Šiuolaikinė visuomenė prasideda nuo ikimokyklinio amžiaus. Siekiant įgyvendinti Nacionalinę švietimo strategiją 2013-2022 metams, skiriamas didelis dėmesys vaikų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą, kur būtų aktyviau atskleidžiami jų individualūs gebėjimai. Todėl būtina plėtoti švietimo sistemos alternatyvas, kurios būtų prieinamos, patrauklios ir vertingos toms visuomenės grupėms, kurios šiuo metu nepakankamai įtrauktos į švietimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ekonominė gerovė auga ir didėja užimtumas, visuomenėje didėja reikalavimai viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui, verta paminėti, kad Lietuvos visuomenė tikisi ir didesnio prieinamumo bei paslaugų kokybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo tikslas - atskleisti naujų viešųjų paslaugų teikimo būdų ir kanalų galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Atlikus mokslinės literatūros turinio analizę ir su moksliniu pagrindimu susietų idėjų sintezę, taip pat atlikus kokybinį tyrimą Mažeikių rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tyrimas grindžiamas Mažeikių rajono atveju. Tyrimo objekto - viešųjų paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų teikimo būdų bei kanalų - pasirinkimas grindžiamas švietimo politikos tikslu didinti ankstyvojo ugdymo paslaugų prieinamumą, kartojamumą, individualizavimą, taip pat didėjančiu susidomėjimu moderniais paslaugų teikimo būdais Lietuvoje, derinant tiesioginius ir netiesioginius paslaugų teikimo kanalus.
Antrajame XXI amžiaus dešimtmetyje mokslininkų dėmesys, skiriamas paslaugų personalizavimui ir ypatumams, didėja, nes auga vartotojo poreikiai ir paslaugų teikėjo galimybės.
Tiesioginis paslaugų teikimas gali būti teikiamas paslaugų teikėjo įstaigoje arba vartotojo vietoje, arba kai kurios paslaugos gali būti teikiamos abiejose vietose. Tuo tarpu netiesioginis paslaugų kanalas gali įgyti įvairias formas, kurių struktūros sparčiai keičiasi ir tampa vis sudėtingesnės, aktyviai naudojant e. paslaugas, m. paslaugas ir išmaniąsias paslaugas.
Lietuvoje prieš 10-15 metų tiesiogines švietimo paslaugas sudarė visos švietimo paslaugos (ugdymas ir priežiūra, ugdymosi pagalba, tėvų švietimas ir kt.) ir dauguma socialinių paslaugų (maitinimas, sveikatos priežiūra, socialinė ir psichologinė pagalba, fizinio, socialinio ir emocinio saugumo užtikrinimas, šeimos parama ir kt.). Šiandien kalbama apie šių kanalų derinimo ir vis didesnį suinteresuotų šalių bei socialinių partnerių įtraukimą į paslaugų teikimą.
Tokiu būdu modernūs paslaugų teikimo kanalai galėtų būti: 1) alternatyva tradiciniam kanalui (tiesioginis paslaugų teikimas paslaugų teikėjo įstaigoje ar gavėjo namuose), kai naudojamos skaitmeninės technologijos, paslaugų teikėjo ar gavėjo pasirinkimu, 2) tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir partnerystės sukurtos grandinės ir tinklai, kai švietimo ir socialinės paslaugos teikiamos tiek tiesiogiai (vaikų ir šeimos laisvalaikio paslaugos, laikinoji ugdymo ir priežiūros, vaikų priežiūros centrai, auklės paslaugos, socialinė ir psichologinė pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose ir kt.), tiek netiesiogiai (e. komunikacija su tėvais, informavimas apie sveikatą, savivaldybių socialinė parama, vaiko teisių klausimai, neformaliojo švietimo veiklų pasiūla, dalyvavimas vietos bendruomenės veiklose ir kt.), paprastai derinant teikimo kanalus.
Kokybinio tyrimo metu surinktos medžiagos analizė (apklausti šeši Mažeikių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir viena su darželiais dirbanti Švietimo skyriaus specialistė) leido išskirti šiuos modernių ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ypatumus ir perspektyvas:
- 1. Politinių sprendimų vilkinimas yra vienas iš išorinių veiksnių, stabdančių modernių paslaugų ir teikimo kanalų didesnį naudojimą. Procesą skatina informacinių technologijų ir migracijos sukuriamos galimybės, nes grįžtantys į Lietuvą emigrantai pageidauja naujų, įvairesnių paslaugų savo vaikams.
- 2. Iš vidinių veiksnių, darančių įtaką modernių paslaugų plėtrai, svarbiausia yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos personalo kompetencija. Šiuo metu tai yra svarbiausia švietimo paslaugose, nesirenkant alternatyvių ugdymo programų. Vyksta aktyvus mokymasis užtikrinti vaikų socialinį ir emocinį saugumą, tačiau trūksta gilesnio supratimo ir pasirengimo teikti šeimos paramos paslaugas ir dirbti su rizikos šeimomis.
- 3. Tarpinstitucinėje bendradarbiavimas svarbus paslaugų tiekimo grandinėje. Padidėjo teikiant ugdymosi, fizinio, emocinio saugumo paslaugas vaikui; trūksta aktyvios socialinės sąveikos su kitomis institucijomis teikiant šeimos paramos ir socialinio saugumo paslaugas.
- 4. Derinant tiesioginius ir netiesioginius paslaugų teikimo kanalus, svarbus yra skaitmeninių technologijų naudojimas, ir informantai mato jų potencialą didinant paslaugų prieinamumą, didinant paslaugų įvairovę, mažinant paslaugų prieinamumo atskirtį tarp miestų ir kaimų bei kuriant naują ugdymo kokybę.
- 5. Lietuvoje dar nėra parengtas ikimokyklinio ugdymo namuose ir šeimos paramos modelis, o pereinamuoju laikotarpiu būtų pritariama mobilioms darželių grupėms.
- 6. Socialinės investicijų politikos skatinimas per ankstyvosios vaikystės ugdymo ir priežiūros politikos plėtrą.
Nuo 1990-ųjų metų ankstyvosios vaikystės ugdymo ir priežiūros (ECEC) sistemos plėtra Lietuvoje įvyko dinamiškų pokyčių. Paslaugų pasiūla ir paklausa, kurie 1990-ųjų pradžioje sumažėjo, vėliau atsigavo, tačiau taip pat pastebimas reikšmingas tendencijos atsiribojimas tarp miestų ir kaimų. Vaiko priežiūros teikimas pripažįstamas kaip nacionalinio ir vietos lygmens politikos tikslas, tačiau institucinė sistema Lietuvoje yra labai decentralizuota, o tai sustiprina teritorinę įvairovę. Šiuo metu ECEC sistema plečiasi miestų teritorijose, o privačių veikėjų vaidmuo auga.
Šiuo metu, kai ekonominė gerovė auga, o užimtumas didėja, visuomenėje auga ir reikalavimai viešųjų paslaugų kokybei bei prieinamumui. Pastebima, kad Lietuvos visuomenė tikisi didesnio prieinamumo ir paslaugų kokybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viena iš svarbiausių sričių, kurioje galima pastebėti modernizacijos poreikį, yra viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai.
Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose apima tiek tiesioginius, tiek netiesioginius paslaugų teikimo būdus. Tiesioginis paslaugų teikimas apima ugdymą ir priežiūrą, ugdymosi pagalbą, tėvų švietimą, taip pat socialines paslaugas, tokias kaip maitinimas, sveikatos priežiūra, socialinė ir psichologinė pagalba, fizinio, socialinio ir emocinio saugumo užtikrinimas bei šeimos parama. Netiesioginis paslaugų teikimas apima e. komunikaciją su tėvais, informavimą apie sveikatą, savivaldybių socialinę paramą, vaiko teisių klausimus, neformaliojo švietimo veiklų pasiūlą ir dalyvavimą vietos bendruomenės veiklose.
Viena iš svarbiausių inovacijų yra skaitmeninių technologijų naudojimas, kuris leidžia didinti paslaugų prieinamumą, įvairovę, mažinti atskirtį tarp miestų ir kaimų bei kurti naują ugdymo kokybę. Taip pat svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris stiprina paslaugų teikimo grandinę ir užtikrina kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai.
Ateityje svarbu plėtoti ikimokyklinio ugdymo namuose ir šeimos paramos modelius, taip pat svarstyti mobilių darželių grupių steigimą. Tai leis užtikrinti dar didesnį paslaugų prieinamumą ir pritaikomumą individualiems poreikiams.
Šiuolaikinė visuomenė reikalauja nuolatinio viešųjų paslaugų tobulinimo, ypač ikimokyklinio ugdymo srityje. Nauji paslaugų teikimo būdai ir kanalai, derinantys tradicinius ir skaitmeninius sprendimus, padeda didinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pritaikomumą individualiems poreikiams.
