Motinos pienas yra nepakeičiamas ir idealus maistas kūdikiams, kurio neįmanoma sintetiškai atkartoti dėl jame esančių gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip vitaminai, imuniniai faktoriai, antikūniai, fermentai ir augimo faktoriai. Jis yra dinamiškas, prisitaikantis prie kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir individualių poreikių, gaminamas realiu laiku pačios motinos.
Pienas gaminasi alveolėse - mažose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenys suspaudžia alveoles, ir pienas per pieno latakus, vadinamus „greitkeliais“, pasiekia kūdikio burną žindymo metu. Krūtų dydis neturi įtakos pieno gamybai; svarbiausias veiksnys yra alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys.
Žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kur išsiskiria hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas stimuliuoja pieno gamybą alveolėse, o oksitocinas sukelia raumenų susitraukimą aplink jas, taip užtikrinant pieno tekėjimą į latakus. Šis procesas vadinamas pieno tekėjimo refleksu, kuris gali būti stimuliuojamas ne tik tiesioginio žindymo, bet ir kūdikio matymo, jo nuotraukos, ašarų ar net minčių apie jį.
Nuo pat gimimo naujagimis instinktyviai moka čiulpti, tačiau žindyti ir būti taisyklingai maitinamas krūtimi turi išmokti tiek kūdikis, tiek motina. Pagrindinė taisyklė - „kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio“. Motina turi užimti patogią sėdėjimo ar gulėjimo pozą, o kūdikį atnešti ar priglausti prie savęs. Svarbu, kad mažylis pats apžiotų spenelį, o ne būtų jam kišamas į burną.
Pirmąsias 3-4 savaites po gimimo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, atsižvelgiant į naujagimio poreikius, siekiant sureguliuoti pieno gamybą. Idealiu atveju reikėtų žindyti 8-12 kartų per parą. Siekiant palaikyti pieno gamybą, ypač svarbu vengti ilgų pertraukų tarp maitinimų, ypač naktį - ilgiausia pauzė neturėtų viršyti 5 valandų, nes vėliau gali kristi prolaktino lygis. Rekomenduojama naujagimius naktį žadinti maitinti kas 2-3 valandas, o vėliau, nuo antro mėnesio, kūdikis dažniausiai pabunda pats, kai išalksta.
Žindymo trukmė gali svyruoti nuo 10 iki 40 minučių (vidutiniškai 15-20 minučių), tačiau kartais kūdikiui gali prireikti ilgesnio laiko prie krūties ne tik maistui gauti, bet ir bendravimui, artumo su mama kūrimui. Motinos pienas greitai virškinamas (apie 16 minučių), todėl kūdikiai dažnai išalksta. Vakarais gali pasireikšti „cluster feeding“ (grupinis maitinimas) reiškinys, kai kūdikis nori žįsti dažnai ir ilgai - tai yra normalu.
Žindymo Padėtys ir Technika
Yra daug įvairių žindymo padėčių, ir svarbu išbandyti kelias, kad rastumėte sau ir kūdikiui tinkamiausią. Keisti pozas galima bet kada.
- Lopšio padėtis (cradle hold): Kūdikis guli ant dilbio, galva remiasi į alkūnės linkį, nosis - ties speneliu.
- Kryžminė lopšio padėtis (cross cradle hold): Kūdikis guldomas ant priešingos rankos dilbio, jo pilvas priglaudžiamas prie motinos. Krūtis prilaikoma kita ranka, o kūdikio galvutė paremiama plaštaka.
- Pažastinė padėtis (football hold): Patogi motinoms, kurios turi atsigauti po cezario pjūvio ar turi nugaros skausmų. Kūdikis laikomas po pažastimi, lyg laikant futbolo kamuolį.
- Gulima padėtis: Motina guli ant šono, kūdikis - taip pat ant šono, priglaustas prie jos.
- Pusiau gulima padėtis: Motina atsigula ant nugaros, kūdikis - ant jos pilvo arba krūtinės.
Svarbu užtikrinti taisyklingą kūdikio prisidėjimą prie krūties. Kūdikio burnytė turi būti plačiai atverta, apimant ne tik spenelį, bet ir dalį aplink jį esančios tamsiosios zonos (areolės). Lūpos turėtų būti atverstos į išorę. Taisyklingas apžiojimas padeda išvengti spenelių skausmo ir užtikrina efektyvų pieno nutraukimą.
Kūdikio Maitinimo Norma ir Pieno Pakankamumo Vertinimas
Kūdikio iki 2 mėnesių amžiaus maisto paros norma yra maždaug 1/5 jo kūno svorio. Pavyzdžiui, 5 kg sveriantis kūdikis turėtų suvalgyti apie 1 kg pieno per parą. Adaptuoti pieno mišiniai yra sotesni ir lėčiau virškinami, todėl kūdikiai jų suėda mažiau.
Svorio matavimas ir pieno kiekio skaičiavimas nėra tikslus būdas įvertinti, ar kūdikiui pakanka pieno, nes svarbu atsižvelgti į kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą bei kiekį. 5-6 „sunkios“ sauskelnės per parą (nuo trečios paros po gimimo) ir 2-5 tuštinimosi atvejai per parą yra geri rodikliai. Naujagimiai po gimimo natūraliai netenka 7-10% svorio, tačiau vėliau svoris turėtų pradėti augti.
Jei kūdikio šlapimas patamsėjęs, o jo kiekis sumažėjęs, tai gali reikšti, kad jam reikia daugiau pieno - tokiu atveju reikėtų dažniau ir ilgiau žindyti. Svarbu nepamiršti, kad žindančioms mamoms būtina gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
Motinos Mityba ir Sveikata Žindymo Metu
Žindymo metu itin svarbu, ką ir kiek valgo motina. Rekomenduojama maitintis skaniai, sveikai ir pakankamai. Reikėtų riboti kavos vartojimą (iki 300 mg kofeino per parą), vengti rūkymo ir alkoholio, nes šios medžiagos gali patekti į kūdikio organizmą su pienu. Rūkančioms motinoms patariama rūkyti iškart po žindymo, vengti rūkyti šalia vaiko, persirengti po rūkymo ir stengtis mažinti cigarečių skaičių.
Įtraukite į savo mitybos racioną įvairius maisto produktus, tačiau venkite tų, kurie gali pakeisti pieno skonį (pvz., ridikėliai, česnakai, svogūnai). Ypač svarbus pakankamas vitamino D, kalcio, jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Jei kūdikį beria ar jis tampa neramus, pastebėjus pilvo dieglius, verta atkreipti dėmesį į motinos mitybą, nors diegliai ne visada tiesiogiai susiję su maistu.
Saugus kūdikio miegelis per pirmuosius tris mėnesius
Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pieno sąstovis ar net mastitas. Pieno sąstovio atveju rekomenduojama šiltos dušo procedūros ir masažas link spenelio, po to - žindymas. Jei pasireiškia karštis, paraudimas ir skausmas, gali padėti kopūsto lapas ar šaltas kompresas. Svarbu nenutraukinėti pieno po maitinimo, kad neskatintumėte dar didesnės pieno gamybos. Jei savijauta blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
tags: #taisyklingas #kudikio #zindymas
