Menu Close

Naujienos

Seminaras ikimokyklinio ugdymo pedagogams: Individualizavimas ir diferencijavimas

Vytauto pr. Šiandien diskusija apie XXI a. švietimą jau nebeįsivaizduojama be diskusijos apie individualų, personalizuotą, adekvatų ir asmeniškai pritaikytą ugdymą. Šia programa siekiama įgalinti mokytojus efektyviai diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą pamokoje. Programos dalyviai analizuos ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo modelius, juos išbandys praktiškai, kurs ir pritaikys asmenines ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo pamokoje strategijas, dalins savo darbo patirtimi su kitais dalyviais.

Ugdymo diferencijavimas - tai ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, poreikiams, mokymosi stiliams, ypač tai svarbu šiuo metu, kai atnaujintos ugdymo programos ir keliami sudėtingesni pamokos tikslai ir uždaviniai. Klasės mokinių žinių lygis skirtingas, todėl užduotis tenka individualizuoti ir diferencijuoti. Diferencijuotas mokymas(is) leidžia atidžiau pažvelgti į gabius mokinius arba tuos mokinius, kuriems nepavyksta pasiekti reikiamo mokymosi lygio, nes per sunku dėl tam tikrų priežasčių. Individualus ugdymas dažniausiai įgyvendinamas per mokymosi diferencijavimą grupėse.

Kai kalbame apie pamokos turinio diferencijavimą - pirmas vaizdinys šovęs į galvą yra skirtingos užduotys skirtingiems mokiniams. Tačiau tai yra tik mažytė diferencijavimo galimybių dalelė - įsitikinusi programos lektorė Julija Glinskė. Poreikis diferencijuoti ugdymo turinį skirtingo lygio mokiniams kasdien vis auga. Visa švietimo sistema eina link to, kad vaikai turėtų galimybę mokytis įvairovėje tačiau savo tempu ir savo galimybių lygyje. Tuo pačiu plačiai taikomi diferencijavimo ir individualizavimo įrankiai atveria galimybes integruoti bendrųjų kompetencijų ugdymą.

Atnaujinus ugdymo programas, mokiniams atsirado sunkumų dėl to, kad jiems trūksta įgūdžių arba žinių, todėl diferencijuojant arba individualizuojant mokymą tokių sunkumų galima išvengti. Pateikiama metodų, kaip planuoti ir diferencijuoti mokymą, sudominti dėstoma medžiaga ugdant ir skaitmeninę kompetenciją.

Programos struktūra ir turinys

Programa „Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas pagal atnaujintas ugdymo programas“ yra skirta bendrojo ugdymo mokyklų visų mokomųjų dalykų ir pradinių klasių mokytojams. Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

1 dalis: Priešmokyklinis ugdymas

  • LT ir ES teisiniai dokumentai, reglamentuojantys priešmokyklinį ugdymą.
  • Psichosocialinė, kognityvinė priešmokyklinio amžiaus vaikų raida.
  • Vaiko pažinimas (individualių ir specialiųjų vaiko poreikių pažinimas).
  • Priešmokyklinio ugdymo individualizavimas.
  • Esminiai Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos aspektai.
  • Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė.
  • Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės.
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės kompetencijos ugdymas.
  • Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planavimas ir organizavimas.
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, verslumo integruotas ugdymas(is)) ugdymas.
  • Ugdymo proceso dalyvių sąveika, užtikrinanti atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą.
  • Ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas.
  • Priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas, brandumas mokyklai.

2 dalis: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninis ugdymas

  • Pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas.
  • Vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybės.
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai.
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas.
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išskirtinių meninių (dailės, muzikos, šokio, teatro) gebėjimų atpažinimas ir tobulinimas.
  • Veiksmai, skatinantys vaikų kūrybiškumo ugdymą.
  • Meninės raiškos integravimo į kitas ugdomąsias veiklas galimybės.
  • Netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką.
  • Emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas.

3 dalis: Pradinių klasių mokinių ugdymas

  • Pradinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai: pradinio ugdymo programos aprašas, bendrosios programos, Pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas, meninis ugdymas.
  • Pradinių klasių mokinių socialinės, kognityvinės, psichofizinės raidos ir mokymosi ypatumai.
  • Pradinių klasių mokinių meninių (dailės, muzikos, šokio ir teatro) gebėjimų raida ir jų ugdymo(si) ypatumai.
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai.
  • Meninio ugdymo dalykų ugdymo proceso planavimas, integralumas su kitų mokomųjų dalykų turiniu, mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse.
  • Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas.
  • Informacinių komunikacinių technologijų taikymo meninio ugdymo procese galimybės.
  • Mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimas.
  • Meninio ugdymo dalykų pasiekimų ir pažangos vertinimo ypatumai pradinėje mokykloje.

Papildomos programos dalys (galima pasirinkti pagal poreikį):

  • Užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse:
    • Dokumentai, tyrimai ir kt., deklaruojantys kalbų pasirinkimą ir kokybišką mokymąsi.
    • Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbinės, kognityvinės, psichologinės ir socialinės raidos ypatumai, mokant(is) užsienio kalbų.
    • Ugdymo proceso planavimas pradinio ugdymo pakopoje įgyvendinant bendrojoje programoje numatytus ugdymo tikslus.
    • Užsienio kalbų mokymo(si) strategijos pradinėse klasėse. Metodų apžvalga ir taikymo pavyzdžių.
    • Mokymo(si) priemonių parinkimas ir kūrimas. Mokymo(si) aplinkos kūrimas.
    • Mokomųjų priemonių ir veiklų pritaikymas individualiam darbui ir / ar specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems.
    • IKT naudojimas mokinių gebėjimų ugdymui ir profesiniam mokytojo tobulėjimui.
    • Pedagogų bendradarbiavimas ir integruoto ugdymo specifika pradiniame.
    • Užsienio kalbos gebėjimų (pažangos ir pasiekimų) vertinimas ir įsivertinimas pradiniame. Dalijimasis praktine patirtimi. Savarankiško darbo (mokymo priemonės ir pamokos plano) pristatymas grupėje. Refleksija.
  • Lietuvių kalbos mokymas pradinėse klasėse:
    • Pagrindinės Europos Tarybos ir Lietuvos švietimo strateginės kalbų politikos nuostatos.
    • Pradinių klasių mokinių mokymo ir mokymosi ypatumai, atsižvelgiant į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kognityvinę ir psichosocialinę raidą.
    • Pradinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų - pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano ir lietuvių (valstybinės) kalbos pradinio ugdymo bendrosios programos - tikslų įgyvendinimas.
    • Ugdymo(si) proceso planavimas.
    • Kalbos mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse. Į kompetencijų ugdymą orientuotos užduotys.
    • Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pradinio ugdymo procese.
    • Inkliuzinio ugdymo organizavimo ypatumai.
    • IKT panaudojimo galimybės mokant(is) lietuvių valstybinės kalbos pradinėse klasėse.
    • Mokymo(si) aplinkos kūrimas.
    • Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas.
    • Bendradarbiavimo su pedagogų bendruomene, šeima galimybės ir plėtra, padedant pradinių klasių mokiniams mokytis lietuvių (valstybinės) kalbos.
  • Fizinis ugdymas ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams:
    • Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai, jų analizė, bendrieji fizinio ugdymo pagrindai.
    • Ankstyvo amžiaus tarpsnio psichofizinės raidos ir fizinių gebėjimų ypatumai.
    • Fizinio ugdymo metodika: fizinio ugdymo pamokėlės (veiklos) struktūra ir turinys, fizinio ugdymo formos ir metodai, fizinės veiklos organizavimo būdai.
    • Vaikų fizinis pajėgumas.

Daugiau nei 40 valandų tęstinių mokymų ciklas apima įvairias temas, susijusias su ugdymo individualizavimu ir diferencijavimu.

Pedagogai dirbantys su vaikais

Ką naudinga žinoti apie diferencijavimą ir individualizavimą?

Puikiai pašnekovės pristatyta diferencijavimo idėja. Ir naujo, ir naudingo labai daug. Naujos pačios sąvokos vertikalus ir horizontalus diferencijavimas. Horizontalaus dar niekada netaikiau, o vertikalų, kaip ir buvo sakyta, supratau tik kaip užduočių diferencijavimą. Naudingi praktiniai patarimai, kuriuos galima pritaikyti realiame darbe.

Klasėje dažnai yra nevienodo lygio žinių mokinių, todėl užduotis jie nespėja atlikti visi vienu metu: vieniems yra per sunkios, o kiti padaro greitai, todėl jiems reikia sudėtingesnių, kad tobulintų savo įgūdžius. Atnaujinus ugdymo programas, mokiniams atsirado sunkumų dėl to, kad jiems trūksta įgūdžių arba žinių, todėl diferencijuojant arba individualizuojant mokymą tokių sunkumų galima išvengti. Pateikiama metodų, kaip planuoti ir diferencijuoti mokymą, sudominti dėstoma medžiaga ugdant ir skaitmeninę kompetenciją.

Supratau, kad mano siekimai ir vaiko galimybės turi būti labiau subalansuoti. Dirbti su vaiku, atsižvelgiant į jo galimybes. Žaviuosi gebėjimu išlikti ramiai bet kokioje situacijoje. Informacijos daug, bet puikiai viskas „sudėliota“.

Po šio seminaro aš noriu pabandyti būti gersne mokytoja. Taikyti diferencijuotas užduotis, mokyti konspektuoti medžiagą. Tikėjausi, jog bus nuobodu, tačiau labai įtraukėte, todėl išsinešiu daug naujų žinių. Jūsų dėka laukiu pirmadienio, kad galėčiau išbandyti naujus metodus. AČIŪ!

Išsinešu didžiulį glėbį naujų idėjų ir metodų, atradimų. Julija, seniai nebuvau tokiame įtraukiančiame seminare. 3 val. išsėdėjau su šypsena, įsitraukusi ir susižavėjusi. AČIŪ. Einate teisingu keliu. Nesustokit DALINTIS❤

Noriu pabandyti mokyti vaikus konspektavimo ir algoritmų. Sužinoti daugiau apie metodus, panašius į „Mąstymo žemėlapis“. Labai patiko ir stipriai surezonavo, tarsi būtų įgarsintas mano pačios požiūris į vaikus ir pedagogiką.

Klientų atsiliepimai

  • "Informatyvu. Patrauklu. Įkvepia." - Aida C. (mokytoja)
  • "Labai aiški sistema. Daug informacijos, metodų. Tiesiog nuostabu, kad žmogus, kuris taip mato, dirba švietimo sistemoje. Šiandienos mano veidrodis man rodo vaizdą, kuris man kelia daug iššūkių." - Nijolė (direktorė)
  • "Ačiū. Buvo momentų, kai kūnu šiurpuliai nueidavo,buvo momentas, kai ašaros kaupėsi. Ačiū už humorą ir jūsų charizmą. Ačiū, kad matote prasmę keidami mokytojų požiūrį į mokinius." - Gražina (psichologė)
  • "Sukėlė daug minčių, apmąstymų ir noro bandyti, ieškoti metodų, variantų. Apėmė jausmas, kad jei bandysiu, tai ir pavyks. Pakėlė moryvaciją." - Raminta (mokytoja)
  • "Išsinešu tai, kad geriau sistemaingai kartais suteikti grįžtamąjį ryšį nei to nedaryti išvis niekada, nes „trūksta laiko“. Ačiū už tiesą :) Patiko, kad buvo daug minčių, privertusių susimąstyti, kas išties privaloma ir yra mokytojo atsakomybė." - Laura (mokytoja)
  • "Seminaro metu pagilinau ir pastiprinau žinias apie grįžtamojo ryšio begalinę svarbą ugdymo procese. Supratau, koks galinsgas yra mokytojas, kaip svarbu jo teisingas, inovatyvus požiūris į ugdymo procesą ir kad ryšys tarp vaiko ir mokytojo yra ypač svarbus, ir kad pozityvus vertinimas turi būti visada primiausia. AČIŪ!" - Eglė U. (mokytoja)
  • "Miela Julija, dėkoju Jums už Jūsų įkvepiančią energiją. GR - šiandien stebėdama Jus darsyk pasitvirtinau, kaip svarbu tikėti tuo, ką darai." - Rita RM14 (mokytoja)
  • "Ką išsinešu? Suvokimą, kaip turiu dirbti klasėje. Žmogiškumą. Nors buvau stebėtoja, likau sužavėta, pasisėmusi minčių, pozityvumo, drąsos. ESAT merali! AČIŪ. „Pakrovėte“!!! :)" - Vilija (mokytoja)
  • "Išsinešu mintį apie drąsą įgyvendinti naujus užmojus. Ir tris klausimus. Nėra taip dažna, kad lektorius būtų ir „koučeris“. Ačiū už dvigubą gėrį." - Andrius (direktorius)
  • "Nuoširdžiai dėkoju už įkvepiantį seminarą. Suprantu, kokioje mokykloje, klasėje noriu dirbti. Užsibrėžiu tikslus, kurių sieksiu. Sėkmės Jums ir iki kitų kartų!" - I. N. (pavaduotoja)
  • "Diferencijavimas ir individualizavimas Lipu ant traukinio bėgių! Grįžkite į mokyklą, bus vaikų laimingų! AČIŪ!" - Diana (mokytoja)
  • "Labai patiko. Elegantiška, išsamu, organiška. Patiko tempas. Daug informacijos perpinta pavyzdžiais, gyva dinamika ir to the point. Ar tai pakartojama?" - Simonas S. (mokytojas)
  • "Po šio seminaro jaučiuosi viltingai, kad irgi galiu daryti daugiau. Noriu nebėgti ir išskirti esminį dalyką mokymosi procese. Tobulintini vertinimo kriterijai. Šypsena nuo ausies iki ausies... Ačiū už energiją ir pozityvą!" - Lina (mokytoja), Alyda (mokytoja)
Schemos su individualizavimo ir diferencijavimo principais

Pastaba: Programa „Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas pagal atnaujintas ugdymo programas“ yra skirta bendrojo ugdymo mokyklų visų mokomųjų dalykų ir pradinių klasių mokytojams. Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo).

tags: #seminaras #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogams #individualizavimas #diferencijavimas