Skaitymas yra viena seniausių žmogaus veiklų, kuri, nepaisant technologijų amžiaus, išlieka itin reikšminga. Knygų skaitymas - tai ne tik maloni pramoga, bet ir galingas įrankis, padedantis ugdyti intelektą, kūrybingumą bei emocinį intelektą.
Senovės kinai sakydavo, kad knyga yra sodas tavo kišenėje, tačiau užversta knyga - tiesiog popierių krūva. Šiandien aptarsime, kodėl skaitymas yra svarbus ir ką verta skaityti.
Kodėl skaityti yra svarbu?
Skaitymas yra ne tik malonumas, bet ir nauda sveikatai bei asmeniniam tobulėjimui. Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Taigi, prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą.
Mokslininkai netgi aiškinosi, ar „Hario Poterio“ knygų serija gali pagerinti mokinių požiūrį į visuomenėje stigmatizuojamas grupes. Eksperimento metu dalyviai skaitė šios knygos ištraukas apie diskriminaciją. Skaitydami jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į įvairias atskirtį patiriančias grupes: nuo imigrantų iki homoseksualių asmenų. Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius.
Knygų skaitymas - veikla, kuri vieniems žmonėms suteikia daug džiaugsmo, o kitiems asocijuojasi tik su nuoboduliu ar net nemalonia prievole. Knygų mylėtojai gali į savaitę perskaityti po knygą, jiems sunku atsitraukti nuo įdomaus fantazijų ir faktų pasaulio. Tie, kurie nenoriai ima knygą į rankas, neranda jose nieko, kas būtų verta jų dėmesio, arba tiesiog niekada neskaitė įdomių kūrinių. Skaityti ar neskaityti knygas - kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vis dėlto verta žinoti, jog knygų skaitymas teigiamai veikia mūsų protinę veiklą bei gali tapti nenuobodžiu užsiėmimu.
Skaitymo nauda ir poveikis
Štai keletas skaitymo privalumų:
- Streso mažinimas: Vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą.
- Empatijos ugdymas: Grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija.
- Kognityvinių gebėjimų palaikymas: Skaitančių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau.
- Alzheimerio ligos prevencija: Reguliariai skaitantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga.
- Gyvenimo trukmės ilginimas: Tie, kurie skaito bent pusvalandį per dieną, gyveno dvejus metus ilgiau nei tie, kurie knygų neskaitė.
Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija.
Jeilio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad suaugusieji, kurie teigė skaitantys daugiau nei 3,5 valandos per savaitę, per 12 metų stebėjimo mirė 23 proc. mažiau nei tie, kurie neskaitė.
Knygos yra neįkainojamas žinių lobynas. Skaitydami mes plečiame savo akiratį, mokomės naujų dalykų, suprantame sudėtingus reiškinius ir gilinamės į įvairias temas. Skaitant knygas smegenys nuolat dirba - prisimename veikėjus, siužetus, aplinkybes ir įvairias detales.
Skaitymas skatina kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti. Knygų siužetai dažnai reikalauja apmąstymų, interpretacijų ar net problemų sprendimo. Knygos praturtina mūsų žodyną ir gerina rašymo bei kalbėjimo įgūdžius. Knygos lavina mūsų protą, plečia akiratį ir skatina kūrybingumą.
Skaitant knygas, mūsų protas kuria vaizdinius - įsivaizduojame veikėjus, jų emocijas, aplinką ir įvykius. Knygos leidžia mums pabėgti į kitus laikus, vietas ir situacijas. Tai gali būti fantastiniai pasauliai, istorinės epochos ar tiesiog kitų žmonių gyvenimai. Grožinė literatūra dažnai perteikia gilias emocijas ir sudėtingus jausmus. Pasinėrimas į įdomią istoriją gali veikti kaip atsipalaidavimo priemonė. Įprotis skaityti prieš miegą gali padėti geriau užmigti. Reguliarus skaitymas palaiko smegenų aktyvumą ir mažina kognityvinio nuosmukio riziką senatvėje.
Knygų skaitymas - pigus ir nekenksmingas hobis. Daugelis laisvalaikio praleidimo būdų kainuoja nemažus pinigus. Mokate už hobiui reikalingą įrangą ir pan. Tuo tarpu knygų skaitymas - gan pigus arba visai nemokamas užsiėmimas. Knygų galima pasiimti iš bibliotekos, nemokamai parsisiųsti internetu. Žinoma, jei norite skaityti naujausias populiarių autorių knygas, teks jas įsigyti. Nebent pavyks pasiskolinti iš draugų. Skaitymas - niekam nekenkianti veikla. Skaitydami nekeliate triukšmo, nerizikuojate gyvybe kaip užsiimdami ekstremaliomis pramogomis. Po skaitymo vakarėlio nereikia tvarkyti chaoso namuose.
Paviršutiniškas ir gilusis skaitymas
Mūsų skaitymo įpročiai yra labai individualūs: vieni akcentuoja dialogus, kiti greitai perbėga tekstą, o kai kurie kruopščiai analizuoja kiekvieną žodį. Kyla klausimas: ar iš viso egzistuoja „teisingas“ skaitymo būdas?
Paviršutiniškas skaitymas, kai siekiame pagrindinės minties praleidžiant detales, yra įprasta ir priimtina strategija, jei netrukdo supratimui. Skaitymo tikslas lemia tinkamą metodą: norint greitai susipažinti su tekstu ar skaityti dėl malonumo, paviršutiniškas skaitymas puikiai tinka.
Tačiau giluminiam supratimui, analizei ir informacijos įsisavinimui reikia kruopštesnio darbo, lėtesnio tempo ir didesnio dėmesio detalėms. Mūsų patirtis ir susipažinimas su konkrečia teksto rūšimi taip pat įtakoja skaitymo strategiją: skaitydami daug panašios literatūros, greičiau ir efektyviau suvokiame informaciją, nes atpažįstame struktūras ir terminiją.
Gilusis skaitymas, apimantis informacijos siejimą su esamomis žiniomis, klausimų kėlimą, kritišką analizę ir gilesnio supratimo siekimą, dažnai yra visiška priešingybė paviršutiniškam skaitymui. Tyrimai rodo, kad gilusis skaitymas aktyvina daugiau smegenų sričių, skatindamas platesnį informacijos apdorojimą ir geresnį įsiminimą.
Gilusis skaitymas reikalauja daugiau sutelkto dėmesio ir laiko, todėl svarbu skaitymo metu eliminuoti blaškančius dalykus, pavyzdžiui, atidėti telefoną ar kitus išorinius dirgiklius į šalį. Šis metodas ypač svarbus siekiant kritiškai įvertinti informaciją, suprasti subtilias teksto detales ir ilgam įsiminti perskaitytą medžiagą.
Skaitymo įpročių formavimas vaikams ir paaugliams
Ne vienoje šeimoje knygų skaitymas jau nebe įdomi bei smagi laisvalaikio praleidimo forma, o dėmesio nevertas užsiėmimas. Dažnai suaugusieji - tėvai ar mokytojai - daro meškos paslaugą, piršdami knygas, kurios vaikams neįdomios, neįtraukiančios. Taip mano vaikų knygų rašytoja Evelina Daciūtė.
Anot jos, nėra vaiko, kuriam nerastum jam patiksiančios knygos, tiesiog reikia nenuleisti rankų ir ieškoti, net jei tai užtruks. „Įprotį skaityti reikėtų suformuoti, tada beveik ir nelieka neįdomių knygų, visose gali rasti ką nors ypatingo. Vaikui įžengus į mokyklinį amžių, pats laikas jį skatinti skaityti pačiam. Vieni vaikai bus labiau linkę, kiti - mažiau. Tai turėtų būti susitarimas - toks pats kaip, pavyzdžiui, valytis dantis. Aišku, būna labai šaunu, kai patys tėvai rodo gerą pavyzdį vaikams, skaitydami knygas. Manau, kad knyga neretai atspindi šeimos kultūrą, vertybes.
Jei nuo mažumės vaikas daugiau rankose laiko planšetinį kompiuterį nei knygą, bus labiau sunku jį prie jos pripratinti. Jei vaikas mato tėvus dažniau „sulindusius” į mobilius telefonus, nei bendraujančius ar skaitančius, bus sunku pagrįsti, kodėl vaikas turėtų skaityti.
Svarbu, kad tėvai aiškiai apibrėžtų ir sutartų su vaiku dėl jo skaitymo, kiek jis turi skirti tam laiko per dieną. Be abejo, kaip ir bet kuriuo kitu susitarimų atveju, vaikas pradžioje pabando juos laužyti, bet juk kai jis nesivalo dantų, mes jam vis apie tai primename ir pareikalaujame laikytis susitarimo.
Jei vaikas iki paauglystės neskaitė, pakeisti įprotį bus sunku. Vienas iš receptų - rasti paaugliui įdomią knygą. Galima sutarti, kad už pusvalandį skaitymo jis galės pusvalandį ilgiau pasedėti prie kompiuterio ar panašiai. Taip ir priversime paauglį paskaityti. Sutarus dėl vienos, paaugliui pajautus skaitymo skonį, galime jau keliauti prie kitos. Pasipriešinimo, aišku, bus, bet sukandę dantis galime sutarti nors dėl 30 minučių prieš miegą. Svarbu nepasiduoti pačioje pradžioje.
Pradėkime nuo to, kad skaitantys vaikai turi platesnį žodyną, lengviau naudoja kalbą, geriau ją suvokia, o visa tai reiškia, kad turi aukštesnį verbalinį intelektą. Taigi, skaitymas ugdo intelektą. Knygos, taip pat yra ir informacijos šaltinis. Taigi, skaitydami įgauna daugiau žinių. Be abejo, skaitymas moko susikaupti, koncentruoti dėmesį į vieną veiklą. Ir galiausiai, aišku, skaitymas ugdo kūrybiškumą.
Skaitymas ir šiuolaikinės technologijos
Šiandien, kai informacijos gausa tiesiog neaprėpiama, jaučiame spaudimą viską apimti ir „perbėgti“ akimis. Skaitmeninė era šiuos įpročius smarkiai paveikė: nors socialinės medijos ir skatina skaitymą, amerikiečiai skaito mažiau knygų ir daugiau laiko praleidžia internete.
Tačiau, skaitymas ekranuose ir ryški šviesa vakare gali trukdyti užmigti, tačiau popierinės knygos - puiki vakaro rutinos dalis, padedanti nusiteikti poilsiui.
Įdomios knygos ir rekomendacijos
Vakarams vis labiau rudenėjant, vienas geriausių laisvalaikio praleidimo būdų - knygų skaitymas. Tad Savaitė.lt pateikia kelis pasiūlymus, ką įdomaus perskaityti:
- Mason Cross „Metas žudyti“
- Evelina Savickaitė-Kazlauskė „Kaktusas ar pienė?“
- Elin Hilderbrand „28 vasaros“
Be to, susipažinkite su knygomis, kurias portalas „Quora“ rekomenduoja perskaityti iki jums sukaks trisdešimt (iš šio sąrašo pateikiame knygas, kurios yra išleistos lietuvių kalba):
- Romane pasakoja apie Didžiosios ekonominės krizės laikotarpį. Akiratyje - vienos šeimos gyvenimas. Knyga propagavo laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų, „tranzuojančio“ žmogaus idėją. Knygoje herojai yra visą laiką kelyje - jie keliauja iš Niujorko į San Fransiską, iš Meksikos į Naująjį Orleaną.
- Tai vienas kalbingiausių ir labiausiai jaudinančių Holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais Ana Frank rašė dienoraštį. Išgyvenęs Anos tėvas įvykdė dukters norą - paskelbė jos dienoraštį. Ši knyga išversta daugiau nei į 50 užsienio kalbų ir išleista daugiau nei 25 mln. tiražu.
- Tai garsiausias Prancūzijos rašytojo Antoine'o de Saint-Exupery apsakymas, išleistas 1943 metais. Skaičiuojama, kad apsakymas išverstas beveik į 200 pasaulio kalbų, o bendras tiražas siekia daugiau nei 80 mln.
Kad skaitymas taptų įpročiu, svarbu surasti knygas, kurios domina. Tai gali būti grožinė literatūra, biografijos, mokslinės knygos ar net saviugdos leidiniai. Norint išlaikyti skaitymo įprotį, galima nustatyti tikslus - pavyzdžiui, perskaityti po vieną knygą per mėnesį.
Grožinė literatūra, autobiografijos, knygos apie istoriją, knygos, kur pagrindinė tema yra pokeris, ar saviugdos knygos - visi žanrai gali itin prisidėti prie jūsų tobulėjimo. Skaitydami mes ne tik mokomės ir tobulėjame, bet ir atrandame vidinį pasaulį, kuris praturtina mūsų gyvenimą. Ar verta skaityti? Atsakymas aiškus - taip.
