Urogenitalinė sistema skirstoma į dvi dalis: urologinę, kuriai priklauso inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė, ir genitalinę sistemą, kuriai priklauso išoriniai ir vidiniai lytiniai organai. Inkstas - tai svarbiausias šlapimo sistemos organas. Jie yra pupelės formos, kiekvienoje pusėje, viršutinėje pilvo ertmės dalyje. Suaugusio žmogaus inkstas sveria apie 120-150g. Inkstas yra apie 10cm ilgio, 5cm pločio ir 3-4cm storio. Inksto išorę gaubia skaidulinė kapsulė, o riebalinė kapsulė saugo inkstą nuo trauminių pažeidimų. Dalyvauja temperatūros palaikyme. Struktūriniu ir funkciniu požiūriu svarbiausia inksto struktūra yra nefronas. Jų inkste apie milijoną. Inkstą su šlapimo pūsle sujungia šlapimtakis. Šlapimtakio ilgis apie 30cm, plotis apie 6mm.
Lytis - tai požymių, nuo kurių priklauso dauginimasis ir giminės pratęsimas, visuma. Lytiniai požymiai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai lytiniai požymiai būna aiškūs ką tik gimus, antriniai - kūnos sudėjimas, plaukuotumas, krūtys, balso tembras, funkciniai bei psichologiniai skirtumai išryškėja prasidėjus lytinei brandai.
Vyro lyties organai skirstomi į išorinius ir vidinius. Vidiniams lytiniams organams priklauso: sėklidės, sėklidės prielipas, sėklinis latakas, sėklinės pūslelės, priešinė liauka (prostata), šlaplė. Kapšelis - tai odos ir mėsingojo dangalo darinys, kuris apsupa ir saugo sėklides, jos prielipus ir sėklinius virželius.
Varpa - suaugusiųjų neerekcijoje apie 6-10cm, erekcijoje 10-20cm, (vidutiniškai 12-15cm) ilgio. To paties žmogaus varpos ilgis kinta priklausomai nuo šalčio, nervinės įtampos, atsipalaidavimo ir šilumos. Varpos funkcija ir lytinis pajėgumas nėra susiję su varpos dydžiu.

Sėklidės: pagrindinės vyro lytinės liaukos
Sėklidės - jos randasi kapšelyje, kabo išorėje, nes jų veiklai palankiausia temperatūra yra 2-5 laipsniais mažesnė nei kūno. Sėklidėse gaminami spermatozoidai ir lytiniai hormonai. Sėklidės aukštis apie 4-5cm, storis apie 2,5cm, plotis apie 3cm. Sėklidės tūris apie 20-30ml. Kairioji sėklidė dažniausiai esti didesnė.
Sėklidės - tai pora vyro lytinių liaukų, esančių kapšelyje (mašnelėje), kuris yra iškart po varpa kūno išorėje. Ši vieta užtikrina, kad sėklidžių temperatūra būtų 2-5 laipsniais žemesnė nei kūno temperatūra, kas yra būtina jų veiklai. Sėklidėse gaminami spermatozoidai - vyriškosios lytinės ląstelės, ir testosteronas - vyriškasis lytinis hormonas.
Sėklidės turi kiek suploto kiaušinio formą, o suaugusio vyro vienos sėklidės tūris yra apie 20-30 ml. Dažnai kairioji sėklidė būna šiek tiek didesnė už dešiniąją. Medicininėje literatūroje aprašomas sveikų sėklidžių dydis yra 3-3,5 centimetrų ilgio, 2-2,5 centimetrų storio ir maždaug tiek pat pločio.
Sėklidėse gaminamos vyriškosios lytinės ląstelės spermatozoidai ir vyriškasis lytinis hormonas testosteronas. Sėklidžių endokrininę veiklą reguliuoja gonadotropiniai hormonai (liuteinizuojantis hormonas ir folikulinas), gaminami priekinėje hipofizės dalyje. Vyrų sėklidės yra kapšelyje. Paprastai viena sėklidė (dažniau - kairioji) būna žemiau už kitą, kairioji yra kiek didesnė ir dėl nesimetriško latakų išsidėstymo kapšelyje guli giliau.
Sėklidžių paviršių dengia serozinis epitelis. Jungiamojo audinio plonos pertvarėlės padalija sėklidę į 100-250 skiltelių, kurių kiekvienoje vingiuojasi 1-2 apie 70-80 cm ilgio ir 0,15-0,25 mm skersmens sėkliniai kanalėliai (jais ejakuliacijos metu praeina spermatozoidai). Kanalėlių viduje yra sėklinių ląstelių. Tarp sėklinių kanalėlių esančiame puriajame jungiamajame audinyje randamos pavienės dažniausiai kampuotos intersticinės ląstelės. Šios ląstelės dalyvauja lytinių hormonų gamyboje. Sėklidžių temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno temperatūra (maždaug 1 laipsniu), kadangi spermatozoidams gamintis reikia truputį žemesnės temperatūros.
Sėklidės kraujagysles, nervus ir sėklinį lataką supa keli dangalai. Visa tai vadinama sėkliniu virželiu.
Sėklidės - vyriškos lyties gyvūno (patino ar vyro) lytinė liauka (sėklidės yra dvi), gaminanti spermatozoidus ir lytinius hormonus (visų pirma testosteroną).
Sėklidžių dydžio ir būklės pokyčiai gali kelti nerimą vyrams. Viena iš tokių būklių yra hidrocelė - skysčių sankaupa aplink sėklidę (arba abi), dėl ko ji atrodo patinusi ar padidėjusios apimties. Nors tai nėra ūmi patologija, kelianti didelę grėsmę sveikatai ir vaisingumui, ji gali sukelti nemalonų tempimo jausmą kapšelio srityje.
Sėklidžių Savityra ir Sėklidžių Vėžys
Nuolatinė sėklidžių savityra leidžia vyrui geriau pažinti savo kūną ir anksti pastebėti pokyčius, kurie gali reikšti ligą. Ją rekomenduojama atlikti nuo paauglystės. Geriausia savityrą atlikti po vonios ar dušo, kai kapšelis atsipalaidavęs dėl šilumos, ir sėklides lengviau apčiuopti.
Kaip atlikti savityrą: Švelniai ridinėkite abi sėklides tarp nykščio ir kitų pirštų. Sveikos sėklidės yra standžios, jų paviršius - slidus ir lygus. Atlikite kas mėnesį: nuoseklumas padeda greitai pastebėti bet kokius pokyčius. Galite įsivesti į kalendorių kasmėnesinį priminimą ar susieti su data - pvz., pirmą mėnesio dieną ar pirmą mėnesio penktadienį.
Savityros metu pastebėję pokyčius sėklidėse, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją - ankstyva diagnozė gali reikšti lengvesnį gydymą ir geresnius pasveikimo rodiklius. Kuo anksčiau apsilankysite pas gydytoją, tuo greičiau gausite profesionalią pagalbą.
Vyrai gali patys pastebėti sėklidžių pokyčius reguliariai atlikdami savityrą. Jei aptinkamas mazgelis, sėklidė padidėja, patinsta, susikaupia skysčio, jaučiamas sunkumas ar kitas diskomfortas kapšelyje, būtina kreiptis į gydytoją. Mazgelis gali būti neskausmingas.
Sėklidės - tai pora vyro lytinių liaukų, esančių kapšelyje (mašnelėje), kuris yra iškart po varpa kūno išorėje. Sėklidėse gaminamos vyriškosios lytinės ląstelės spermatozoidai ir vyriškasis lytinis hormonas testosteronas. Sėklidžių vėžys nėra dažna liga, tačiau tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga jauni vyrai. Svarbiausias faktas apie sėklidžių vėžį, jog daugiau nei 98 % vyrų, susirgusių sėklidžių vėžiu, pasveiksta.
Sėklidžių vėžys - viena dažniausių jaunų vyrų onkologinių ligų, ji kamuoja 15-45 metų vyrus. Lietuvoje kasmet sėklidės vėžiu suserga 40-50 vyrų. Kadangi ši liga puola aktyviausius ir darbingiausius vyrus, kurių mūsų šalyje vis mažėja, reikia stengtis kuo anksčiau ją nustatyti.
Įtarti piktybinį auglį gali ir pats vyras. Kaip taisyklingai čiuopti savo sėklides? Kiekvienas vyras, palindęs po šiltu dušu, turėtų bent kartą per mėnesį atsipalaiduoti ir šiltais pirštais švelniai, nespausdamas jas čiuopti. To daryti nereikėtų šaltame kambaryje, juolab šaltais pirštais, nes sėklidės traukiasi ir kyla į viršų. Sveikos sėklidės paviršius turėtų būti lygus, neskausmingas. Šalia apčiuopiamas sėklidės prielipas yra šiek tiek jautresnis. Jei vyras jaučia bent kokį nelygumą, gumbelį, juo labiau - maudimą, sunkumą, turi nesidrovėti ir kreiptis į gydytoją.
Urologas A. Bočkus teigia, kad jeigu hidrocelė yra nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, gydymo nereikia. Tačiau, jeigu stebimas jos didėjimas, ji neišnyksta per pusę metų ar kyla abejonių dėl sveikatos būklės, tikslinga pasikonsultuoti su urologu.
Jeigu hidrocelė didėja ar sukelia diskomfortą, taikomas chirurginis gydymas - hidrocelektomijos operacija su bendrine ar vietine nejautra. Operacijos metu kapšelio srityje atliekamas pjūvis, hidrocelės maišas išdalijamas ir išleidžiamas jame susikaupęs skystis. Po to yra atveriama sėklidė, jeigu reikia, plastikuojami jos dangalai, jie išverčiami į kitą pusę ir susiuvami taip, kad likutinė skysčio gamyba būtų drenuojama limfinės sistemos. Pacientai jau tą pačią ar kitą dieną išleidžiami namo, o ligos pasikartojimas po chirurginio gydymo - retas reiškinys.
Minimaliai invazyvus gydymas taikomas tada, kai yra išsivysčiusios sunkios gretutinės patologijos, dėl kurių operacija kelia riziką arba pacientas atsisako chirurginio gydymo. Atliekant aspiraciją taikoma vietinė nejautra ir su adata yra ištraukiamas aplink sėklidę susikaupęs skystis.
Be hidrocelės, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių vyro sėklidės gali susitraukti arba atrodyti mažesnės. Traumos Berniukų sėklidės yra labai skausmingos ir jas gali skaudėti patyrus traumą, pavyzdžiui, žaidžiant, sportuojant ar muštynių metu. Toks skausmas iš pradžių būna nepakenčiamas, po kurio laiko silpnėja ir pamažu visiškai praeina. Specialaus gydymo nereikia.
Sėklidžių užsisukimas: Jeigu skauda sėklidę nežinia kodėl, tėvams derėtų susirūpinti, nes priežastis gali būti sėklidžių užsisukimas. Tai ūmi kapšelio liga, kai sėklidė užsisuka ir užspaudžia kraujagysles. Negalavimo priežastis - sėklinio virželio įgimtos anomalijos. Užsisukus sėklidei, gali sutrikti jos kraujotaka ir po kelių valandų ji gali apmirti.
Sėklidžių užsisukimo požymiai: staiga atsiradęs stiprus skausmas kapšelyje, per kelias valandas kapšelis parausta ir pabrinksta viena jo pusė. Ši liga nustatoma ultragarsu.
Epididimitas - vingiuoto kanalėlio (prielipo), kuris yra ant užpakalinio sėklidės paviršiaus, uždegimas, galintis išplisti ir į sėklidę.
Sėklidės Vandenė: Patinęs skaudantis arba neskaudantis kapšelis gali būti sėklidės vandenės požymis. Tai įgimtas negalavimas, kai pilvo ertmės skystis kaupiasi apie sėklidę. Esant sėklidės dangalų vandenei dažniausiai padidėja viena kapšelio pusė. Rytą kapšelis gali būti normalaus dydžio, o po kurio laiko - susikaupus skysčiams - padidėti. Kartais kartu su sėklidės dangalų vandene būna ir kirkšnies išvarža. Pirmaisiais gyvenimo metais gydyti nereikia: pirmaisiais ar antraisiais gyvenimo metais vandenė dažnai išnyksta.
Labai svarbu, kad sėklidės neperšaltų ir neperkaistų. Vyrų kapšelyje temperatūra yra net 4 laipsniais žemesnė, nei temperatūra bet kurioje kitoje kūno vietoje. Kapšelis atlieka tam tikro šaldytuvo funkciją, kadangi kūno temperatūra yra pernelyg didelė, kad gamintųsi kokybiška sperma. Dėl šios pačios priežasties labai karštoje patalpoje, pavyzdžiui, pirtyje, sėklidės sugeba save apsaugoti nuo karščio ir "pasislėpti", todėl kapšelis pasidaro labai mažas.
Sėklidžių Vėžio Diagnostika ir Gydymas
Gydytojas urologas išklausys jūsų nusiskundimus ir atliks fizinę apžiūrą - rankomis apčiuopos sėklides, kad aptiktų galimus mazgelius, sėklidės padidėjimą ar kitus pokyčius, įvertindamas, ar pakitimai gali būti susiję su sėklidžių vėžiu.
Diagnostikos metodai:
- Ultragarso tyrimas: Tai vienas pagrindinių metodų, padedančių tiksliai įvertinti, ar sėklidės pakitimai yra susiję su vėžiu, ar su kitais sutrikimais, tokiais kaip cistos, uždegimai ar kiti nepiktybiniai susirgimai. Ultragarsas yra neinvazinis ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis gydytojui stebėti vidaus organų struktūrą ir aptikti patologinius pakitimus.
- Chirurginė operacija: Jei ultragarsas rodo įtartinus pokyčius, vienintelis būdas tiksliai patvirtinti vėžinę diagnozę yra atlikti chirurginę procedūrą. Operacijos metu chirurgas paima nedidelį sėklidės audinio mėginį, kuris siunčiamas patologui. Patologas mikroskopu tiria mėginį, siekdamas nustatyti, ar tai vėžys, ir jei taip, koks jo tipas.
Sėklidžių vėžio gydymas dažniausiai yra sėkmingas, ir didelė dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jei vėžys jau peržengė sėklidės ribas.
Gydymo būdai:
- Orchofunikulektomija: Tai būtinas gydymo etapas, nes tai leidžia visiškai pašalinti piktybinį naviką. Operacija dažniausiai atliekama per mažą pjūvį kirkšnyje, o visa sėklidė kartu su sėklidės prielipu ir sėklinio virželio dalimi yra pašalinama. Šis metodas leidžia užtikrinti, kad navikas būtų pašalintas kartu su galimais šalia esančiais metastazavusiais audiniais. Po operacijos pacientas paprastai tą pačią ar kitą dieną gali grįžti į namus. Jei vėžys nebuvo išplitęs už sėklidės ribų, gali būti, kad orchofunikulektomija bus pakankama ir tolesnis gydymas nebus reikalingas.
- Chemoterapija: Chemoterapija naudojama naikinti likusias vėžines ląsteles arba gydyti pažengusią ligą. Pacientams skiriami įvairūs medikamentai, kurie veikia vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Chemoterapija dažnai naudojama, jei vėžys išplitęs į kitus organus ar limfmazgius, arba po operacijos, jei yra didelė atkryčio rizika.
- Spindulinė terapija: Jei sėklidėje rasta seminomos ląstelių, gali būti skiriamas spindulinis gydymas. Radioaktyviais spinduliais taikoma į kūno vietas, kuriose gali būti likusių vėžinių ląstelių, pavyzdžiui, kirkšnis, pilvas ar krūtinė.
Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys neišplitęs į kitas kūno dalis:
- Kraujo tyrimai - jie padeda nustatyti bendrą organizmo būklę, taip pat vėžio žymenis, kurie gali parodyti, ar vėžys išplitęs. Svarbiausi vėžio žymenys, tiriami kraujyje, yra alfa fetoproteinas (AFP), beta chorioninis gonadotropinas (hCG) ir laktatdehidrogenazė (LDH).
- Echoskopija - tai neinvazinis tyrimas, naudojamas vidiniams organams vizualizuoti ir jų pokyčiams aptikti.
- Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas - siekiama nustatyti, ar vėžys neišplitęs į plaučius, nes sėklidžių vėžys dažniausiai metastazuoja į plaučius.
- Kompiuterinė tomografija (KT) - KT yra šiuolaikinis rentgeno tyrimo metodas, kurio metu atliekami skersiniai kūno vaizdai, leidžiantys tiksliai vizualizuoti vidaus organus ir jų struktūrą. Sėklidės vėžio atveju KT atliekama siekiant nustatyti, ar navikas išplito į pilvo srities limfmazgius, pilvo organus ar kitus audinius. Kartais prieš atliekant KT tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri pagerina vaizdų kokybę ir leidžia geriau pamatyti pakitimus.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - šis tyrimas, kaip ir KT, naudojamas kūno organams tyrinėti, tačiau vietoje rentgeno spindulių naudojamas magnetinis laukas. MRT padeda tiksliai įvertinti organų būklę ir galimus pakitimus.
Sėklidžių vėžys yra skirstomas pagal tai, iš kokių ląstelių jis atsiranda. Seminomos sudaro apie 40-45% visų sėklidžių vėžio atvejų. Neseminomos, kitaip dar vadinami germinogeniniais navikais, auga greičiau nei seminomos ir gali išplisti į kitus organus. Kartais sėklidžių vėžys gali būti mišrus, turintis tiek seminomos, tiek neseminomos požymių.
Leidigo ląstelių navikai - sudaro tik 1% visų sėklidžių navikų. Dažniausiai serga suaugę vyrai, kuriems gali padidėti sėklidė, atsirasti ginekomastija (krūtų padidėjimas) arba sumažėti seksualinis potraukis. Jauni berniukai gali patirti ankstyvą lytinį subrendimą.
Sertolio ląstelių navikai - labai reti ir dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Sertolio ląstelės yra atsakingos už spermos gamybą ir antrinius vyriškus požymius. Dažniausiai šie navikai būna nepiktybiniai, tačiau kartais gali plisti į pilvo limfmazgius ir kitus organus.
Vaisingumas ir Spermos Išsaugojimas
Svarbu paminėti, kad vienos sėklidės pašalinimas neturi reikšmingos įtakos vyro lytiniam pajėgumui ar galimybei turėti vaikų. Daugelis vyrų su viena sėklide gali gyventi visiškai normalų gyvenimą ir susilaukti vaikų. Tačiau svarbu žinoti, kad chemoterapija ir spindulinė terapija gali laikinai arba visam laikui paveikti spermos gamybą.
Dėl šios priežasties pacientai dažnai skatinami apsvarstyti spermos banko paslaugas prieš pradedant gydymą. Tai suteikia galimybę turėti vaikų ateityje, jei spermos gamyba neatsinaujintų po gydymo.
Gydymas Ligai Recidyvavus
Jei liga atsinaujina, dažniausiai gydymas priklauso nuo atkryčio vietos ir masto. Pirmaisiais dvejais metais po neseminomos gydymo tyrimai atliekami kas du mėnesius. Vėlesniais metais intervalai pailgėja. Pacientams, gydytiems nuo seminomos, tyrimai atliekami kas keturis mėnesius pirmuosius 2-3 metus, vėliau intervalai taip pat pailgėja.
Pacientas turės reguliariai atlikti tam tikrus tyrimus, įskaitant vėžio žymenų tyrimus, pilvo srities kompiuterinę tomografiją (KT) ir krūtinės rentgeną, pagal gydytojo sudarytą grafiką. Šie tyrimai padeda anksti nustatyti ligos atkrytį, leidžiant pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje.
Svarbu, kad pacientai laikytųsi stebėjimo plano, nes taip galima užtikrinti, kad bet kokie pakitimai būtų laiku nustatyti.
Pacientams po sėklidžių vėžio gydymo svarbu nuolat pasitikrinti ne tik dėl vėžio atsinaujinimo, bet ir dėl galimų gydymo šalutinių poveikių. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali sukelti ilgalaikių šalutinių poveikių, todėl gydytojai stebės ne tik vėžio atkrytį, bet ir bendrą paciento sveikatos būklę.
Galiausiai, po operacijos pacientams paprastai netenka susidurti su didelėmis kasdienio gyvenimo apribojimais. Pavyzdžiui, viena pašalinta sėklidė neturi reikšmingos įtakos vyro vaisingumui ar lytiniam pajėgumui.
Tyrimai ir procedūros:
| Tyrimas/Procedūra | Tikslas | Dažnumas |
|---|---|---|
| Vėžio žymenų tyrimai | Nustatyti, ar vėžys išplitęs | Reguliariai, pagal gydytojo grafiką |
| Pilvo srities KT | Nustatyti, ar navikas išplito į pilvo srities limfmazgius | Reguliariai, pagal gydytojo grafiką |
| Krūtinės rentgenas | Nustatyti, ar vėžys neišplito į plaučius | Reguliariai, pagal gydytojo grafiką |
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta lytinių ir šlapimo takų vėžio (įskaitant inkstų ląstelių karcinomą, varpos vėžį, sėklidžių seminomą ir neseminomą, šlapimo pūslės vėžį ir prostatos vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šlyse gali skirtis.

tags: #vyro #kiausiniai #skirtingu #dydziu

