Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek pieno reikia kūdikiui pagal amžių, maitinimo mišiniais normas, relaktacijos patarimus ir dažniausiai pasitaikančias problemas.

Motinos pieno svarba

Motinos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.

Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio.

Relaktacija: kaip atstatyti pieno gamybą

Moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to , jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Relaktacijos priemonės ir patarimai:

• El. pientraukis (rankinis pientraukis netinka relaktacijos atveju, nes bus reikalingas itin stiprus ir ilgalaikis pieno traukimas iš krūtų). Pastarojo gamintojas nėra svarbus, svarbu kad turėtų 2 funkcijas: pirminį pieno sužadinimo režimą ir reguliuojamo traukimo režimą.
• Numatykite ramų 4-6 savaičių laikotarpį. Maždaug tiek laiko užtruks iki kol bus pasiektas norimas rezultatas - jūs žindysite kūdikį tik iš krūties ir jokio papildomo maisto jam nebereikės.
• Apskaičiuokite kūdikiui reikalingą pieno kiekį, kuris taps nekintamu visos relaktacijos metu. Tai reiškia, kad apskaičiuotas pieno kiekis išlieka toks pats visas 4-6 savaites, kol vyksta relaktacija. Įprastai naudojama formulė: 150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą.
• Maitinkite vaiką iš krūties kuo dažniau, tiek dieną, tiek ir naktį, bet ne rečiau kaip kas 3 val.
• Visus maitinimus žindykite ir tuo pat metu papildomą maisto kiekį sumaitinkite žindymo metu iš primaitinimo sistemėlės.
• Po kiekvieno maitinimo išsitraukite pieną el. pientraukiu iš abiejų (!) krūtų - ne tik iš antrosios krūties, bet ir iš tos, kurią žindė vaikas.
• Kiekvienam maitinimui užpildykite papildomo primaitinimo sistemėlę: pirma savo ištrauktu pienu, ir tik trūkstamą dalį papildykite adaptuotu pieno mišiniu.
• Pakeiskite požiūrį į kūdikio maitinimą: kai įsiterpia buteliukas, atsiranda šiek tiek chaotiški maitinimai ir jaučiama baimė, jog vaikas yra alkanas, todėl nebegalime vertinti žindymo kaip “vientiso dueto”.
• Pastebėkite, kaip po kelių parų/savaičių paauga ištraukto pieno kiekis ir susilygina su pradžioje apskaičiuotu minimaliu maisto kiekiu. Šiame etape, priklausomai nuo kiekio sistemėlėje, galima kasdien patrumpinti pieno ištraukimo trukmę iš priešingos krūties po kiekvieno maitinimo, nes pieno kiekį didina pats vaikas, kuris jau moka žįsti ir yra pakankamai sustiprėjęs.
• Fiksuokite rezultatus kasdien. Skaičiuokite vaiko pasišlapinimus ir pasituštinimus per parą. Pasverkite vaiką 1 kartą parą, tuo pačiu metu, tokia pačia apranga ir tomis pačiomis aplinkybėmis (prieš arba po maitinimo, bet visada vienodai).

Atkreipkite dėmesį, jog moteriai pavyks relaktuoti, jei bus nuoseklus darbas ir rezultatų susisteminimas. Esu pastebėjusi, jog kasdieninis rezultatų apibendrinimas padeda žindymo konsultantei, o ypač pačiai mamai(!) stebėti, kaip reaguoja vaikas į buteliuko atsisakymą, kaip auga jo svoris, pamatyti klaidas tarp žindymo intervalų ir trukmių, tačiau didžiausia nauda - pačiai mamai, kuomet ji gali matyti visą relaktacijos istoriją, palyginti ištraukto pieno kiekį prieš savaitę ir suprasti, jog pieno gausėja ir žingsnelis po žingsnelio juda į priekį, išimtinio žindymo link.

Sveikai moteriai gali nepavykti relaktuoti, tam gali būti įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje stengiausi detaliai aprašyti kelią, kuriuo jūs galite savarankiškai sugrįžti prie pilnaverčio žindymo ir atsisakyti pieno mišinėlių, nerizikuojant vaiko svorio augimu. Nepaisant, detalios informacijos, relaktuojančioms moterims reikalingos kasdieninės konsultacijos, informacija, padrąsinimas ir parama. Tam reikia žindymo konsultanto laiko, įgūdžių ir kantrybės. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys specialistai neturi 4-6 savaičių laiko, reikalingo relaktuojančios moters konsultavimui, pokyčių įvertinimui ir kasdieniam padrąsinimui.

Maitinimas mišiniais: kiek ir kaip dažnai?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Štai apytikslės mitybos normos:

Svarbu prisiminti, kad šios normos yra apytikslės ir kiekvienas kūdikis yra individualus. Stebėkite savo vaiko poreikius ir atitinkamai koreguokite maitinimo kiekį.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Ką daryti, jei kūdikis atsisako valgyti?

„Mano vaikas nieko nevalgo“, „Mano vaikas valgo labai mažai“. Tai, ko gero, vieni dažniausių tėvų nusiskundimų kalbant apie vaiko mitybą. Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai.

Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir sprendimai

• Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų.
• Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas.
• Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
• Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių.
• Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos.

tags: #kiek #kudikiui #reikia #mamos #pieno

• Adaptacija 8 metų vaikų funkcinėje sistemoje
• Megztiniai vaikams iš vilnos
• Sumuštiniai vaikams
• Kiek kainuoja vaiko priežiūra?
• „Vaiduoklio“ nėštumo testas