet pavasarį ilgai užtrunka jas nudengti, nes rožių spygliai stipriai įkimba į baltąją agroplėvelę. Nors rožės nėra lepūs augalai ir nebijo šalnų, tačiau patartina jas vis tiek apdengti ir paruošti žiemos sezonui.
Terasos augalai. Jei norite ir kitais metais džiaugtis tais pačiais terasos augalais (hortenzijomis, pelargonijomis, fuksijomis ir kt.), tai vazonus galite parnešti į garažą ar rūsį, kur palaikoma maždaug 5-10 laipsnių temperatūra. Prieš tai nugenėkite jų peržydėjusius stiebus. Svarbu tik nepamiršti žiemos metu palaistyti, kad visai neperdžiūtų šaknų zona.
Vandens talpų sutvarkymas. Jei turėjote laistymo sistemą ar vandens talpas, tai skubėkite iš jų išleisti vandenį, išsiplauti ir paruoškite naujam sezonui. Neišleidus vandens, vamzdžiai gali užšalti ir sutrūkti. Laistymo sistemas paruoškite žiemai. Vejos laistymo sistemą neturinčią drenažinių vožtuvų reikia pūsti. Šiltnamio ir gėlynų laistymo sistemose pakanka atsukti akles galuose.
Pasirūpinkite įrankiais. Jei turite tikrai mėgstamų įrankių, tai nepagailėkite laiko jiems sutvarkyti ir paruošti naujam sezonui. Lapkritis - tai metas, kai sodininkai ir daržininkai baigia savo sezoninius darbus ir ruošiasi žiemai. Paruoškite sodo įrankius kitam sezonui, švariai nuvalykite ir pagaląskite, naudodami galandinimo akmenį Due Buoi. Atlikus paskutinį vejos pjovimą pasirūpinkite savo ištikima sodo palydove - žoliapjove. Skirkite šiek tiek laiko dabar ir maloniai pasitikite pirmąjį pjovimą pavasarį. Visų pirma išimkite baterijas, pilnai įkraukite ir palikite sausoje, bet pliusinėje temperatūroje. Jei benzininė žoliapjovė tuomet išleiskite benziną. Nuvalykite žoliapjovę šepečiu arba nuplaukite su žarna, nepamirškite ir dugno. Pagaląskite peilius, jei reikia atlikite kosmetinį remontą.
Šiltnamio paruošimas. Neužmirškite šiltnamio. Jeigu jo dar neparuošėte žiemai, dabar tam yra tinkamas metas. Kruopščiai jį išvalykite. Iš vandens sistemų išleiskite vandenį. Jeigu kovojate su kurkliais, galite paruošti jiems spąstus. Kenkėjams tai pasirodys kaip puiki žiemojimo vieta. Kaip darže, taip ir sode - reikia pasirūpinti švara. Žinoma, neužmirštant ir ant medžių užsilikusių sukamštėjusių vaisių. Nuimama bent 5-10 cm. Mėnesio pradžioje reikia išimti mėšlą iš inspektų, o ant dugno, kad žemė giliai neįšaltų, užpilti sausų purių durpių, lapų ar kitos termoizoliacinės medžiagos. Jei esame pasiruošę pakeisti paviršinį dirvos sluoksnį, pats laikas tai daryti. Kruopščiai jį išvalykite. Iš vandens sistemų išleiskite vandenį. Tada paruoškite dirvą - perkaskite bei patręškite. Jeigu kovojate su kurkliais, galite paruošti jiems spąstus.
