Nuo seniausių laikų žmonija domėjosi neįprastais gimimais, rekordiniais svoriais ar skaičiais. Guinnesso rekordų knyga fiksuoja daugybę įdomių ir kartais neįtikėtinų akušerijos ir ginekologijos istorijų, kurios sukelia nuostabą, diskusijas ir medicininį susidomėjimą.
Apsigimimai, arba nukrypimai nuo normalios organizmo sandaros, dažniausiai atsiranda dėl embriogenezės sutrikimo. Daugelis apsigimimų būna dėl atskirų embriogenezės etapų blokados. Žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip cheminės medžiagos (alkoholis, vaistai), jonizuojančioji spinduliuotė ar biologiniai agentai (virusai, bakterijos), gali sukelti apsigimimus. Embrionas yra jautriausias žalingiems veiksniams pirmajame nėštumo trečdalyje, kai formuojasi organai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apsigimimų dažnis įvairiose šalyse yra apie 1,27 %. Nors daugelis apsigimimų embrionui yra norma (pvz., anga tarp prieširdžių), kiti gali pasireikšti organo nebuvimu, mažesniu organu, organu neįprastoje vietoje, organų nesuaugimu ar suaugimu. Kai kurie apsigimimai gali būti tiesiogiai susiję su genetika, tačiau dažnai juos sukelia aplinkos veiksniai, sukeliantys mutacijas.
Rekordiniai gimdymai ir naujagimiai
Pasaulio žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie gimstančius didelius naujagimius, daugiavaisius gimdymus ir kitus išskirtinius atvejus.
Daugiausia vaikų vieno gimdymo metu
Vienas labiausiai nustebinusių atvejų - aštuoneriukės gimimas. Kai amerikietė Nadya Suleman 2009 m. susilaukė aštuonių kūdikių, tai sukėlė ilgus medicinos specialistų ginčus apie dirbtinio apvaisinimo technologijų saugumą. Tačiau šis rekordas netruko būti pagerintas. 2021 m. gegužę Halima Cisse iš Malio pagimdė devynis naujagimius, kurie gimė Maroko klinikoje ir jautėsi puikiai. Nors anksčiau buvo žinomi tik du atvejai, kai gimė devyni kūdikiai, tačiau tuomet naujagimiai gyveno tik kelias dienas.
Vėliau pasirodė pranešimas apie dešimtuko gimimą Pietų Afrikoje, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad šis pranešimas buvo melagingas.
Didžiausias naujagimio svoris
Sunku patikrinti kai kurių su labai sunkiais naujagimiais susijusių faktų autentiškumą, tačiau Guinnesso rekordų knyga fiksuoja įspūdingus skaičius. 1879 metais kanadietė Anna Bates, kurios ūgis buvo 2,27 metro, pagimdė berniuką, svėrusį 10,8 kilogramo. Deja, šis naujagimis mirė praėjus vos 11 valandų po gimimo. Didžiausias svorio naujagimis, kuriam pavyko išgyventi, anot Guinnesso rekordų knygos, svėrė 10,2 kilogramo. Jis gimė 1955 metais Italijos mieste Aversoje. Dar vienas sunkiausias pasaulyje išgyvenęs naujagimis 2012 metais gimė Kinijoje, svėręs 7 kg. 2016 metais Indijoje gimė mergaitė, svėrusi 6,8 kg - tiek paprastai sveria 6 mėnesių kūdikiai.
Lietuvoje oficialių duomenų apie sunkiausius naujagimius nėra, tačiau spaudoje minimi atvejai, kai gimė 6,8 kg svorio berniukas (2001 m. Vilniuje) ir 5,65 kg svėrusi mergaitė (1974 m. Panevėžyje).
Mažiausias naujagimis
Nors daugiausia dėmesio sulaukia rekordinio svorio naujagimiai, ne mažiau įspūdingi ir mažiausi išgyvenę kūdikiai. Mažiausias pasaulyje išgyvenęs kūdikis gimė 2010 metais Vokietijoje - 25 nėštumo savaitę svėrė 275 g. 2004 metais Čikagoje gimusi Rumaisa Rahman svėrė 244 g ir buvo 25 cm ūgio. Ši mergaitė, gimusi 25 nėštumo savaitę ir šešias dienas, išgyveno ir sėkmingai auga. Dar vienas mažylis, gimęs 24 nėštumo savaitę, svėrė 270 g ir taip pat išgyveno.
Lietuvoje mažiausia naujagimė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio, ji gimė 2000 m. Vilniaus universiteto Moterų klinikoje. Gimus 22 savaičių naujagimiui, kurio svoris buvo 475 g, prognozuojamas išgyvenamumas retai viršija 20 %, todėl šie atvejai yra ypač vertingi.
Vyriausia ir jauniausia mama
Amžius nėra kliūtis motinystei, nors kartais tai kelia susirūpinimą dėl sveikatos. Vyriausia pasaulio motina laikoma Indijoje gyvenanti Omkari Panwar. 2008 m., būdama 72 metų, ji susilaukė dvynių, pasinaudojant pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Vėliau minima ir 70 metų Rajo Devi Lohan, pagimdžiusi 2008 m., bei 72 metų Daljinder Kaur, susilaukusi sūnaus 2016 m. Jauniausia pasaulio mama laikoma Lina Medina iš Peru. 1939 m. penkerių metukų mergaitė, kuriai buvo atliktas cezario pjūvis, pagimdė sūnų. Šiuo metu jauniausia pasaulyje mama laikoma 9 metų Kinijos moksleivė, pagimdžiusi 2010 m. Lietuvoje minimi atvejai, kai naujagimius susilaukė 12 ir net 9 metų mergaitės.
Vyresnio amžiaus moterims, ypač sulaukusioms 40 metų ir daugiau, nėštumas ir gimdymas kelia didesnę riziką, tačiau modernios medicinos technologijos leidžia įveikti daugelį kliūčių.
Makrosomija ir jos priežastys
Makrosomija - tai būklė, kai vaisius yra didesnis nei įprasta. Vaisius laikomas makrosomišku, kai jo svoris viršija 4,0 kg arba 4,5 kg.
Pagrindiniai makrosomijos rizikos veiksniai:
- Motinos cukrinis diabetas arba nėščiųjų diabetas.
- Nutukimas.
- Šeiminė anamnezė (stambūs tėvai ar seneliai).
- Pernešiotas nėštumas.
- Didelis svorio prieaugis nėštumo metu.
Blogai kontroliuojamas diabetas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Aukštas gliukozės kiekis vaisiaus kraujyje skatina insulino ir augimo faktorių išsiskyrimą, o tai lemia pernelyg spartų vaisiaus augimą.
Makrosomija didina riziką motinai (sudėtingas gimdymas, plyšimai, cezario pjūvis) ir vaisiui (traumos gimdymo metu, mirties rizika). Taip pat pastebimas ryšys tarp makrosomijos ir ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip atsparumas insulinui, hipertenzija ir nutukimas vėlesniame amžiuje.
Kitos rekordinės istorijos
Be gimimo svorio ir skaičiaus rekordų, Guinnesso rekordų knygoje yra ir kitų įdomių atvejų:
- Fetus in fetu: Labai retas sutrikimas, kai vienas vaisius vystosi kito vaisiaus viduje. Kazachstane gyvenęs Alamjanas Nematilaevas septynerius metus nešiojosi savo parazitinį dvynį, kuris turėjo galūnes, plaukus ir net veidą.
- Proteus sindromas: Mandy Sellars iš Didžiosios Britanijos sirgo šia reta liga, dėl kurios jos kojos tapo itin didelės ir sunkios.
- Crouzon sindromas: Ugandos berniukas Peteras Byakatondas, sergantis šiuo sindromu, patyrė kaukolės deformacijas, kurios stūmė akis ir keitė ausų padėtį. Po sudėtingų operacijų jam pavyko grįžti į normalų gyvenimą.
- Epidermodysplasia verruciformis (žmogus-medis): Indonezietis Dede'as Koswara kentėjo nuo retos grybelinės infekcijos, dėl kurios jo oda atrodė kaip medžio žievė.
- Didelis veido auglys: José Mestre'as iš Portugalijos turėjo penkių kilogramų auglį ant veido, kuris trukdė jam kvėpuoti ir matyti.
Apsigimimų priežastys ir rizikos veiksniai
Pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento dr. Vlado Gintauto, dažniausiai pasitaikantys apsigimimai susiję su vadinamosiomis chromosominėmis anomalijomis. Bene dažniausiai pasitaiko Dauno, Edvardso ir Patau sindromai. Tai įgimtos sunkios ligos, nulemiantys vaiko raidos sutrikimus. Visi šie sindromai susiję su moters amžiumi - kuo ji vyresnė, tuo rizika didesnė. Tuo tarpu vyro amžius šioms anomalijoms neturi įtakos.
„Vyro amžius turi įtakos ne chromosominėms anomalijoms, bet genetinėms ligoms, pavyzdžiui, Marfano sindromui. Vienas iš šio sindromo atstovų - kompozitorius N. Paganinis. Tai gana aukšto ūgio, tačiau smulkaus sudėjimo žmonės, turintys ilgus pirštus. Dažnai jie turi širdies ydas ir gyvena neilgai. Iš viso genetinių ligų yra apie 600. Tarp jų susijusių su vyrų amžiumi tikrai yra. Kita vertus, genetinės anomalijos - sporadiniai, atsitiktiniai ir reti dalykai, pasitaikantys iš dešimčių ar šimtų tūkstančių. Tačiau kiekvienas toks gyvenimiškas atvejis - atskira istorija ar tragedija ir su vyrų amžiumi anomalijų tikimybė, aišku, didėja. Deja, tyrimų, kurie nustatytų riziką pagimdyti vaiką su genetiniu apsigimimu, kol kas nėra. Mat vyrų spermoje taip pat su amžiumi gali įvykti įvairios atsitiktinės mutacijos. Taigi vaikus planuoti reikia jauname amžiuje“, - teigė Kauno klinikų akušeris ginekologas.
Moters tikimybė pagimdyti per savo gyvenimą vaiką su Dauno sindromu yra 1 iš 600-700. Jei moteris 20-metė, jos rizika siekia vos 1 iš 1800, 35 metų moteriai rizika jau yra 1 iš 300, 40-metei - 1 iš 80. Tuo tarpu Edvardso sindromo - maždaug 1 iš 10-20 tūkst. Pasak mediko, minėtos trys chromosominės anomalijos, iš kurių dažniausia - Dauno sindromas, dažniau pasitaiko todėl, kad šie individai neretai būna gyvybingi, todėl išgyvena. Kitais atvejais dažnai įvyksta persileidimas.
„Daug moterų persileidžia net nežinodamos, kad yra nėščios. Apskritai ne mažiau kaip 60 proc. persileidimų per pirmuosius tris mėnesius susiję su apsigimimais. Organizmas paprasčiausiai atmeta tokį vaisių“, - sakė pašnekovas. Šiuo metu laikomasi nuostatos, kad optimalus moters amžius gimdymui - 20-29 metai, o jei moteris pirmą kartą gimdo būdama 35 m., jau laikoma vėlyvu gimdymu. Lietuvoje pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis - 27 metai, per pastarąjį dešimtmetį jis padidėjo 3 metais.
Vadinamieji liliputai - taip pat gimsta pas vyresnius tėvus
Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktoriaus prof. Algirdo Utkaus, vyrams rizikos riba turėti vaiką su genetine liga - 42 metai. Statistiškai paskaičiuota, kad tokių vyrų šeimose, nors ir nežymiai, padidėjusi kai kurių vadinamųjų monogeninių ligų, atsirandančių dėl vieno geno pakitimo, rizika. „Viena iš tokių ligų - achondroplazija. Pagrindinis jos požymis - žemas ūgis. Vyrai auga maždaug iki 1,40 cm, moterys - iki 1,30 cm. Tai labai žemo ūgio žmonės, bet jų intelektas normalus. Buitine kalba jie vadinami liliputais - neretai juos galime pamatyti vaidinančius filmuose, dirbančius cirke. Su šia liga gimsta 1 iš 10 tūkst. kūdikių, taigi Lietuvoje kasmet gimsta 1-2 tokie vaikai“, - pasakojo genetikas. Osifikuojantis miozitas - dar retesnė liga, tačiau tikrai nemaloni. Ji pasireiškianti sukaulėjimo židiniais raumenyse. Aperto sindromo atveju neretai būna ne tik organų pakenkimas, bet ir protinė negalia, būna suaugę rankų ir kojų pirštai, reikia operuoti. Taip pat šiam sindromui būdingas priešlaikinis kaukolės siūlių sukaulėjimas, deformuota kaukolė bei veidas, kartais nustatoma įgimta glaukoma, iš bendrų sutrikimų pasitaiko širdies, plaučių, inkstų sistemos anomalijos. Osteogenesis imperfecta - trapių kaulų sindromas, lemiantis dažnus kaulų lūžius. Galimus kaulų lūžius nuspėti gali būti sunku, nes kartais kaulai lūžta po tokios nežymios traumos, kad nepastebimi jokie lūžių požymiai ir lūžiai diagnozuojami atsitiktinai. Sergant šia liga pakinta sąnarių struktūra, akių baltymas, dantys.
„Senstant silpnėja reparacinių (pataisos) sistemų veikla ir nesugebama ištaisyti genome atsiradusių klaidų. Sporadinių mutacijų atsiradimui turi įtakos ir aplinkos veiksniai: radiacija, cheminės medžiagos, virusinės infekcijos. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad po Černobylio avarijos padaugėjo vaikų, gimstančių su Dauno sindromu. Taigi manoma, kad radiacija turi įtakos šiam sindromui, jeigu apšvitinimas įvyksta prieš pat apvaisinimą“, - sakė medikas.
Vyrų amžius didina autizmo, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo riziką
Mokslinėje literatūroje galima rasti duomenų, kad vyresnis vyro amžius gali padidinti riziką, kad vaikas gims su autizmo sutrikimu. Motinos amžius susijęs su vaiko autizmo rizika dar labiau. Nustatyta, kad 40-metės motinos vaiko autizmo rizika yra 50 proc. didesnė nei 25-29 metų moters. Taip pat pasirodė studija, kuri gana aiškiai paneigė nuostatą, kad vyrų sperma apsaugota nuo nuo DNR pažeidimų, kadangi ji gaminasi visą laiką. Iki tol buvo manoma, kad visos vaiko genetinės ligos susijusios tik su moters organizmu, kadangi kiaušialąsčių rezervas su kiekvienu reprodukciniu ciklu neatsinaujina, todėl kiaušinėliuose gali įvykti genetinės mutacijos. Po revoliucinio 2012 m. genetinio tyrimo, atskleidusio netikėtą spontaniškų mutacijų procesą vyresnio amžiaus vyrų spermoje, mokslininkai stengėsi geriau ištirti ir aprašyti šią riziką. Nors vieni tyrimai patvirtino tokį ryšį, kitos studijos jokio sąryšio neaptikdavo. Indianos universiteto psichologijos ir smegenų mokslų profesorius Brianas D’Onofrio su kolegomis tyrinėjo, kokią įtaką vyrų amžius turi vaikų psichinėms ligoms ir mokymuisi. Jie pasitelkė Švedijos gimimų registro duomenis ir lygino to paties tėvo vaikų psichinę sveikatą bei kitus mokslinius rodiklius. Iš viso studija apėmė 1,4 mln. vyrų ir 2,6 mln. jiems gimusių vaikų. Tai, ką mokslininkai aptiko, taip nustebino, kad jie dar du mėnesius iš naujo tikrino visus duomenis. Nors ankstesni genetiniai tyrimai rodė, kad vyresnio amžiaus tėčių DNR gali nulemti maždaug 15 proc. autizmo atvejų, B. D’Onofrio komanda nustatė, kad šios ligos rizika 45 metų ir daugiau sulaukusių vyrų vaikams yra 3,5 karto didesnė negu jaunesnių vyrų palikuonims. Vyresnio amžiaus tėčių vaikams taip pat būdinga 13 proc. didesnė dėmesio deficito bei hiperaktyvumo sutrikimo rizika, 25 proc. didesnis bipolinio sutrikimo pavojus ir dvigubai didesnė psichozių tikimybė. Tokie vaikai taip pat dvigubai dažniau tapdavo priklausomi nuo alkoholio ar kvaišalų, be to, iki 60 proc. išaugdavo tikimybė, kad mokykloje jie mokysis nepatenkinamais balais. „Taigi ši studija rodo, kad vyresnis tėčių amžius gali kelti kur kas didesnę grėsmę, negu iš pradžių manėme“, - teigė B. D’Onofrio.
Prevencinės priemonės ir rizikos mažinimas
Planuojančioms nėštumą moterims Centro poliklinikos gydytoja infektologė Virginija Mačionienė pataria išsiaiškinti, ar yra sirgusios vėjaraupiais ir raudonuke. Jei ne - rekomenduojama pasiskiepyti. Pasak gydytojos infektologės, nėštumo metu susirgus raudonuke, kūdikio apsigimimai būna labai dideli, kartais jis net negali būti išnešiotas, žūsta motinos įsčiose. „Nuo raudonukės ir vėjaraupių skiepytis reikia prieš pastojant, o nuo gripo galima ir būnant nėščia. Tai galima daryti visuose nėštumo trimestruose. Nėštumą planuojančioms moterims rekomenduojama pasitikrinti dėl toksoplazmozės ir citomegalo viruso (CMV). Maždaug 50 procentų žmonijos yra infekuoti šiuo virusu, bet paprastai to nežino, nes virusas yra latentinės būsenos t. y. neaktyvus. Pavojingas šis virusas tik tuomet, jei moteris pirmą kartą su juo susidūrė nėštumo metu arba tuomet, jei neaktyvus buvęs virusas suaktyvėja nėštumo metu. Toksoplazmozė, kaip ir citomegalo virusas, pavojingiausia, kai motina nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą. Ilgą laiką buvo manoma, kad toksoplazmozę platina katės, tačiau jau yra įrodyta, kad šia liga užsikrečiama valgydama netermiškai neapdorotą mėsą, pavyzdžiui, steiką, totorišką bifšteksą, žalios mėsos karpačio. Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėjos, akušerės ginekologės Elektros Teiberienės teigimu, tyrimai dėl citomegalo viruso ir toksoplazmozės Lietuvoje nėra populiarūs, reta moteris nori juos atlikti, nes jie nėra kompensuojami valstybės.
Per pastaruosius 20 metų į daugelį dalykų pradėta žiūrėti lanksčiau. Anksčiau akušerių ginekologų rekomendacijos buvo labai griežtos. „Dabar besilaukiančios moterys keliauja, nes turi daugiau laisvo laiko ir vyksta į šiltesnius, tolimesnius kraštus. Nevengia kelionių lėktuvu ir skrenda į Aziją, į Afriką. Ten egzotinių ligų grėsmė yra labai didelė. Jei nėščioji važiuoja į šalį, kur galima užsikrėsti maliarija, ji vaistų prieš maliariją vartoti neturėtų, nes galimi tam tikri pašaliniai poveikiai. Pasak Centro poliklinikos gydytojos infektologės V.Mačionienės, nėščioms moterims labai svarbu išvengti infekcinių ligų. Ne be reikalo ankstesniais laikais, jei moteris pasijusdavo nėščia, ji būdavo rimtyje, bendraudavo daugiausia su artimiausiais žmonėmis, mažame šeimos ratelyje. Reikėtų vengti ir perdėtos meilės naminiams gyvūnėliams. Kartais nėščios moterys pasidaro labai jausmingos, gailestingos ir parsineša namo benamį gyvūnėlį.
Paprastai moteris nėštumo laikotarpiu būna stebima gydytojo akušerio ginekologo ar šeimos gydytojo. Vaikai gimę panaudojus dirbtinį apvaisinimą turi didesnę apsigimimų riziką. Nustatyta, kad apsigimimų rizika in vitro fertilizacijos metu ra didesnė 2-4 kartus. Mokslininkai nustatė, kad dirbtiniu apvaisinimu pradėti kūdikiai dažniau gimsta turėdami širdies ydas, gastroenterologinius defektus. Visgi teigiama, kad apsigimimai pakankamai reti, tiesiog dirbtinis apvaisinimas didina jų riziką, kol kas nenustatyta, kas galėtų būti šio padidėjusios rizikos priežastis. Dirbtinis apvaisinimas atliekamas mėgintuvėlyje apvaisinant kiaušialąstes spermatozoidais, o apvaisintą kiaušialąstę perkeliant į moters gimdą. Mokslininkai teigia, kad poros, ketinančios pradėti kūdikį dirbtinio apvaisinimo būdu turi žinoti visas galimas rizikas. Taip pat poros perspėjamos, kad dirbtinio apvaisinimo būdu dažnai susilaukiama daugiau nei vieno kūdikio, dažnai dvynukų. Nustatyta, kad šiuo metu JAV 1 proc. gimstančių kūdikių yra pradėti mėgintuvėlyje. Per pastaruosius metus dirbtiniu būdu apvaisintų moterų skaičius padvigubėjo.
Asmeninės istorijos: stiprybė prieš sunkumus
„Dievas neskiria žmogui to, ko jis negali ištverti“, - sako šilutiškė Viktorija Mačiulytė. Atvirai pasakodama apie savąjį likimą, 21-erių mergina, gimusi su labai retais apsigimimų sindromais, neslepia emocijų - mūsų nuoširdus pokalbis apipintas ir šypsenomis, ir ašaromis. Vis dėlto, paklausta, ko dėl savo negalios ji gyvenime turėjo atsisakyti, Viktorija švelniai nusišypso ir sako: „Nieko. Na, gal negaliu greitai bėgioti ar šokti scenoje. O visa kita - pasiekiama.“ Ir tik ilgiau kalbantis atsiveria, jog tam jai ir jos artimiesiems nuo pat pradžių reikėjo dėti daug fizinių pastangų, turėti valios ir kantrybės.
Likimas skyrė labai retus apsigimimus
Viktorijos gyvenimo kelias nelengvas. Pašnekovė atvirauja, kad, kai ji gimė, jos mamai gydytojai pasakė negailestingą diagnozę: kūdikis ilgai negyvens. Rodos, kitaip ir būti negalėjo - gimusi septintąjį nėštumo mėnesį mergaitė į pasaulį atėjo su daugybe apsigimimų. Vienas iš jų - Arnoldo-Chiari sindromas (Arnold-Chiari anomalija). Tai įgimta smegenų vystymosi patologija. Dažnai dėl šio sindromo esantis defektas smegenyse yra susijęs su vystymosi sutrikimais nugaros smegenyse. Arnoldo-Chiari anomalijos dažnis yra 3-8 žmonės iš 100 000 gyventojų. Antrasis sindromas, kuris nustatytas vos gimusiai Viktorijai - Klippel-Feil. Tai įgimtas stuburo išsigimimas. Būdingi jo požymiai - kaklo slankstelių deformacijos (sutrumpinimas) arba suaugimas. Dėl šio sindromo mergina turi silpnesnę kairiająją kūno dalį, trumpesnę koją. Bendrai sudėjus visas negalias, pašnekovė dar gimė su labai silpnu regėjimu, žvairumu, šleivapėdyste ir neišsivysčiusiu vienu plaučiu. Anot Viktorijos, vis dėlto, nepaisant gydytojų diagnozės, ji šiandien gyva. Ir ne tik gyva, bet labai laiminga, mylima ir mylinti.
„Mane, vos gimusią, visą sugipsavo. Matyt todėl, kad kūnelis buvo labai silpnas. Vėliau tėvai ne tik išgirdo prognozę, kad ilgai negyvensiu, bet ir kad nevaikščiosiu“, - pasakoja Viktorija. Nors šeima tuo metu gyveno finansiškai sudėtingai, tai nesutrukdė visiems susivienyti ir kovoti su pirmagimės sunkiomis ligomis. Pašnekovė su didžiule pagarba pasakoja, jog vienas didžiausių jos pagalbininkų buvo tėtis Arūnas. Būtent jis mergaitę, dar mažą mankštino, masažavo, stiprino jai raumenis. Mama Oksana buvo geriausia vidinių jausmų, sunkių išgyvenimų draugė. Po pirmųjų atkaklių pastangų, kai Viktorijai buvo gal du su puse metukų, ji žengė pirmuosius žingsnius savo kojomis. Tai buvo didžiausias stebuklas. Mama Oksana atsimena, kaip tuomet savo dukterį nuvedė apžiūrai į Šilutę atvykusiems gydytojams iš Klaipėdos. Šie į vaiką žiūrėjo neslėpdami nuostabos, netikėdami savo akimis, kad mergaitė, turėdama tokius apsigimimus, vis dėlto vaikšto.
„Nors vaikščioti Viktorija pradėjo gana vėlai, tačiau buvo tikra šliaužimo čempionė. Pasakodama apie savo vaikystę, Viktorija sako, jog buvo labai judri mergaitė. Didžioji jos vaikystės dalis prabėgo kieme, žaidžiant su draugais. Visai kitas gyvenimo etapas prasidėjo tuomet, kai jai reikėjo eiti į mokyklą. Čia mergaitės laukė skaudūs likimo kirčiai iš bendraklasių, bendraamžių lūpų. Patyčios… Prisimindama pirmuosius kelerius metus mokykloje, Viktorija nesulaiko ašarų, kurios geriausiai liudija, kaip skaudu, sunku tuomet buvo jos gležnai širdelei. Kokius žodžius ji girdėjo, ką sakė ir kaip ją pravardžiavo vaikai, nekartosime. Bet jai buvo taip skaudu dėl aštrių, grubių ir dažnai žeminančių žodžių, kad tuomet buvusi judri kiemo mergaičiukė ėmė gūžtis į savo nematomą kiautą. „Neturiu ir dabar draugių“, - prisipažįsta Viktorija. Pasakodama apie mokyklos laikus, ji prisimena vieną skaudžiausių išgyvenimų - kartą ją, grįžtančią iš mokyklos, užpuolė. „Tikriausiai mane sekė toji mergaitė. Kai ėjau iš mokyklos, ji staiga išlindo iš už vieno namo kampo ir ėmė klausinėti, kodėl aš taip atrodau, kodėl taip vaikštau. Paskui ji mane nusitempė į atokią vietą ir stipriai stūmė į akmeninę sieną“, - pasakoja Viktorija, dar nepamiršusi, kaip tąsyk ją užpuolikė prigrąsino tylėti, nes kitaip pažadėjo užmušti. Tačiau ši istorija nepraslydo pro rūpestingas Viktorijos mamos akis. Kai ji pamatė sugniuždytą, išgąsdintą ir apsiverkusią savo dukrą, tuoj pat viską išsiaiškino. Taip užpuolikė buvo priversta už savo poelgius bent jau atsiprašyti. Skaudi istorija Viktorijai paliko neišdildomus išgyvenimus.
„Liga gali atimti laisvę judėti, matyti, girdėti, bet niekados neuždraus mylėti“, - sako Viktorija. Mergina labai vertina savo likimą ir neslepia jautrių išgyvenimų. „Aš esu laiminga“, - atvirauja pašnekovė. Anot jos, kaip gyvenime bebūdavo sunku, kaip besuspausdavo širdį, ji visada prisimindavo mamos pasakytus žodžius, jog būna ir dar blogiau. Tai - aklumas, kurtumas, mirtinos ligos ir begalė kitų negandų, kurios aplenkė šilutiškę. Daug kas merginos gyvenime pasikeitė prieš metus. Viktorija tuomet, pasiūlius Darbo biržai, išvyko į Palangą mokytis pagal specialią neįgaliųjų programą. Čia ji, nuo mažų dienų mėgusi visokius rankdarbius, kruopščiai siuvinėjusi kryželiu, pasirinko krimsti siuvėjos amato paslaptis. Lankydama kursus, šilutiškė susipažino su panašaus likimo vaikinu iš Šilalės rajono. Pasakojant Viktorijos istoriją norisi džiaugtis. Nes ne visi atlaiko tokius likimo smūgius, ne visi būna apdovanoti tokia vieninga, stipria šeima, kaip Viktorija. Būtent dėl to mūsų pašnekovė ir yra laiminga.
tags: #labai #reti #apsigimimais
