Bendravimas yra būtinas bet kokiems santykiams: darbo ar romantiškiems, draugiškiems ar šeimyniniams. Tačiau komunikavimas su vaikais turi papildomų iššūkių. Mat vaikai dar tik mokosi ir tobulina šiuos savo sugebėjimus, tad ne visuomet žino tinkamus žodžius savo jausmams išreikšti ar tai, kokias emocijas jaučia. Todėl turite būti kantrūs ir užtikrinti, kad abipusė komunikacija būtų efektyvi.
Interviu su vaiku yra unikalus procesas, reikalaujantis ypatingo dėmesio ir pasiruošimo. Siekiant užtikrinti efektyvų ir informatyvų pokalbį, svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus.
Pasiruošimas interviu
Prieš pradedant interviu, būtina kruopščiai pasiruošti. Tai apima ne tik klausimų paruošimą, bet ir tinkamos aplinkos sukūrimą.
Aplinkos paruošimas
Svarbu pasirinkti ramią ir jaukią vietą, kur vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai.
Klausimų formulavimas
Klausimai turi būti aiškūs, suprantami ir atitikti vaiko amžių bei supratimą.
Tikslų nustatymas
Aiškiai apibrėžkite, kokią informaciją norite gauti iš interviu.
Bendravimo technikos
Interviu metu svarbu naudoti tinkamas bendravimo technikas, kurios padėtų vaikui atsipalaiduoti ir atvirai dalintis informacija.
Empatija
Parodykite vaikui, kad suprantate jo jausmus ir išgyvenimus.
Aktyvus klausymas
Atidžiai klausykite, ką vaikas sako, ir reaguokite į jo žodžius.
Neverbalinė komunikacija
Stebėkite vaiko kūno kalbą ir atitinkamai reaguokite.
Klausimų tipai
Interviu metu galima naudoti įvairių tipų klausimus, priklausomai nuo to, kokią informaciją norite gauti.
- Atviri klausimai: Skatina vaiką plačiau atsakyti ir dalintis savo mintimis.
- Uždari klausimai: Padeda gauti konkrečią informaciją.
- Projektiniai klausimai: Leidžia vaikui išreikšti savo jausmus ir nuomonę per pasakojimus ar žaidimus.
Uždari ir atviri klausimai: Bet kas, dirbantis verslo sektoriuje, turbūt sužino, kad atviri klausimai yra paprastai geriausia komunikaciją skatinanti forma. Deja, tačiau su vaikais taip yra ne visuomet. Jei klausite mažo vaiko: „Kodėl esi liūdnas?“, jis gali nevisiškai suprasti klausimo esmę arba ne visuomet gali žinoti atsakymą. Tad galbūt pradėti pokalbį nuo atviro klausimo ir verta, tačiau nesulaukus atsakymo, vertėtų pereiti prie uždarų klausimų, skatinančių atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Galbūt nenuskambės įtikimai, tačiau net tokie klausimai gali iššaukti ir kitokį atsakymą, diskusiją apie kilusią problemą. Tiesa, nepersistenkite ir klausinėjimo nepaverskite tardymu.
Etiniai aspektai
Interviu su vaiku metu būtina laikytis etikos principų, užtikrinant vaiko gerovę ir saugumą.
- Informatuotas sutikimas: Gaukite vaiko ir jo tėvų sutikimą prieš pradedant interviu.
- Konfidencialumas: Užtikrinkite, kad vaiko pateikta informacija bus konfidenciali.
- Žalos prevencija: Stebėkite vaiko emocinę būklę ir nutraukite interviu, jei jis jaučiasi blogai.
Duomenų fiksavimas ir analizė
Interviu metu surinktą informaciją reikia tinkamai užfiksuoti ir analizuoti. Tai padės padaryti pagrįstas išvadas ir priimti tinkamus sprendimus.
- Užrašai: Darykite išsamius užrašus interviu metu.
- Garso ar vaizdo įrašai: Naudokite garso ar vaizdo įrašus, jei turite vaiko ir jo tėvų sutikimą.
- Duomenų analizė: Analizuokite surinktą informaciją, ieškodami dėsningumų ir svarbių detalių.
Praktiniai patarimai
Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės jums sėkmingai atlikti interviu su vaiku:
- Būkite kantrūs: Vaikai gali lėčiau atsakyti į klausimus, todėl būkite kantrūs ir leiskite jiems skirti pakankamai laiko.
- Naudokite žaidimus ir paveikslėlius: Žaidimai ir paveikslėliai gali padėti vaikui atsipalaiduoti ir lengviau išreikšti savo mintis.
Mokykite juos pažinti emocijas: Emocijas sunku suprasti. Kartais tai tampa neįveikiama užduotimi suaugusiesiems, tad ko tikėtis iš vaikų. Tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų „emociniu raštingumu“. Mokykite savo atžalas pažinti patiriamas emocijas. Jei vaikas yra piktas, pavyzdžiui, dėl brolio ar sesers iškrėstos šunybės, pasikalbėkite ir paprašykite apibūdinti, ką šis jaučia. Identifikavus pykčio jausmą, reikėtų padėti vaikui su juo tinkamai susidoroti. Ta pati taisyklė yra tinkama ir liūdesiui, baimei ar laimei. Mokydamiesi pažinti emocijas vaikai labiau savimi pasitikės ir bus užtikrinti, kad mokės save sukontroliuoti įvairiose gyvenimiškose situacijose.
Būkite pavyzdys: Vaikai savo elgsenos modelį konstruoja stebėdami aplinkinį pasaulį. O geri komunikacijos įgūdžiai prasideda namuose. Jei būsite linkę dažnai šaukti, jūsų vaikai tai įtrauks į savo bendravimą. Jei jūs išreikšite savo emocijas žodžiais, o ne fiziškai, jūsų vaikai elgsis taip pat. Todėl namuose pirmiausia nereikėtų bijoti kalbėti apie emocijas. Kai turite problemą, susijusią su kitu žmogumi, reikėtų su juo pasikalbėti. Ne dėl to, kad siekiate išlieti pyktį ar įtūžį, bet todėl, kad paskatintumėte diskusiją ir problemos sprendimą. Pats geriausias pavyzdys, kai tėvai kalbasi apie tai, kas jiems neduoda ramybės. Net jei tai yra liūdesys ar skausmas. Lygiai taip pat tėvams nereikėtų nuo vaikų slėpti ir romantiškų akimirkų. Leiskite jiems matyti jus besibučiuojant ir suprasti, kad jausmų išraiška stiprina jūsų šeimą ir ryšius tarp žmonių. Nepaisant kelių smulkių nesutarimų, kurie taip pat yra normali šeimos gyvenimo dalis.
Bendraukite su savo vaiku: Vaikai, turintys bendravimo sunkumų, gali iš viso nenorėti bendrauti, tačiau suaugusieji turėtų skatinti savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti. Važiuodami automobiliu kalbėkitės, kur važiuojate, ką matote aplinkui. Gaminant valgi - pasakokite, ką ir kaip darote, kokį patiekalą gaminate. Išmokinkite vaiką kuo daugiau frazių ar žodžių, kuriais jis gali pradėti pokalbį su kitais. Skatinkite vaiką apibūdinti savo dieną tiek detaliai, kiek jam pavyksta. Paklauskite: „Kas šiandien buvo blogiausio ir geriausio mokykloje?“. Tai padeda prisiminti ir atkurti dienos nuoseklumą. Kai kuriems vaikams tai gali būti sudėtingiau, bet padėkite jiems, papasakodami apie savo dienos įvykius: „Šiandien buvau parduotuvėje, spėk, kokių vaisių radau?“.
Klausykite ir atliepkite: Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius. Kai vaikas jums ką nors pasakoja, pakartokite dalį to, ką išgirdote ir užduokite klausimą: „Oho, panašu, tam kūrybiniam darbui tau prireikė nemažai kantrybės. Kaip manai, kokį kitą darbą tau būtų smagu atlikti?“.
Praktikuokite pokalbius su vaiku: Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pavyzdžiui, bendravimas su kitais vaikais laukiant autobuso ar prie pietų stalo. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis (jūs esate jūsų vaikas, o vaikas yra bendraamžis), scenarijus, pokalbių temas.
Aptarkite kūno kalbą: Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą, pvz.: galite pasakyti „sukryžiuoju rankas, kai jaučiuosi piktas“; arba „kai nusuki akis, jaučiuosi negerbiamas“.
Po ilgos, sunkios dienos gali būti sunku sugalvoti, ką galėtumėte aptarti su savo vaiku. Pasirašykite keletą pokalbio pradžios sakinių, kuriuos galėtumėte panaudoti ir išbandykite juos. Pvz.: „Ką šiandien juokingiausio matei mokykloje?“;„Man atrodo mūsų mašinai reikia valymo. Ar važiuojame į plovyklą ar patys ją išplauname? Svarbu ne turinys, bet skaitymas kartu su savo vaiku. Galite paeiliui paskaityti vienas kitam, ar aptarti paveikslėlius, siužetus bei veikėjus.
Išbandykite pokalbio praktikavimą per žaidimą: Pvz.: pasiimkite kamuolį ir meskite kamuolį vaikui bei užduokite klausimą: „kaip mokykla?“. Vaikas turi sugauti kamuolį, atsakyti bei pats užduoti klausimą: „gerai, o kaip tau darbas?“. Tikslas yra jūsų vaikui jaustis jaukiai vedant pokalbį.
Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis, pvz.: „ką manai apie šitą situaciją?“. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.
Kai kuriems vaikams paprasčiau kalbėtis su kitais žmonėmis, jei jie turi galimybę apgalvoti savo mintis. Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą gali būti puiki pagalbos priemonė. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.
Pozityvi tėvystė ir pozityvus bendravimas su vaiku: Šiandien tėvams kyla daugybė iššūkių ir klausimų: ar esu gera mama, geras tėtis? Kaip tinkamai bendrauti su vaiku, lavinti, auklėti, motyvuoti mokytis ir atliepti svarbiausius jo poreikius? ,,Tėvystės galima išmokti,“- teigia patyrusi teisininkė, didelę tarptautinę patirtį vaiko teisių srityje turinti ekspertė ir pozityvios tėvystės lektorė Dainora Bernackienė. Dainora, tad kas ta pozityvi tėvystė? Ar tai iš tiesų nėra nuolaidžiavimas vaikui? Pozityviosios tėvystės filosofija koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą. Tačiau pozityvi tėvystė - tai ne tik vaiko auklėjimo filosofija, bet ir nelengvas kasdieninis darbas su savimi. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja - išugdyti geriausias vaiko savybes bei padėti jam atskleisti savo potencialą, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai save realizuoti. Taigi, vaikams be galo svarbu jausti tėvų meilę, dėmesį ir švelnumą.
Vaikai turi gerbti tėvus, bet ne jų bijoti. Tik tuomet, atsitikus nelaimei ar iškilus problemoms, jie pagalbos pirmiausia kreipsis į tėvus. Labai svarbu skatinti vaiką kalbėti, ypač kai jis jaučiasi blogai. Taigi, bendravimą išskirčiau kaip pagrindinį įrankį tėvų ir vaikų santykių kūrimo procese. Kartais užmirštame, kad mūsų kalbėjimo su vaiku būdas veikia tarpusavio santykius ir jo asmenybės formavimąsi. Iš to, kaip bendraujame su savo vaiku, jis sužino, koks mūsų požiūris į jį. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą.
Vaikai dažniausiai turi stiprų lygybės ir sąžiningumo jausmą, todėl jiems ne visada lengva suprasti, kodėl su vaikais elgiamasi skirtingai - tarkime, su berniukais griežčiau, su mergaitėmis švelniau ar panašiai. Dėl to jie gali jaustis taip, tarsi tėvai jų nemyli, ar nevienodai myli ir skiria nepakankamai dėmesio. Lyčių lygybės suvokimą, žmonių lygybės principus turėtume diegti nuo pat mažų dienų. Tik tuomet mūsų vaikai augs tolerantiškoje aplinkoje, kur vienodai gerbiamas jausis kiekvienas - nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus ar kitų dalykų.
Turbūt, kaip esminį dalyką išskirčiau pozityvią abipusę komunikaciją ir pagarbą. Žodžiai - itin galingas įrankis, leidžiantis mums perteikti savo giliausius jausmus vaikui. Vaikui, girdinčiam teigiamus žodžius iš savo tėvų, susiformuoja teigiamas savęs vertinimas. Tai formuoja jo savigarbą. Siekdami efektyvaus tarpusavio bendravimo turime išmokti aiškiai ir atvirai reikšti savo mintis, to paties mokydami ir savo vaiką. Itin svarbu yra suvokti, kad bendravimas reiškia kalbėjimą su savo vaiku, o ne jam.
Yra tam tikros pagrindinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos turi savyje atrasti ir ugdytis tėvai. Tai - aktyvaus klausymosi įgūdžiai, jie turi būti efektyvūs, nes kitu atveju tėvai paprasčiausiai neišvengs netikrumo ir nenuoširdumo jausmo, o visas bendravimo procesas atrodys mechaninis ir paviršutiniškas.
Kaip kalbėtis ar bendrauti su vaikais
Vaikai turi gerbti tėvus, bet ne jų bijoti. Tik tuomet, atsitikus nelaimei ar iškilus problemoms, jie pagalbos pirmiausia kreipsis į tėvus. Labai svarbu skatinti vaiką kalbėti, ypač kai jis jaučiasi blogai. Taigi, bendravimą išskirčiau kaip pagrindinį įrankį tėvų ir vaikų santykių kūrimo procese. Kartais užmirštame, kad mūsų kalbėjimo su vaiku būdas veikia tarpusavio santykius ir jo asmenybės formavimąsi. Iš to, kaip bendraujame su savo vaiku, jis sužino, koks mūsų požiūris į jį. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą.
Vaikai turi gerbti tėvus, bet ne jų bijoti. Tik tuomet, atsitikus nelaimei ar iškilus problemoms, jie pagalbos pirmiausia kreipsis į tėvus. Labai svarbu skatinti vaiką kalbėti, ypač kai jis jaučiasi blogai. Taigi, bendravimą išskirčiau kaip pagrindinį įrankį tėvų ir vaikų santykių kūrimo procese. Kartais užmirštame, kad mūsų kalbėjimo su vaiku būdas veikia tarpusavio santykius ir jo asmenybės formavimąsi. Iš to, kaip bendraujame su savo vaiku, jis sužino, koks mūsų požiūris į jį. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą.
tags: #7 #pagrindiniai #bendravimo #interviu #su #vaiku
