Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė, dar vadinama Lizjė (Lisieux) Terese, Karmelio Gėlele ar tiesiog meiliai - Teresėle, yra viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų Bažnyčioje. Ji buvo vienuolė karmelitė ir Bažnyčios mokytoja, kurios gyvenimas, nors ir trumpas, paliko neišblėstantį pėdsaką krikščioniškoje dvasinėje tradicijoje.
Visuotinė Bažnyčia šią šventąją mini spalio 1 d. Kūdikėlio Jėzaus Teresę šventąja paskelbė popiežius Pijus XI 1925 m. gegužės 17 d. Jis ją drauge su šv. Pranciškumi Ksaveru 1927 m. gruodžio 14 d. paskelbė ir visų misijų globėja. 1997 m. spalio 19 d. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Bažnyčios Mokytoja.
Gyvenimo Kelias
Teresė Marten (Marie François Thérèse Martin) gimė 1873 m. sausio antrą dieną Alansono (Alençon) mieste Prancūzijoje, laikrodininko Lui Marteno ir Zelijos Geren šeimoje. Jos tėvai, kurie vėliau patys buvo kanonizuoti, ugdė ją giliai tikėjimo ir meilės aplinkoje. Teresė buvo jauniausia iš penkių dukterų. Laimingasis jos gyvenimo laikotarpis nutrūko 1877 m. rugpjūčio 28 d., kai mirė jos motina. Po motinos mirties Teresė su šeima persikėlė į Lizjė (Normandija).
Dar būdama vaikas, Teresė patyrė įvairių sunkumų: nuo sunkios ligos, kuria susirgo būdama devynerių, iki emocinių sukrėtimų. Tačiau šie išbandymai tik sustiprino jos tikėjimą ir ryšį su Dievu. 1883 m. Sekminių šventės dieną ji patyrė ypatingą malonę - antgamtiškai pagijo Mergelės Marijos užtarimu. 1884 m. gegužės 8 d. ji priėmė Pirmąją Komuniją, išgyvendama ją kaip be galo artimą susitikimą su Jėzumi. Tais pačiais metais, birželio 14 d., ji sąmoningai priėmė Sutvirtinimo sakramentą.
Būdama penkiolikos metų, 1887 m. lapkričio 20 d., Teresė drąsiai paprašė savo tėvo leidimo įstoti į karmeličių vienuolyną Lizjė, kur jau buvo įstojusios jos seserys Paulina ir Marija Luiza. Nors iš pradžių vyskupas atsisakė leisti jai įstoti dėl per jauno amžiaus, po kelionės į Romą pas popiežių Leoną XIII, vyskupas pakeitė savo sprendimą. 1888 m. balandžio 9 d. Teresė įstojo į basųjų karmelitų vienuolyną Lisjė, o 1890 m. rugsėjo 8 d. davė vienuolinius įžadus.
Vienuolyno gyvenime Teresė, nuo 1890 m. būdama naujokių mokytojos padėjėja, nuolat ieškojo Dievo valios ir gilesnio supratimo. Jai neužteko kasdienių vienuolyno maldų ar regulos laikymosi; ji jautė, kad turi atrasti esminį, svarbiausią dalyką. Ieškodama atsakymų, ji atrado juos šv. Pauliaus Laiške korintiečiams: Bažnyčios širdyje būti meile.
"Mažasis Kelias" ir Dvasinis Mokymas
Šv. Teresė Lizjietė, nors ir gyvenusi tik 24 metus, padėjo pagrindus vadinamajam „mažajam keliui“, kurio esmė - drąsus ir tvirtas vaiko pasitikėjimas tėviškuoju Dievo gerumu. Šis kelias grindžiamas iš atsidavimo Dievui kylančia krikščioniškąja artimo meile, kuri neatskiria net didžiausių nusidėjėlių.
Jos dvasingumui didelę įtaką turėjo Biblija, ypač Evangelijos, Kryžiaus Jono raštai ir Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“. 19 a. vyraujant jansenizmui, Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė atskleidė naują Dievo - mylinčio Tėvo - įvaizdį. Ji mokė neapsiriboti vien savo reikalais, bet turėti plačią širdį, mąstyti apie visus žmones, ypač apie misionierius.
1888 m. Teresė pradėjo užrašinėti savo mintis, kurios vėliau buvo išleistos autobiografinėje knygoje „Vienos sielos istorija“ (Histoir d’une âme, 1898). Šiame darbe ji atskleidė savo mistinių patirčių ištakas ir jos vidiniame gyvenime atsiskleidusį meilės kelią, kurį pavadino Mažuoju keliu. Šis kelias, pasak jos, yra mažas tuo, kad kviečia pripažinti sielą kaip silpną ir pažeidžiamą, tačiau kartu stiprią Dievo galios dėka.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, Teresės gyvenimo liudijimo nepaprasta vertė ir jos evangelinio dvasingumo autentiškumas buvo nedelsiant pripažinti Bažnyčios. Jos mokymas yra ne tik apie tai, kaip gyventi, bet ir ko nedaryti - nepasilikti drungniems. Šventoji skatina ieškoti svarbiausių dalykų, o jos širdis buvo labai plati: ji mąstė apie naujus karmeličių vienuolynus misijų kraštuose, rašė laiškus kunigams misionieriams, lydėjo juos malda ir troško pati būti misioniere.
Teresė mums visiems rodo, kad krikščioniškasis gyvenimas yra Krikšto malonės įgyvendinimas iki galo, visiškai dovanojant save Tėvo Meilei, kad gyventum kaip Kristus, degdamas Šventosios Dvasios ugnyje, ta pačia meile visiems kitiems. Jos pasiaukojimo Gailestingajai Meilei aktas, atliktas 1895 m. birželio 9 d., atskleidžia jos drąsą ir visišką pasitikėjimą Dievu, netgi atsisakant savo nuopelnų.
Kas yra Šv. Teresė iš Lizjė? | Maža gėlių istorija vaikams (animacinis)
Globėjiškumas ir Reikšmė
Šv. Teresė yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja. Ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai, netgi ir nekrikščionys. Ji niekada nepaliovė padėjusi paprasčiausioms sieloms, mažutėliams, vargšams ir kenčiantiesiems, kurie kreipėsi į ją maldomis.
Jos dvasinis mokymas apšvietė visą Bažnyčią, todėl popiežius Jonas Paulius II 1997 m. suteikė jai Bažnyčios mokytojos titulą, kuris papildė jau 1939 m. Pijaus XI jai suteiktą Misijų globėjos titulą.
Škaplierius, kaip Karmelio abito dalis, simbolizuoja priklausymą Dievo Motinai ir jos globai. Jis rodo troškimą liudyti Krikštu gautąją įvaikystę, būti Marijos sūnumis ir dukterimis, broliais ir seserimis, bei siekį būti apvilktiems jos dorybėmis, jos kontempliatyvia dvasia ir jos širdies tyrumu.
Šventosios Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijos tęsia piligrimystę po pasaulį, primindamos jos gyvenimo ir dvasinio palikimo svarbą. Net ir po mirties, ji tęsia savo pažadą „daryti gera žemėje“.
Biografijos Santrauka
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1873 m. sausio 2 d. | Gimė Alansone, Prancūzijoje |
| 1877 m. rugpjūčio 28 d. | Mirė motina |
| 1888 m. balandžio 9 d. | Įstojo į basųjų karmelitų vienuolyną Lisjė |
| 1890 m. rugsėjo 8 d. | Davė vienuolinius įžadus |
| 1898 m. | Išleista autobiografinė knyga „Vienos sielos istorija“ |
| 1925 m. gegužės 17 d. | Paskelbta šventąja |
| 1927 m. gruodžio 14 d. | Paskelbta visų misijų globėja |
| 1997 m. spalio 19 d. | Paskelbta Bažnyčios Mokytoja |
| 1897 m. rugsėjo 30 d. | Mirė |
Po mirties pagarsėjo stebuklais; Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresei mirus vienuolyno seserys į jos ranką įdėjo palmę, kuri po 13 metų atidarius karstą rasta žaliuojanti.
Šventosios mokymu žavėjęsis popiežius šv. Paulius VI didžiavosi ir tuo, kad buvo pakrikštytas būtent Teresėlės gimimo dangui dieną. Popiežius Benediktas XVI pratęsė šv. Teresės iš Lizjė „scientia amoris“ (meilės pažinimo) temą ir ją pasiūlė kaip visiems tinkamą gyvenimo gidą.
Šv. Teresėlė (1873-1897) - kurios pasaulietinis vardas Teresė Marten - yra viena iš pasaulyje žinomiausių ir labiausiai mylimų šventųjų. Jos gyvenimas buvo trumpas ir truko 24 metus. Anot UNESCO, šv. Teresė Lizietė - „žmonijos paveldas“, „Bažnyčios mokytoja ir pasaulio mokytoja“.
tags: #sv #kudikelio #jezaus #terese #biografija
