Ant rankų - sveikas naujagimis, vyras - namuose, pati - sveika ir gyva, tačiau liūdesio ašaros rieda upeliais. Tokia savijauta greičiausiai pažįstama daugeliui gimdžiusių moterų, o ją lydi dar ir kaltės jausmas, kad kai tarsi reikia džiaugtis, iš tiesų skęsti liūdesio jūroje ir nežinai, kaip išbristi.
Visuomenėje priimtina, kad vaiko gimimas turėtų būti savaime džiaugsmingas įvykis, todėl dažnai juntama baimė išreikšti savo liūdesį, nerimą ir kreiptis pagalbos. Tačiau negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti randus šeimos santykiuose ir emocinėje būklėje, todėl svarbu imtis veiksmų.
Pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (toliau - PNNS) yra viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų, su kuria susiduria 1 iš 7 pagimdžiusių moterų. Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją ir pripažįsta jos egzistavimą. Tačiau daugybė žmonių (įskaitant ir terapeutus) vis dar mažai žino apie PNNS, kuris apima platesnį spektrą emocinių būklių, tokių kaip: sunki depresija, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai ir kt.
Kas yra pogimdyvinis nerimas ir depresija?
Pogimdyvinė depresija yra tokia depresija, kuri pasireiškia apie 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis nuotaikos sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo. Ji gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Pogimdyminė depresija nėra silpnumo ar netinkamo motinystės jausmo ženklas. Tai medicininė būklė, kai po gimdymo (ar net nėštumo pabaigoje) išryškėja depresijos epizodas: nuotaika ilgam tampa prislėgta, atsiranda nerimas, beviltiškumas, dingsta džiaugsmas, sutrinka miegas ir apetitas, pasidaro sunku atlikti kasdienes užduotis ir rūpintis savimi.
Pogimdyvinė depresija dažnai apibrėžiama plačiau nei tik pirmos savaitės po gimdymo. Klinikiniu požiūriu simptomai gali prasidėti nėštumo pabaigoje, per pirmą mėnesį po gimdymo arba vėliau, o daliai žmonių jie išlieka mėnesius, jei negaunama pagalbos. Diagnostikos klasifikacijose yra skirtingos ribos: pavyzdžiui, DSM aprašyme peripartum pradžia siejama su laikotarpiu iki 4 savaičių po gimdymo, tačiau sveikatos priežiūroje dažnai vertinama ir iki 12 mėnesių po gimdymo, nes realūs atvejai neretai išryškėja vėliau, ypač kai didėja nuovargis ir socialinis spaudimas.
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija (ang. "baby blues"). Tai nuotaikos sutrikimas, kurį patiria beveik 50 proc. moterų 3-6-ąją dieną po gimdymo. Dažniausi simptomai: nemiga, verksmingumas, prislėgta nuotaika, nerimas, negalėjimas sutelkti dėmesio, dirglumas. Šie simptomai neryškūs ir praeina per kelias dienas ar valandas. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys. Pogimdyvinė melancholija, vadinamasis „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai į depresijos, tik šie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Paprastai pogimdyvinė melancholija prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2-3 savaites, ji praeina savaime.
Pogimdyminė psichozė - reta, bet labai rimta būklė, kuri laikoma medicinine skuba. Ji dažniausiai prasideda staiga per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, neretai per valandas ar kelias dienas. Simptomai gali apimti haliucinacijas, kliedesius, manijos požymius, greitai besikeičiančią nuotaiką, stiprų sumišimą ir nemigą, o būklė gali greitai blogėti ir kelti riziką mamai bei kūdikiui.
Simptomai
Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs). Moteris gali jausti susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, gali jaustis, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save. Kartais jaučia baimę, kad gali sužaloti savo vaiką. Dažnai gali pasireikšti nerimas ar net panika. Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją.
Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti labai įvairūs. Vieni žmonės pirmiausia pastebi nuotaikos prislėgtumą ir ašarojimą, kiti - nuolatinį nerimą, įtampą, minčių įkyrumą ar fizinį išsekimą. Svarbu ir tai, kad pogimdyvinė depresija nebūtinai atrodo kaip nuolatinis liūdesys: ji gali pasireikšti dirglumu, pykčiu, emociniu atbukimu, atsitraukimu nuo artimųjų.
Emociniai simptomai dažniausiai tampa matomiausi. Jie gali apimti prislėgtą nuotaiką, beviltiškumą, dažną verksmingumą, nerimą, panikos pojūčius, dirglumą, netikėtus pykčio protrūkius, vidinę tuštumą ar jausmą, kad nebejauti džiaugsmo net tada, kai, rodos, turėtum jausti laimę.
Kognityviniai simptomai susiję su mąstymu ir dėmesiu. Gali būti sunku susikaupti, priimti sprendimus, planuoti net paprastus dalykus, įsiminti informaciją. Kai kuriems atsiranda įkyrios mintys apie galimas grėsmes kūdikiui ar šeimai, nuolatinis katastrofizavimas, o kartu - jausmas, kad galvoje visą laiką ūžia.
Pogimdyminiu laikotarpiu dalis žmonių patiria ir įkyrių, bauginančių minčių (pavyzdžiui, netikėtą vaizdinį, kad kūdikiui gali nutikti kažkas blogo).
Fiziniai simptomai dažnai apsunkina atpažinimą, nes pogimdyminis laikotarpis ir taip susijęs su dideliu nuovargiu bei kūno pokyčiais. Vis dėlto depresijai būdinga, kad nuovargis yra neproporcingas, nepraeina net tada, kai pavyksta pamiegoti, o energija negrįžta. Gali sutrikti miegas (nemiga net kai kūdikis miega, ankstyvas prabudimas, neramus miegas), keistis apetitas (sumažėti arba padidėti), atsirasti somatiniai nusiskundimai (širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, skrandžio jautrumas, galvos skausmai), sumažėti lytinis potraukis.
Pogimdyvinė depresija gali paliesti ryšį su kūdikiu, tačiau svarbu suprasti: tai nereiškia, kad tu nemyli vaiko. Dažnai tai reiškia, kad depresija užgožia gebėjimą jausti šilumą ir ramybę. Kai kuriems atsiranda emocinis atsiribojimas, jausmas, kad kūdikis lyg svetimas, baimė būti vienai su juo, sunkumas reaguoti į verksmą ar kasdienius poreikius. Kiti, priešingai, tampa itin budrūs ir nerimastingi, nuolat tikrina kvėpavimą, bijo palikti kūdikį net trumpam, o toks nuolatinis budrumas dar labiau išsekina.
Pogimdyvinės depresijos simptomai gali pasireikšti ne tik mamoms. Tėčiai ir partneriai taip pat patiria staigų gyvenimo pokytį, miego trūkumą, finansinį spaudimą, santykių persitvarkymą ir naują atsakomybę. Vyrams ir partneriams depresija neretai pasireiškia ne tiek verksmingumu, kiek dirglumu, pykčiu, emociniu atsitraukimu, didesniu polinkiu dirbti iki išsekimo, vartoti alkoholį ar rizikingai elgtis, taip pat sunkumu užmegzti ryšį su kūdikiu.
Jeigu kyla minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslos priežastys, kodėl išsivysto pogimdyvinė depresija, nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai.
Emocinės problemos. Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis, prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti.
Fiziniai pokyčiai. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi. Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, keičiasi streso hormonų reguliacija, sutrinka miego ciklai, o nervų sistema dažnai gyvena nuolatinio budrumo režimu. Prie to prisideda fizinis atsistatymas po gimdymo, kraujo netekimas, skausmas, žindymo iššūkiai.
Gimdymo aplinkybės. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Sunki gimdymo patirtis, kai jautiesi negirdima, neinformuota ar bejėgė. Net ir objektyviai sklandus gimdymas gali būti išgyvenamas kaip trauma, jei buvo stipri baimė ar prarastas kontrolės jausmas.
Ankstesnės psichikos sveikatos problemos. Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra ankstesnė depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ar potrauminis stresas. Taip pat svarbi šeimos istorija, nes genetinis ir psichologinis pažeidžiamumas gali būti paveldimas.
Gimdymo būdas. Pastebėta, jog dažniau suserga tos moterys, kurioms atliekama skubi cezario pjūvio operacija, taip pat tos, kurios nėštumo metu yra keletą kartų hospitalizuojamos.
Socialiniai veiksniai. Vienišumas, menka šeimos ar partnerio parama, konfliktai santykiuose, smurtas, finansinis nesaugumas, būsto problemos, migracija, kultūrinė izoliacija ar nuolatinis spaudimas būti tobula mama didina riziką. Panašiai veikia ir nerealistiški lūkesčiai: jei tikiesi, kad motinystė bus vien džiaugsmas, realybė su naktiniais prabudimais ir kūno atsistatymu gali sukelti didelį nusivylimą, kuris greitai perauga į kaltę.
Genetinis polinkis. Kai kuriems žmonėms biologinis jautrumas šiems pokyčiams yra didesnis dėl genetikos, ankstesnių depresijos epizodų ar gretutinių būklių, o simptomai gali pasireikšti ir kaip nerimo bei depresijos mišinys.
Pogimdyminė depresija gali atsirasti ir tėvams. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu. Jauni, į depresiją linkę, komplikuotus santykius su partnere turintys tėvai yra labai pažeidžiami šio sutrikimo atsiradimui. Svarbu suprasti, kad tėčius vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir mamas. Kai kuriais atvejais, tėvo padėtis gali būti net sunkesnė, kadangi visuomenėje vis dar išlieka stigma, kad vyras yra ir turi būti stipresnis, emociškai stabilesnis ir mažiau susijęs su vaiko gimimu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti.
Gydymas ir pagalba
Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą. Jei savo savijautoje pastebėjote pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių - kreipkitės į psichologą. Specialistas parodys kelią geresnės savijautos link ir padės užmegzti tvirtesnius ryšius su kūdikiu bei savo partneriu.
Pagalbos verta kreiptis anksčiau, nei atrodo, kad situacija tapo nepakeliama. Praktinis kriterijus yra toks: jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, stiprėja, trukdo pasirūpinti savimi ar kūdikiu, gadina santykius, arba jei vis dažniau kyla mintis, kad nebesusitvarkysi, profesionalus pokalbis yra ne prabanga, o sveikatos priežiūros dalis.
Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan. Lengvos ar vidutinio sunkumo pogimdyvinės depresijos atvejais psichoterapija dažnai yra pirmo pasirinkimo pagalba, o sunkesniais atvejais ji labai gerai veikia kartu su vaistais. Dažniausiai rekomenduojamos struktūruotos, įrodymais paremtos kryptys, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (padeda atpažinti savikritikos, kaltės, katastrofizavimo schemas ir jas keisti) bei interpersonalinė terapija (daug dėmesio skiria santykiams, vaidmenų pokyčiams, netektims ir konfliktams, kurie po gimdymo dažnai paaštrėja).
Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Vidutinės ar sunkios pogimdyvinės depresijos atvejais, ypač kai yra ryškus funkcionavimo sutrikimas, labai stiprus nerimas, įkyrios mintys, nemiga ar savižudiškos mintys, gali būti rekomenduojami antidepresantai. Dažniausiai pradedama nuo SSRI grupės vaistų, nes jų veiksmingumas ir saugumo duomenys perinataliniu laikotarpiu yra geriausiai ištirti.
Sveikas gyvenimo būdas. Esant depresijai svarbu laikytis miego „higienos“, tai tyra, pakankamai miegoti, sveikai maitintis. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Mityba. Sveikai gyvensenai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.
Artimųjų palaikymas. Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais. Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų. Artimųjų palaikymas yra labai svarbus. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, rodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti. Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo.
Savipagalba. Neslėpkite savo jausmų. Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau. Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos. Savipagalba nėra pakaitalas gydymui, kai simptomai sunkūs, bet ji yra labai svarbi gydymo dalis ir dažnai pagreitina atsigavimą. Pogimdyminiu laikotarpiu savipagalbos tikslas nėra tapti tobulesnei ar produktyvesnei.
Miego svarba. Gerai išsimiegoti nėštumo metu gali būti sudėtinga, o kai tik kūdikis išvysta šį pasaulį, gerai ir netrukdomai išsimiegoti yra beveik neįmanoma. Dauguma nėščių ir ką tik vaikelio susilaukusių moterų susiduria su šia problema, tačiau toms, kurios kenčia nuo PNNS simptomų miego trūkumas daro daug didesnę žalą. Manoma, kad yra labai glaudus ryšys tarp PNNS ir miego sutrikimų. Sutrikęs miegas gali būti viena iš PNNS priežasčių arba gali būti ženklu, kad atsiranda PNNS. Gero miego higienos praktikavimas - toks kaip: miego rutinos įsivedimas, lovos naudojimas tik miegui ir seksui, vengimas vartoti kofeiną antrojo dienos pusėje, - yra puiki pradžia. Tačiau net labai motyvuotai susireguliuoti savo miegą mamai, privalančiai pasirūpinti mažuoju žmogučiu ar nėščiajai, kuriai fiziniai pokyčiai neleidžia užmigti, susitvarkyti su miego problema yra labai sudėtinga. Jei yra galimybė gauti pagalbos naktimis iš savo antrosios pusės, kitų artimųjų ar auklės, reikia drąsiai tos pagalbos paprašyti. Galima susidaryti kėlimosi „pamainas“. Svarbiausia, kad mama galėtų bent kelias valandas (4-5 val.) nepertraukiamai miegoti nakties metu. Miegas pogimdyminiu laikotarpiu yra gydomasis veiksnys. Jei įmanoma, verta taikyti principą bent vienas ilgesnis miego blokas per parą, net jei jis įvyksta dieną. Kartais tai reiškia praktinius sprendimus: partneris perima vieną naktinį maitinimą (jei įmanoma), artimasis ateina pasėdėti su kūdikiu, o tu miegi kitame kambaryje su ausų kištukais, arba kelioms dienoms sumažinamas lankytojų skaičius.
Fizinis aktyvumas. Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad fizinė veikla, mankšta ir sportas yra puikus būdas nuotaikai pagerinti ir nerimui sumažinti. Tyrimais įrodyta, kad sportas mažina net ir depresijos simptomus. Taigi sportas, fizinė veikla ar mankšta yra be galo svarbi sudedamoji gydymo dalis, toms moterims, kurios dėl nėštumo ar maitinimo krūtimi negali ir/ar nenori vartoti vaistų. Net ir toms moterims, kurios pasirenka vartoti gydytojų paskirtus vaistus nerimo ar depresijos simptomams palengvinti, fizinė veikla yra būtina greitesniam sveikimui. Iškarto po to, kai po apsilankymo pas jus prižiūrintį gydytoją, ji patikina, kad sportuoti ar užsiimti fizine veikla yra saugu, reikia pradėti. Svarbu nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais, nedideliais krūviais. Svarbu tiesiog pajusti, kad po truputį siekiate ir pasiekiate savo užsibrėžtų tikslų. Svarbu suprasti, kad jėgos ir energija atsistatys po truputį. Tai suvokti ypatingai sunku, toms moterims, kurių mąstymas remiasi „viskas arba nieko“ strategija. Pradėkite nuo 5-10 min. pasivaikščiojimo gryname ore (net ir kartu su mažyliu, jei tai būtina), tikrai nebūtina iš karto nubėgti 5 kilometrų ar užsiimti intensyvia 45 minučių treniruote. Žingsnis po žingsnio ilginkite savo pasivaikščiojimus ar didinkite mankštos laiką ir krūvius. Švelni rutina ir minimalus judėjimas dažnai veikia kaip stabilizatorius. Pogimdyminiu laikotarpiu nereikia sporto planų, užtenka mažų, saugių žingsnių: 10 minučių pasivaikščiojimo su vežimu, keli tempimo pratimai, gryno oro porcija ryte.
Socialiniai ryšiai. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Anot terapeutės Saros Best, PNNS paveikia beveik 1 mln. JAV gyvenančių moterų per metus. Dažniausiai šios moterys jaučiasi vienišos. Labai svarbu, kad moterys išgyvenančios PNNS suprastų, kad tai yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugybė moterų. Tam, kad PNNS išgyvenančios moterys jaustųsi geriau JAV yra kuriamos palaikymo grupės, kur renkasi tokius pačius ar panašius potyrius jaučiančios moterys. Svarbu pabrėžti, kad kai kurias moteris išgyvenančias PNNS simptomus, dalyvavimas tokiose grupėse ir klausymasis apie kitų moterų patiriamus išgyvenimus veikia neigiamai ir tik suintensyvina jų neigiamas emocijas. Tokiu atveju skatinama dalyvauti visuomeniniame, bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti namie (kiek tik įmanoma), dalyvauti mamų klubuose, kur galima tiesiog dalintis nauja patirtimi (tokiais „klubais“ Lietuvoje neretai tampa parkai ar vaikų žaidimų aikštelės, kur susitinka mamos). Tikrai naudinga ir daugybę gerų emocijų suteiks susitikimas su drauge išgerti arbatos, naujai atidarytos meno galerijos aplankymas ar panaši emocinį pasitenkinimą teikianti veikla. Nesvarbu su kokiais simptomais susiduria nėščia ar ką tik mama tapusi moteris, žinojimas, kad ji nėra viena, geresnis miegas, fizinė veikla ir bendravimas padės pasijusti žymiai geriau.
Kaltės jausmo mažinimas. Kaltė pogimdyvinėje depresijoje dažnai yra centrinė. Ji gali sakyti: kitos susitvarko, tu nesusitvarkai, vadinasi, su tavimi kažkas negerai. Vienas efektyviausių būdų ją mažinti yra atskirti faktus nuo minčių. Faktas gali būti: šiandien verkiu ir man sunku. Mintis gali būti: esu prasta mama. Perfekcionizmas dažnai atrodo kaip atsakomybė, bet pogimdyminiu laikotarpiu jis tampa spąstais. Naudingas pratimas yra apsibrėžti pakankamai gerai standartą: kas šiandien yra būtina (saugumas, maistas, šiluma, kontaktas), o kas gali būti atidėta (ideali tvarka, atsakyti visiems, būti visada linksmai).
Specifinės terapijos. Be įprastų antidepresantų ir psichoterapijos, pastaraisiais metais atsirado specifinių gydymo variantų, skirtų pogimdyvinei depresijai, susijusių su neurosteroidų mechanizmais. Kitas reikšmingas pokytis Europoje yra zuranolonas - geriamas vaistas, skirtas pogimdyvinei depresijai.
Jeigu depresija nebus laiku gydyta, ji gali užsitęsti ir tapti lėtinė. Ateityje depresijos epizodai taip pat gali pasikartoti. Vis tik tinkamai gydantis tokia rizika gerokai mažesnė. Pirmiausia, žinoma, nuoširdžiai linkiu nesusirgti pogimdyvine depresija. Jei jau susergama - būtinai kreiptis pagalbos. Ir žinoti, kad tinkamai gydantis tokia būsena - laikina.
