Hematoma yra ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus.
Organizmas dažnai gali pats susitvarkyti su kraujagyslės sienelės pažeidimu aktyvuodamas kraujo krešėjimo kaskadą ir formuodamas fibrino plokšteles. Tačiau jei pažeidimas yra labai didelis, šios sistemos negali kompensuoti pažeidimo ir kraujavimas gali tęstis ilgesnį laiką. Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, vienas ar keli kraujo lašai išsilieję į aplinkinius audinius gali suformuoti petechijas. Jei pažeidžiama didelė kraujagyslė, pavyzdžiui svarbi arterija, kraujas gali tekėti ilgai ir formuoti didelę hematomą, pacientas gali netekti daug kraujo ir jį gali ištikti hemoraginis šokas.
Kraujas, ištekėjęs iš kraujotakos rato, gali būti stiprus organizmo dirgiklis ir sukelti visus uždegimo simptomus: skausmą, patinimą ir paraudimą. Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas.
Subchorioninė hematoma
Subchorioninė hematoma (SCH) yra būklė, kai nėštumo metu kraujas kaupiasi tarp gimdos sienelės ir placentos. Tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Chorioninė membrana yra išorinis sluoksnis, atskiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienos. Subchorioninė hematoma susidaro tuomet, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Chorionas yra išorinis amniono maišelio sluoksnis, o pats amniono maišelis yra vieta gimdoje, kurioje vystosi kūdikis. Atsiskyrimas nuo gimdos sienelės gali būti nedidelis arba didesnio masto.
Gydytojas ne visada gali tiksliai nustatyti, kodėl toks atsiskyrimas įvyksta. Subchorioninė hematoma yra gana dažna, pasitaikanti iki 25% nėštumų. Dažniausiai tai diagnozuojama pirmąjį trimestrą, bet kartais gali pasireikšti vėliau. Subchorioninė hematoma dažniausiai pasireiškia 10-20 nėštumo savaitę. Subchorioninė hematoma yra būklė, kai nėštumo metu kraujas kaupiasi tarp gimdos sienelės ir placentos. Subchorioninė hematoma atsiranda, kai kraujas kaupiasi tarp choriono (išorinės membranos, supančios embrioną) ir gimdos sienelės. Ši būklė būdinga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir gali būti įvairaus dydžio.
Subchorioninės hematomos dažniausiai pasitaiko moterims, kurių nėštumas yra nuo 10 iki 20 savaičių. Jos sudaro apie 10 % visų makšties kraujavimo atvejų.
Simptomai
Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmojoje nėštumo pusėje. Makšties kraujavimas: Tai yra labiausiai paplitęs simptomas. Kraujavimas gali būti nuo stipraus su krešuliais iki silpno kraujavimo. Kartais jis gali būti lydimas dubens ar pilvo apačios spazmų, tačiau dažniausiai skausmo nebūna. Svarbu paminėti, kad nemažai moterų nejaučia jokių simptomų - subchorioninė hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą.
Dažniausias hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti labai lengvas (vadinamasis tepliojimas), tačiau nėščioji gali kraujuoti ir gausiai, su krešuliais.
Diagnostika
Subchorioninės hematomos paprastai diagnozuojamos ultragarsu. Procedūra padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įvertinti dydį, vietą ir galimą riziką, susijusią su hematoma. Gydytojas akušeris-ginekologas įvertina pacientės simptomus, surenka anamnezę ir ultragarsinio tyrimo metu nustato hematomos vietą bei dydį.
Gydymas ir priežiūra
Dauguma subchorioninių hematomų laikui bėgant išnyksta savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime. Stebėjimas: Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime. Nėra tikslaus laikotarpio, per kurį subchorioninė hematoma visiškai išnyksta. Vis dėlto kai kuriais atvejais hematoma gali būti didesnė arba išlikti ilgiau, todėl gali padidėti tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika. Daugelis subchorioninių hematomų išnyksta savaime ir nesukelia nėštumo komplikacijų.
Subchorioninės hematomos gydymas labai priklauso nuo hematomos dydžio, jos vietos ir nėštumo stadijos. Jeigu hematoma aptinka pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Jeigu kraujavimas yra gausus arba hematoma didelė, tikėtina, kad nėštumas bus laikomas didelės rizikos.
Jeigu turite subchorioninę hematomą, paprastai rekomenduojama vengti sunkios veiklos ir fizinio krūvio, dėl kurio gimda gali būti papildomai apkrauta.
Dauguma moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo. Nors su subchorionine hematoma yra persileidimo rizika, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, daugumai moterų, sergančių šia liga, nėštumas tęsiasi sėmingai. Dažniausiai subchorioninė hematoma nekenkia kūdikiui. Jeigu hematoma yra maža, ji gali nesukelti jokių problemų arba išnykti savaime nėštumo metu. Didesnė hematoma arba hematoma, atsiradusi vėlesniu nėštumo laikotarpiu, gali kelti didesnę nėštumo komplikacijų riziką, todėl tokiu atveju gydytojas akušeris-ginekologas atidžiau stebi nėštumo eigą. 1. Daugeliu atvejų subchorioninės hematomos tiesiogiai nekenkia kūdikiui. Tačiau didelės ar nuolatinės hematomos gali padidinti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar mažas gimimo svoris, riziką.
Hospitalizacija, jei būklė reikalauja intensyvesnės priežiūros. Tai priklauso nuo hematomos sunkumo ir nuo to, ar turite kitų sveikatos sutrikimų.
Kas yra prenatalinė/pogimdyminė priežiūra?
Kefalohematoma
Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.
Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi.
Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai. Ūminė kefalohematoma. Lėtinė kefalohematoma.
Gimimo metu sukeltos galvos traumos. Taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens. Nėštumas yra daugiavaisis (moteris laukiasi dvynių, trynukų ir t.t.). Gimdymas per makštį - itin ilgas, užsitęsęs. Vaisius yra didesnio nei vidutinio svorio (ši būklė dar vadinama vaisiaus makrosomija) - sveria 4-5 kg ar net daugiau.
Simptomai
Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.
Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.
Gydymas
Labai išsamūs - šiuolaikiniai tyrimai. Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų.
Bendrosios hematomos priežastys ir gydymas
Priežastys
Hematomas dažniausiai sukelia traumos (pvz.: autoavarija, didelis smūgis, stiprus kosulys) arba nežinoma priežastis. Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.
Pagalbinis apvaisinimas. Ankstyva preeklampsija.
Simptomai ir eiga
Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas.
Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Spalva keičiasi nuo rausvai melsvai violetinės iki geltonos ir rudos, kadangi kraujo pigmentai palaipsniui pasišalina ir hematoma išsiskaido. Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos, kintanti spalva gali keliauti per skirtingas audinių plokštumas dėl gravitacijos. Pavyzdžiui kaktos hematoma gali būti mėlynės po akimi priežastis ir atrodo, kad laikui bėgant ir jai gyjant ji keliauja į kaklą. Dažnai hematomos skirtingose kūno vietose būna su specifiniais simptomais.
Komplikacijos
Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagyslės kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi. Dažniausiai kompartmento sindromas pasireiškia dilbyje arba blauzdoje.
Kompartmento sindromą galima atpažinti iš šių simptomų - labai stiprus nuolatinis skausmas, parestezija, užspaustos vietos pabalimas, paralyžius ir pulso nebuvimas. Kartais gali pasireikšti ir poikilotermija (sutrikusi termoreguliacija). Tik du pirmieji simptomai yra patikimi kompartmento sindromo diagnostikoje, nes visi kiti simptomai jau yra vėlyvieji. Labai svarbu šią komplikaciją atpažinti laiku ir suteikti reikiamą chirurginę pagalbą.
Diagnostika
Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas. Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai, tokie kaip TNS (tarptautinis normalizuotas santykis) ir ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). Priklausomai nuo pažeidimo vietos ar gretutinių faktorių, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus. Kompiuterinės tomografijos testas atliekamas ieškant kraujavimo smegenyse ar pilvo ertmėje. Ultragarsas naudojamas kraujuojančioms nėščiosioms tirti.
Gydymas
Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo.
Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiai vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos. Yra ištirta, kad vietinis gydymas heparininiais tepalais nekeičia protrombino laiko ar dalinio tromboplastino laiko (DTL), reikšmingai pagreitina hematomų rezorbciją, sumažina paviršinių venų trombozių riziką. Lioton 1000 naudojamas ir tromboflebito gydymui. Kliniškai reikšmingas yra ir priešuždegiminis bei mikrocirkuliaciją gerinantis heparino poveikis, kas taip pat prisideda prie greitesnės hematomų rezorbcijos.
Skausmo ir uždegimo mažinimui gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip acetaminofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Skiriant NVNU reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos grupes, pavyzdžiui pacientai, vartojantis kraują skystinančius vaistus, turėtų atsargiai vartoti šios grupės vaistus, nes padidėja kraujavimo rizika.
Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.
Stebėjimas
Daugelis hematomų rezorbuojasi per kelias savaites ir tolimesnis pacientų sekimas nereikalingas. Kadangi kraujas yra terpė pilna maistinių medžiagų, kai kurios hematomos gali infekuotis. Pacientai turėtų stebėti, ar nestiprėja skausmas, ar hematomos vieta nesidaro raudonesnė ir karštesnė.
Gali būti sunku diferencijuoti šiuos simptomus tarp infekcijos ir pačios hematomos uždegimo. Tačiau infekcija dažniausiai būna susijusi su karščiavimu, taip pat gali pasirodyti pūliai ir ryškėjantis ar besiplečiantis raudonas hematomos apvadas, kas gali rodyti, kad hematoma infekavosi.
Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turi didesnę riziką tolimesniam kraujavimui, todėl reikėtų monitoruoti hemoglobino kiekį ir TNS.
Prevencija
Įvairūs nelaimingi atsitikimai ištinka nuolat ir daugelis hematomų yra neišvengiamos šiais atvejais. Pacientai, vartojantis antikoaguliacinius preparatus, turėtų vengti veiklos, kuri susijusi su didele susižeidimo rizika. Pacientams, vartojantiems varfariną, svarbu monitoruoto vaistų dozavimą nuolatos tiriant TNS.
