Ankstyvajame amžiuje vystosi vaiko pažintiniai, socialiniai, emociniai ir kiti gebėjimai, ypač sparčiai turtėja žodynas. Todėl nuspręsta įteisinti ne tik priešmokyklinį, bet ir ikimokyklinį ugdymą 2-6 m. vaikams. Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neveda vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaiga yra atokiau nuo namų ir vaikus tenka vežioti patiems. Todėl šiuo metu vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas daugelyje Lietuvos savivaldybių yra privalomas bei nemokamas. Prireikus tiek vaikui, tiek ir tėvams paslaugas teikia švietimo pagalbos specialistai. 2024 m. startavo Europos socialinio fondo agentūros projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. Iki 2027 m. projekto paramą planuojama suteikti daugiau nei 4,2 tūkst.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principą.
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principą.
• žaismės principą.
• sociokultūrinio kryptingumo principą.
• integralumo principą.
• įtraukties principą.
• kontekstualumo principą.
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principą.
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principą.
• reflektyvaus ugdymo(si) principą.
• šeimos ir mokyklos partnerystės principą.

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti ugdymo(si) kontekstai:

• Žaismės kontekstas: Paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. Gairėse nubrėžtos esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys. Jos skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Gairėse pateikiamos rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms kuriant vaikams ir jų aplinkai geriausiai tinkančią ugdymo(si) programą, kuri dera su šalies švietimo prioritetais ir naujausiomis švietimo tendencijomis. Pagal atnaujintą ikimokyklinio ugdymo programą dirbame nuo 2025 m.

Pateikiame keletą vaizdo siužetų, kurie padės geriau suprasti ikimokyklinio ugdymo programas:

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“.

• Nuo ko pradėti? Žiūrėdami vaizdo medžiagą geriau suprasite Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (toliau - Gairės) nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis, galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą.
• Kaip siekti pažangos? Vaizdo įrašas skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.
• Kaip auginti vaiko galias? Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais. Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaiko, turinčio Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose. Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui.
• Kaip kiekvienam patirti sėkmę? Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra: (1) iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas, (2) malonus, (3) apribotas laiko ir erdvės, (4) nėra „tikras gyvenimas“ ir (5) vyksta pagal tam tikras taisykles. Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas.
• Kaip atrasti vietą žaidimui programoje? Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Vaizdo medžiagoje mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus.
• Kaip gimsta ugdymo(si) kontekstai? Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.
• Kas naujo ugdymo(si) turinyje? Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų.
• Kaip visiems susitarti?

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai:

tags: #ikimokyklinio #amziaus #programos #pristatymas #tevams #apraso

• Skirtumai tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
• Nėštumo nutraukimo teisės Lietuvoje
• Lietuvos privatūs darželiai: reikalavimai
• Kaip užpildyti motinystės atostogų dokumentus
• Švelni priežiūra su "Hipp" šampūnu