Dainuojamoji poezija, dažnai vadinama populiariosios muzikos priešybe, pagrindinį dėmesį skiria dainų žodžiams. Klausantis tokių atlikėjų daug svarbiau nei dainos žodžiai yra ritmas, didelis garsas, šou. Būtent todėl dainuojamoji poezija, pagrindinį dėmesį skirianti dainų žodžiams, dažnai vadinama populiariosios muzikos priešingybe. Muzikinis instrumentas (dažniausiai - gitara, rečiau - smuikas ar pianinas) pritaria, sukuria nuotaiką, kad klausytojas galėtų sutelkti visą dėmesį į žodžius. Atlikdami kūrinius, bardai derina dainavimą ir deklamavimą.
Bardų istorija siekia viduramžius - šie keliaujantys muzikantai deklamuodavo poeziją dvaruose ar aikštėse pritardami instrumentais. Vėliau, XIX a., lietuvių poetai A. Strazdas, A. Vienažindys, A. XX a. labai išgarsėjo „gatvės vaikai“ - dažniausiai jauni žmonės, trokštantys išsakyti savo jausmus, rašantys eiles ir dainuojantys pagal jas sukurtas dainas, pritardami sau gitara. Bardai - tai senųjų keltų genčių dainiai, pasakotojai, taip pat muzikos mokytojai. Šis keltų kultūros palikimas, susikūręs pirmaisiais mūsų eros amžiais, paplito ir kitose šalyse.
Lietuvoje dainuojamoji poezija gimė 7-ajame dešimtmetyje. Tuo metu šalis buvo okupuota sovietų. Atlikdami lietuvių poezijos ir tautosakos kūrinius, bardai klausytojams primindavo, kokia skambi yra lietuvių kalba, mūsų tapatybės pagrindas. Dainuojamosios poezijos pradininku laikomas V. Kernagis. 1966 m. jis įrašė dainą pagal simbolisto poeto Vinco Mykolaičio-Putino (1893-1967) eilėraštį „Margi sakalai“. Šis eilėraštis taip pat turi pasipriešinimo sovietams potekstę: margi sakalai palieka aptemusią žemę, kad žmonijai atneštų naują viltį, kurią simbolizuoja dangaus lelija. V. Kernagis iš viso sukūrė apie 200 dainų pagal savo ir poetų Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko eilėraščius. Būtent jis išgarsino M. Šiandien dainuojamoji poezija jau nebesiekia priešintis valdžiai. Svarbiausias jos tikslas - leisti klausytojui pajusti poezijos ir muzikos galią.
Dainuojamąją poeziją atlieka ir muzikos grupės: „Aktorių trio“, „Liūdni slibinai“, „Baltos varnos“, „Kamanių šilelis“. Iki šių dienų koncertuojantys populiarūs aktoriai-bardai: K. Smoriginas, V. Bagdonas, O. Ditkovskis, G. Storpirštis, A. Kasmet vyksta dainuojamosios poezijos festivaliai. Pačių didžiausi - „Akacijų alėja“ Kulautuvoje, „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose, „Tai - aš“ įvairiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje kasmet vyksta tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai - aš“, Anykščiuose - „Purpurinis vakaras“.
Vienas iš esminių festivalio leitmotyvų - žinia apie Elenos Mezginaitės kūrybos savitumą, priminimas apie iškiliausią Aukštaitijos regiono poetę, kritikų vertinamą kaip europinio lygio poezijos kūrėją. E. Mezginaitė tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam dainų autoriui ir atlikėjui. 2021 m. X Lietuvos moksleivių ir jaunimo dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas ,,Mano senas drauge…“, skirtas Elenai Mezginaitei atminti, vyks 2021 m. lapkričio 12 d. Panevėžio Muzikiniame teatre, adresu Nepriklausomybės aikštė 8. Užpildytą paraišką iki lapkričio 8 d. siųskite el. Dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse „Mano senas drauge…“ dalyvauti gali moksleiviai iki 19 m. iš visos Lietuvos. Paraiškas teikti gali tiek solistai, tiek ansambliai, grupės. Jau dešimtmetį vykstantis festivalis-konkursas savo scenoje turėjo nemažai šiuo metu žinomų atlikėjų, grupių, dainų autorių.
IX Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Mano senas drauge...“ akimirkos
Bardai kuria muziką ir vaikams. Pavyzdžiui, G. Storpirštis įrašė dainų su sūnumi Ainiu Storpirščiu. Poezija vaikams pasižymi paprastu rimu, pamokomais ar nuotykių pilnais siužetais. Vaikiški eilėraščiai pakelia nuotaiką, o vos kelis kartus perskaitęs ar išgirdęs kūrinio eilutes mažylis jas išmoksta mintinai. Visas šios kategorijos knygeles papildo kokybiškos įvairių autorių iliustracijos. Gražiausi eilėraščiai vaikams pasakoja apie gyvūnėlių nuotykius, legendas ir padavimus, kviečia į nepaprastai spalvingą magijos pasaulį ar vilioja pajusti Kalėdų dvasią. Daug nuostabių kūrinių parašė Violeta Palčinskaitė, Kostas Kubilinskas, Salomėja Nėris, Janina Degutytė, Ramutė Skučaitė, Juozas Nekrošius, Maironis, Justinas Marcinkevičius ir kiti žymūs autoriai.
Eiliuotuose kūriniuose dažnai slypi išmintis. Eilėraščiai vaikams bus pažįstami ir suaugusiems. Daugelį jų ir patys deklamavome vaikystėje. Net ir šiandien prisimename tokias eilutes, kaip „Mano batai buvo du, vienas dingo - nerandu“ ar „Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko“. Poezija tinka net ir patiems mažiausiems vaikams. Žinoma, jie patys dar nemoka skaityti, tačiau visada padės tėveliai. Tie vaikai, kurie jau pažįsta raides ir mokosi jungti žodžius, eilėraščius taip pat pamėgs, nes jie trumpi ir paprasti, o dauguma šios kategorijos knygelių yra išspausdintos didelėmis ir aiškiomis raidėmis.
Nežinote, ką rinktis? Rekomenduojame laiko patikrintą klasiką, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries poemą „Senelės pasaka“, kurioje atgimsta Žąsinas Moliūgas, Našlaitėlė, trečias brolis Jonas, žalčio žmona Eglė ir kiti. Vaikus sužavės ir gerai žinoma dainelė „Du gaideliai“, kurią atmintinai moka kone kiekvienas lietuvis. Maironio pasaka „Jūratė ir Kastytis“ primins vieną nuostabiausių meilės istorijų, nenusileidžiančią garsiesiems Šekspyro Romeo ir Džiuljetai. Kategorijoje „Poezija vaikams“ gausu ir šiuolaikinių kūrinių. Tai puiki proga atrasti kažką naujo ir pasimėgauti dar negirdėtomis eilėmis, kuriose paliečiamos jau šių laikų aktualijos. Vertingų leidinių su eiliuotais kūriniais kviečiame įsigyti internetu. Įdomias knygeles išsirinksite greitai, nes visos jos suskirstytos į patogias kategorijas. Gerų, naujų ir populiarių knygų online knygyne ras ir dideli, ir maži.
Lietuvių mitologijos šaltiniai - tai senovės istorikų pasakojimai (pvz., graikų istorikų - V a. pr. Kr. - Herodoto, I a. - Tacito), keliautojų ir pirklių užrašai (pvz., IX a. anglo Vulfstano), metraščių liudijimai (pvz., XIII a. slavų Ipatijaus metraštis, germanų Livonijos kronika), etnografiniai užrašai (pvz., XVII a. J. Lasickio „Apie žemaičių dievus“), senoji lietuvių literatūra (pvz., M. Mažvydo „Katekizmo“ prakalba) bei lietuvių tautosaka (dainuojamoji, pasakojamoji, smulkioji). Senovės lietuvių deivės ir dievai atgyja XX amžiaus lietuvių poezijoje (pvz., K. Bradūno, J. Vaičiūnaitės), šiuolaikinėse istorinėse nuotykių apysakose (pvz. Skomanto kronikose Belaisvis, Vilkė, Užkeiktas lobis, Dievų valia ir kt.), apysakose-pasakose (pvz., J.
Vilniaus centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. 6) Muzikos ir meno skaitykloje pristatome parodą „Dainuojamoji poezija“ bei kviečiame susipažinti su bardų kūryba - čia rasite literatūros, natų rinkinių, kompaktinių ir vinilinių plokštelių. Parodoje eksponuojama vaikams skirtų bardų dainų knyga „Stebuklų pilnas kambarys“, du Vytauto Kernagio dainų natų tomai, R. Oginskaitės knyga apie V. Kernagį „Nes nežinojau, kad tu nežinai“, V. Petkevičiaus, A. Kaniavos, A. Kulikausko, V. V.
tags: #dainuojamoji #poezija #vaikams
