Šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga ugdymo teorijos ir praktikos aspektu grindžiama humanistiniu filosofijos požiūriu. Humaniškumas šiuo atveju reiškia vaiko kaip asmenybės gerbimą; jis turi teisę gyventi pagal savo didingą prigimtį ir kurti save remiantis aukščiausiomis vertybėmis. Vaikas - tai bręstanti asmenybė, turinti savo individualius poreikius, trokštanti įvairios veiklos, kad pažintų aplinką ir kartu save. Vaiko ugdymas grindžiamas pagarba ir meile.
Lopšelis - darželis siekia, kad bendradarbiaujant su šeima būtų puoselėjami visi vaiko gebėjimai, lemiančiais jo visapusiško asmenybės vystymo(si) ir socializacijos sėkmę. Siekiama plėsti vaiko pažintinius interesus skirtingose kompetencijose, išgyvenant pažinimo džiaugsmą. Taip pat skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas, ugdant gebėjimą išreikšti savo patirtį įvairiais būdais.
Mokymo priemonėje atskleisti šiuolaikinės ugdymo filosofijos pagrindai. Turinys sudarytas remiantis tradicine ugdymo filosofijos krypčių analizės logika. Pirmoje dalyje apžvelgiami šiuolaikinės ugdymo filosofijos ypatumai ir dabartinė jos būklė. Antra dalis skirta bendrai naujų šiuolaikinių krypčių aptarčiai. Trečioje dalyje svarstomos mąstymo, kaip pagrindinio filosofijos instrumento, ir jo lavinimo paradigmos. Šioje dalyje, be filosofinės literatūros, apžvelgiama ir psichologinė literatūra, svarstant, kokį mokinių mąstymą (kritišką, reflektyvų, aukšto lygio) norime ugdyti. Ketvirta dalis skirta moralės filosofijos ir asmens dorinimo problemoms, kurios glaudžiai susijusios su religiniu, dvasiniu ir charakterio ugdymu. Penktoje dalyje apžvelgiama, kokie mokymo metodai labiau tinka kurti ugdytojo santykį su ugdytiniu kaip Kitu ir ugdytinio santykį su tekstu. Paskutinė dalis skirta naujai mokytojo funkcijų sampratai, mokytojo paskirties ir misijos globalėjančio švietimo pasaulyje apmąstymams.
Mokymo priemonėje apžvelgiamos pasaulio ir Europos ugdymo filosofijos tendencijos, kiekvieno skyrelio pabaigoje pateikiama keletas faktų ar tendencija, būdinga Lietuvos švietimui. Taip siekta parodyti Lietuvos ugdymo filosofijos būklę pasaulio filosofijos kontekste.
Šiuolaikinio ugdymo esmę trumpai nusakyti galima taip: svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų.
Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo metodai
Šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje taikomi įvairūs ugdymo metodai, atitinkantys vaiko amžių ir poreikius:
- Vaizdinis metodas - nukreiptas į pasaulį, jo objektus ir reiškinius.
- Žaidybinis metodas - skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams.
- Praktinis metodas - vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką.
- Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) - suteikia galimybę perduoti informaciją.
- Kūrybinis metodas - sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų.
Ugdymo priemonės ir aplinka
Ugdymo priemonės parenkamos taip, kad atitiktų vaiko amžių, individualius gebėjimus, padėtų vaikui tenkinti emocinius, judėjimo, pažinimo poreikius; tenkintų norą žaisti ir bendrauti su kitais; padėtų pažinti aplinką, tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti; skatintų ugdytis saviraišką, ir kūrybiškumą.
Gruodžio 9 dieną Kretingos rajono švietimo centre vyko ilgalaikės programos „Šiuolaikinė ugdymo praktika, didaktika, inovacijos ikimokykliniame/priešmokykliniame ugdyme“ IV modulio refleksija „Nuo teorijos iki praktikos - ruošiantis atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programas“. Renginio metu dalyvės aktyviai dalijosi savo įspūdžiais ir patirtimi, susijusia su vykusiais mokymais. Lektorės pabrėžė, kad vertinimas turi būti nuolatinis, įvairus ir orientuotas į vaiko pažangą. Svarbu vertinti ne tik pasiekimus, bet ir mokymosi procesą, vaiko pastangas ir individualius poreikius. Buvo aptarta ir programos struktūra, kaip pasirinkti tinkamiausią struktūrą, atsižvelgiant į konkrečios įstaigos ir vaikų poreikius. Taip pat diskutuota apie tai, kaip kurti skatinančią ir įdomią mokymosi aplinką, kurioje vaikai galėtų laisvai tyrinėti, eksperimentuoti ir ugdyti savo įgūdžius.
Šiuolaikinės ugdymo filosofijos pagrindai atskleidžiami remiantis tradicine ugdymo filosofijos krypčių analize. Aptariamos pasaulio ir Europos ugdymo filosofijos tendencijos, lyginant jas su Lietuvos švietimo kontekstu.
Šiuolaikinio ugdymo tikslai apima intelektinių bei dvasinių galių puoselėjimą, ugdytinio savarankiškumo, iniciatyvumo ir kūrybiškumo skatinimą. Taip pat svarbus ugdytojo vaidmens ir jo santykių su ugdytiniu kaita šiuolaikinėje švietimo sistemoje.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #siuolaikinio #ugdymo #teorijos
