Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių. Gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan. Šlapimo tyrimas yra labai reikšmingas norint pasitikrinti sveikatą ar diagnozuojant ligą, kadangi atsiradus sveikatos pokyčiams, pasikeičia ir šlapimo sudėtis. Kadangi šlapimo tyrimas yra labai paprastas, jis gali būti atliekamas ir gydytojo kabinete, ir namuose.
Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Šlapimo organų infekcija yra dažna kūdikių ir vaikų liga. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasireiškia skausmu ir deginimu šlapinimosi metu, stipriu šlapimo pūslės spaudimo jausmu, kartu išskiriant labai nedidelį kiekį šlapimo. Nitritų buvimas šlapime ir (arba) padidėjęs leukocitų skaičius gali rodyti šlapimo takų infekciją.
Ūmaus pielonefrito simptomai - karščiavimas daugiau kaip 38 °C, gali būti apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
Kokie šios ligos priežastys? Jų yra daug. Tai anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės), apatinių šlapimo organų disfunkcija, įgimtos anomalijos, vidurių užkietėjimas, išorinių lytinių organų uždegimas, kitų ligų gydymas antibiotikais, lytinis aktyvumas. Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio.
Kada ir kodėl atliekamas šlapimo tyrimas vaikui?
Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį.
Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.
Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis? Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.
Pavojingesnės įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali surandėti inkstai. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra nei labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas tiesiog reikia nustatyti ir laiku pradėti gydyti, kaip ir visas kitas vaikų ligas. Nustačius sukėlėją, jeigu nėra įgimtų šlapimo organų bėdų jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.

Kaip tinkamai surinkti kūdikio šlapimą tyrimui?
Tam, kad šlapimo tyrimas būtų atliktas tinkamai ir rezultatus būtų galima vertinti, labai svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Vyresniems vaikams ir suaugusiems tai padaryti nėra sudėtinga. Labai svarbu, kad šlapimo tyrimas renkamas ne į bet kokį indelį, o tik į sterilų vienkartinį indelį, kurį paprastai įsigyjame vaistinėje. Šlapimas renkamas iš vidurinės šlapimo srovės. Tai reiškia, keletą pirmų lašelių nerenkame, o tik po to kišame indelį ir renkame šlapimą.
Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą. Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t.y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.
Kaip suprasti teiginį „netinkamai surinktas šlapimas”? Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo pūslės. O „sugauti” šlapimą iš šlapimo srovės vidurio sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta. Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Ką turiu galvoje? Ogi tai, kad maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Taip iškraipomi tyrimų rezultatai. Šie gali būti blogi, nors pats šlapimas šlapimo pūslėje geras. Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.
Kalbant apie vyresnius kūdikius, kurie jau „daro” į puoduką, jeigu šlapimas renkamas kaip tik infekcijai nustatyti, mums, gydytojams, reikia paimti šlapimo pasėlį, tai yra įvertinti bakterijų rūšį ir kiekį. Tokiu atveju „siusiukas” turi būti daromas būtinai tik į sterilų indelį, geriausias šlapimas iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, naujas ar švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, nes bakterijų nuplauti nepavyksta, jų yra visur, tad pasėliui šlapimas iš puoduko netinka. Jeigu vaikas jau sąmoningai šlapinasi, tuomet jam sėdint ant puoduko reikia pakišti sterilų indelį, kad šlapimas šlapinantis tekėtų į jį.
Ar pakanka kūdikį, prieš imant šlapimą, švariai apiplauti vandeniu? Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, labai svarbu kryptis. Tai daryti reikėtų nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį labai lengvai gali „nukeliauti” įvairių bakterijų. Mergaitėms galima labai atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą, kad tarp jų nebūtų išskyrų. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.
Kai kurios virtualiosios mamos pataria kūdikiui į sauskelnes pridėti vatos ir paskui iš jos išspausti šlapimą. Toks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas. Jei prieš tai jame kas nors ir buvo, tai po tokios „filtro” gausime neaišku ką, bet tikrai ne šlapimo tyrimą.
Kiek ilgai galima laikyti tyrimams paimtą šlapimą, kol bus pristatytas į laboratoriją? Ilgiau nei pusvalandį esant kambario temperatūrai šlapimo laikyti tikrai nereikėtų. Jei yra galimybė, šlapimas į laboratoriją turėtų būti nuvežtas tuojau pat.
Kokio kiekio šlapimo pakanka, kad būtų padarytas tyrimas? Šlapimo pasėliui pakanka nedidelio kiekio šlapimo - vos mililitro ar pusės. Bendrajam tyrimui reikėtų „pagauti” bent 15-20 ml šlapimo (kelių šaukštelių). Tai tikrai nėra daug. Antra vertus, kalbant apie kūdikius, tai nemažai.
Ar tyrimams tinkamas tik rytinis šlapimas? Jei tiriame karščiuojančio kūdikio šlapimą, šis gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Tiksliausia būtų vertinti tuoj pat surinktą šviežią šlapimą. Jeigu tirsime rytinį, bet jis bus rinktas į maišelį, priklijuotą kūdikiui iš vakaro, rezultatas vargu ar bus tikslus. Toks šlapimas jau bus nebetinkamas tyrimams.
Interneto diskusijų forumuose kai kurios mamos pataria pirmiausia kūdikį pagirdyti pienu ar arbatėle ir tik paskui „gaudyti” šlapimą. Ar taip nėra iškreipiami tyrimų rezultatai? Ne, tikrai nereikėtų dėl to baimintis. Mažylis, kuris gers daugiau skysčių, be abejo, šlapinsis dažniau. Kūdikio, kuris vemia, viduriuoja ar karščiuoja, organizmas skysčių netenka daugiau nei paprastai. Tuomet jis šlapinasi mažiau, rečiau. Tokiais atvejais netgi būtina kūdikį pagirdyti, kad pirmiausia būtų atnaujinta skysčių pusiausvyra organizme, ir tik tada „gaudyti” šlapimą.
Ar būna atvejų, kai šlapimui surinkti skirtas maišelis kūdikiui jo lyties organų srityje sukelia alergiją? Taip, ypač tai būdinga alergiškiems kūdikiams. Nuėmus maišelį, tos vietos, kurias lietė pleistriukas, gali būti paraudusios. Tokiu atveju paraudimus reikėtų švariai nuplauti ir patepti vaikišku aliejumi.
Šlapimo surinkimas naudojant U formos maišelį
Namų laboratorija: šlapimo takų infekcijos testas vaikams ir suaugusiems
Atraskite ramybę su mūsų šlapimo takų infekcijos testu. Šis lengvai naudojamas, vienkartinis namų testo rinkinys padeda greitai nustatyti nitritų ir leukocitų kiekį šlapime, pateikdamas patikimus rezultatus vos per 2 minutes. Kiekviename rinkinyje yra 2 atskiri testai, leidžiantys atlikti kelis patikrinimus. Kompaktiškas ir patogus, šis testas idealiai tinka naudoti namuose ir kelionėms, užtikrinant, kad galėtumėte stebėti savo sveikatą, kad ir kur bebūtumėte.
Testo privalumai:
- Testą atlikti yra labai paprasta, nereikalauja jokių papildomų įgūdžių.
- Rezultatai yra žinomi: leukocitai po 120 sek., nitritai po 60 sek.
Kaip atlikti testą:
- Testo galiuką padėkite po šlapimo srove 1-2 sekundėms. arba panardinkite ir išimkite testą iš šlapimo, surinkto talpykloje.
- Bandymo kraštą nusausinkite ant popierinio rankšluosčio.
- Palyginkite gautas juostos laukų spalvas su spalvų skale.
SVARBU. Tyrimui naudokite šlapimo mėginį, paimtą iš vidurinės srovės, pageidautina iš rytinio šlapimo, po nakties (mažiausiai 4 val.) pertraukos. Tyrimas turi būti atliktas per 1 valandą nuo šlapimo paėmimo.
Patikrinimo testo juostelės EXACTO URITOP yra pagamintos iš plastiko, ant kurio yra pritvirtinti 10 atskiri reagentai. Juostelės yra skirtos ištirti šlapime galimai esančius nitratus, baltymus, kraują, urobilinogeną, SG (specifinį santykinį tankį), bilirubiną, pH, gliukozę, ketonus ir leukocitus.
Ką rodo testų rezultatai:
- Gliukozė: Kai kraujyje padidėja gliukozės kiekis, inkstai praleidžia gliukozę ir ji atsiranda šlapime.
- Bilirubinas: normaliai nėra aptinkamas šlapime.
- Ketonai: tai organiniai junginiai, kurie susidaro metabolizmo metu iš riebalų rūgščių.
- SG (specifinis santykinis tankis): Skirtingu paros metu surinktas šlapimas turi skirtingą tankį 1,003 - 1,035. Jei tankis/koncentracija yra mažiau nei 1,010 - šlapimas yra labai skiestas, jei daugiau nei 1,025- labai koncentruotas šlapimas.
- Kraujas: eritrocitų ar hemoglobino aptikimas šlapime gali byloti apie inkstų ar šlapimo takų ligas, pažeidimus.
- pH: parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5-7.
- Baltymai: jei rezultatas yra 14 mg/dL - normos ribose. Jei rezultatas yra virš normos ribų, tai gali byloti apie sutrikimus su inkstų ir šlapimo takų ligomis.
- Nitratai: nitratai normaliai nėra aptinkami šlapime.
Medicininiai testai yra svarbi diagnostikos dalis, leidžianti greitai ir tiksliai nustatyti įvairias sveikatos problemas, įskaitant nėštumą, infekcijas, hormonų pusiausvyros sutrikimus ar lėtines ligas. Šie testai dažniausiai atliekami iš kraujo, šlapimo, išmatų ar seilių mėginių, priklausomai nuo diagnozuojamos būklės. Šiuolaikiniai greitieji medicininiai testai, tokie kaip nėštumo testai, gliukozės matavimo prietaisai, infekcinių ligų tyrimai, suteikia galimybę greitai gauti preliminarius rezultatus, kurie gali būti naudojami tiek diagnostikai, tiek gydymo stebėsenai.
| Rodiklis | Normali vertė | Ką reiškia nukrypimas nuo normos |
|---|---|---|
| Gliukozė | Neaptinkama | Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (pvz., diabetas) |
| Bilirubinas | Neaptinkamas | Kepenų sutrikimai |
| Ketonai | Neaptinkami | Metabolizmo sutrikimai, diabetas, badavimas |
| SG (specifinis santykinis tankis) | 1.003 - 1.035 | Mažas tankis: skystas šlapimas (dehidratacija, per didelis skysčių vartojimas). Didelis tankis: koncentruotas šlapimas (dehidratacija, karščiavimas). |
| Kraujas | Neaptinkamas | Inkstų ar šlapimo takų ligos, pažeidimai |
| pH | 5-7 | Rūgštėjimas (daug baltymų, rūgščių vaisių) arba šarmėjimas (daug citratų) |
| Baltymai | iki 14 mg/dL | Inkstų ir šlapimo takų ligos |
| Nitratai | Neaptinkami | Bakterijų buvimas šlapime (šlapimo takų infekcija) |
| Leukocitai | Mažas kiekis | Padidėjęs kiekis rodo uždegimą, galimai šlapimo takų infekciją |


