Rolandas Paksas, 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkęs perrinkimo siekiantį Valdą Adamkų, 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti Prezidento pareigas. Skandalas, vėliau pasiekęs teismus ir tarptautines institucijas, prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kuomet tuometinis Valstybės Saugumo Departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Prezidentui R. Paksui buvo pateikti trys pagrindiniai kaltinimai, dėl kurių vėliau vyko teisiniai procesai ir Seimo apkaltos procedūra.
Pagrindiniai kaltinimai R. Paksui
- 1 kaltinimas: Prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai Jurijui Borisovui suteikęs LR pilietybę už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
- 2 kaltinimas: Prezidentas R. Paksas, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
- 3 kaltinimas: Prezidentas R. Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat R. Paksas, 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
Šie kaltinimai turėjo rimtų pasekmių R. Pakso politinei karjerai.
Apkaltos procesas ir nušalinimas
2004 m. „Paksgeito“ metu advokatai atstovavo LR Konstituciniame Teisme, pagarsėjo vaizdingais palyginimais, siekdami įrodyti, kad kaltinimo formuluotė - „sąmoningai leido suprasti" - apskritai neapibūdina veiksmo. Vienas iš tokių palyginimų buvo: „Jeigu atstovas atėjo su raudonais pusbačiais, tai jis man sąmoningai leido suprasti, kad atėjo ne su baltais pusbačiais."
2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų Seime, kurio posėdžiui vadovavo Vytautas Greičius. Visi trys kaltinimai buvo patvirtinti, atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais už. Tam, kad prezidentas būtų nušalintas, reikėjo ne mažiau kaip trijų penktadalių parlamentarų balsų, šiuo atveju - mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo.
Teisiniai procesai po nušalinimo
2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą.
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirma instancija R. Pakso bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nušalintasis prezidentas buvo išteisintas dėl nuoseklių įrodymų nebuvimo ir kitų aplinkybių. Taip pat dėl to, kad nebuvo galima konstatuoti, jog R. Paksas savo dosniausiam finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui pranešė apie jo pokalbių telefonu fiksavimą. R. Paksas po posėdžio kalbėjo: „Vertinu teigiamai. Tiesa, teisingumas triumfuoja. Ir įvyko tai, kas turėjo įvykti. Mielieji, įvyko tai, kas turėjo įvykti dar prieš pusantrų metų Seimo posėdyje. Aš esu išteisintas."
Tačiau vėliau, 2014 m. balandžio 30 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Rolando Pakso prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas atsisakyti išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Tarptautinių institucijų įsitraukimas
R. Paksas apskundė Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo. Jau pasibaigus 6 mėnesių terminui, buvo pateiktas skundas dėl Pirmojo protokolo 3 str. (teisė į laisvus rinkimus).
2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio Prezidento teisę būti išrinktu į Seimą. Konstatuota, jog „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas.“ Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė.
Kadangi EŽTT patenkino ne visus R. Pakso prašymus, jo advokatas Stanislovas Tomas 2012 m. birželio 6 d. paskelbė, jog byla bus tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO). JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo „nėra bausmės be įstatymo“ pažeidimo. Buvo laimėtas pirmasis bylos etapas prieš Lietuvą. JTO uždarė rašytinę bylos dalį 2013 m.
Jurijaus Borisovo byla ir jos eiga
Vilniaus apygardos administracinis teismas turės iš naujo spręsti, ar buvęs pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas gali gyventi Lietuvoje, nes teismas tinkamai neįvertino visų svarbių aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu J. Borisovo byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nevilkinant jos nagrinėjimo.
Teismas pirmadienį konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs Migracijos departamento prašymą priimti sprendimą išsiųsti Rusijos pilietį J. Borisovą iš Lietuvos į Rusiją dėl Valstybės saugumo departamento atsisakymo įstoti į procesą pareiškėjo statusu paties prašymo iš esmės nenagrinėjo. Sprendime teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, ar J. Borisovo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, vertinimą turėjo atlikti dėl pagrindų, kuriais atsisakyta išduoti J. Borisovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės, kad J. Borisovas moka mokesčius valstybei, skiria labdarą, yra sukūręs nemažai darbo vietų Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas J. Borisovą išsiųsti iš Lietuvos mėgina nuo 2004 metų. Teisme departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, pagal kurią verslininko veikla esą kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Per prezidento rinkimus 2002 metais J. Borisovo bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R. Pakso rinkimų kampanijai daugiau nei milijoną litų. Jau tapęs šalies vadovu R. Paksas kitąmet išimties tvarka suteikė jam Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas tokį žingsnį įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą suteikti pilietybę.
| Data | Įvykis | Teismas / Institucija | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| 2004 m. balandžio 6 d. | Nušalinimas nuo pareigų | Seimas | Pritarta 86, 86, 89 balsais už |
| 2005 m. gruodžio 13 d. | Kasacinis skundas dėl valstybės paslapties atskleidimo | Lietuvos Aukščiausiasis Teismas | Panaikintas Apeliacinio teismo nuosprendis |
| 2011 m. sausio 6 d. | Nutarimas dėl teisės būti išrinktu į Seimą | Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) | Lietuva pažeidė teisę į laisvus rinkimus; draudimas dalyvauti rinkimuose pripažintas neproporcingu |
| 2013 m. | Bylos rašytinės dalies užbaigimas | Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) | Laimėtas pirmasis bylos etapas prieš Lietuvą |
| 2014 m. balandžio 30 d. | Prašymo atnaujinti administracinę bylą atmetimas | Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) | R. Pakso prašymas atmestas |
Įvykęs skandalas pritraukė ir menininkų dėmesį. Andrius Mamontovas sukūrė du muzikinius kūrinius panaudodamas iškarpas iš R. Pakso interviu ir kitų pasisakymų garso įrašų. 2006 m. sukurtas Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas „Visi prieš vieną“, 2008 m. meninis kino filmas „Pilotas“.
