Baimė - tai natūrali emocija, kuri atsiranda reaguojant į galimą ar įsivaizduojamą pavojų. Ji atlieka svarbią apsauginę funkciją, padedančią išlikti. Tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka, ir baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai. Tai ypač aktualu vaikams, kurių vaizduotė ir mąstymas dar tik formuojasi.
Vaikų baimės gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena jų - psichologiniai veiksniai, tokie kaip emocinis nesaugumas, nesusiformavęs prieraišumo stilius ar ribų šeimoje nebuvimas. Laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas gali lemti, kad vaikai painioja tikrovę su fantazija, todėl vaizduotės kūriniai tampa labai realūs. Baimė taip pat gali būti pykčio išraiška, kai pykti visuomenėje yra mažiau priimtina. Įgimtas jautrumas ir jautresnė nervų sistema taip pat gali prisidėti prie didesnio baimingumo.
Aplinkos poveikis yra itin svarbus. Tėvų elgesys ir nerimas tiesiogiai perduodami vaikui. Jei tėvai patys bijo, vaikas perims šią baimę kaip tiesą. Todėl svarbu negąsdinti vaiko nereikalingai. Traumos ir skausmingos patirtys, tokios kaip ligos, artimųjų praradimimas, smurtas, gali sukelti ilgalaikes baimes, ypač jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamas ir neturi suaugusiųjų paramos. Nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra ar perdėta globa taip pat gali skatinti baimingumą. Informacija, gaunama iš žiniasklaidos, filmų ar internetinių žaidimų, gali prisidėti prie baimių atsiradimo.
Baimės pobūdis ir intensyvumas dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus.
Baimės pagal amžių
Vaiko baimių raida yra glaudžiai susijusi su jo amžiumi ir pažintinių gebėjimų vystymusi.
- 1 metai: Atsiskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
- 2 metai: Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, aplinkos pokyčiai.
- 3-4 metai: Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
- 5 metai: Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
- 6 metai: Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
- 7-8 metai: Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
- 9-12 metų: Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
- Paauglystė: Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.
5-6 metų vaikams ypač būdingos baimės, susijusios su vaizduotės pasauliu, gamtos reiškiniais ir socialinėmis situacijomis.
Kaip atpažinti, kad vaikas bijo?
Baimė ne visada pasireiškia žodžiais. Dažnai ji išreiškiama per:
- Sunkumus užmigti arba nemiga.
- Apetito pokyčius.
- Neaiškius, fizinės priežasties neturinčius skausmus (pilvo, galvos, kojų).
- Kvėpavimo sutrikimus.
- Nuolatinį nerimastingumą.
- Nagų kramtymą.
- Grįžimą į ankstesnę raidos stadiją (pvz., šlapinimasis į lovą).
Vaikų baimės, ypač 5-6 metų amžiaus, gali stipriai paveikti jų kasdienį gyvenimą, miegą ir elgesį.
Vaiko baimė miegoti
Viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikas bijo miegoti, yra atsiskyrimo baimė ir nesaugus prieraišumas. Miego metas gali simbolizuoti išsiskyrimą, keliantį nerimą. Taip pat svarbu atsiminti apie simbolinį mąstymą: vaikai gali bijoti pabaisų, šešėlių ar kitų dalykų, kurie „gyvena“ tamsoje, todėl prieš miegą baimė sustiprėja. Dideli įvykiai šeimoje taip pat gali padidinti miego nerimą.
Baimės labai priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo raidos stadijos. Kai kurie vaikai, ypač jautresni, dar nėra pasiruošę miegoti vieni. Svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir pratinti jį prie miego atskirai pamažu. Dideli gyvenimo pokyčiai, tokie kaip mokyklos pradžia, kartu su miego aplinkos pokyčiais gali sukelti didesnį nerimą.
Simptomai, rodantys vaiko baimę miegoti:
- Negalėjimas užmigti.
- Vengimas eiti miegoti, laiko vilkinimas ("dar vieną pasaką").
- Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą.
- Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
- Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą.
- Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
- Naktį budinėjimas ir vaikščiojimas pas tėvus.
Kaip padėti vaikui įveikti baimę?
Suprasti ir padėti vaikui įveikti baimes yra svarbi tėvų užduotis. Svarbiausia - priimti vaiko baimę rimtai ir nenuvertinti jos.
Praktiniai patarimai tėvams:
- Nenuvertinkite vaiko baimės: Tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą.
- Įvertinkite vaiko aplinką: Supraskite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, kokie gyvenimo pokyčiai, ligos ar traumos galėjo turėti įtakos.
- Apibrėžkite baimės objektą: Paklauskite vaiko apie jo baimės dydį, spalvą, formą, vardą. Tai padės apčiuopti ir įvardinti tai, kas kelia nerimą.
- Padėkite vaikui pažinti baimę per kūrybą: Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu ar žaidimu. Galite turėti dėžutę tokiems piešiniams, o vaikui leidžiama juos sunaikinti, jei nori.
- Kalbėkitės su baimės objektu: Jei vaikas pasiruošęs, galite kartu pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinti, ko jis nori. Tai padeda vaikui jaustis turinčiam daugiau kontrolės.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą: Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, verčiau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų. Tai skatina vaiko galios pojūtį.
- Kurkite saugumo priemones: Naudojant simbolinį mąstymą, veiksminga yra sukurti apsaugos priemones, pvz., purškiklį su užrašu "stop monstrai".
- Pasitarkite su specialistais: Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas sutrikęs ar nepavyksta padėti savarankiškai, svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrą.
- Tinkamai pasirinkite informaciją: Atidžiai rinkitės knygas, filmukus ir žaidimus, kuriuos siūlote vaikui.
Kaip padėti vaikui, kenčiančiam nuo nerimo: į tėvus orientuotas požiūris į vaikų nerimo valdymą. 1/4 dalis.
Terapijos būdai
Kai baimė yra įsisenėjusi ar stipriai trukdo gyvenimui, gali prireikti profesionalios pagalbos.
- Žaidimo terapija: Tai švelnus ir malonus būdas, padedantis vaikui per žaidimą suprasti ir įveikti baimes. Terapeutas seka vaiko žaidimą, suteikdamas jam kontrolės pojūtį ir palaikymą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį, keisti baimingą mąstymą į įgalinantį. Ekspozicijos metodas padeda palaipsniui pratintis prie baimę keliančių situacijų.
- Emocinio intelekto stiprinimas: Įvairūs užsiėmimai, pokalbiai ir knygų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus. Svarbu, kad tėvai patys ugdytųsi savo emocinį intelektą, nes vaikai mokosi iš jų pavyzdžio.
Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti vaikui stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdyti drąsą ir atsparumą, formuoti sveikus emocinės savireguliacijos įgūdžius.
Naudingos knygos:
- Ona Bitutė „Ežiukas Poviliukas jaukinasi baimę“
- Lina Žūtautė „Kakė Makė ir didelė tamsa“
- Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai”
- Ugnius Leimontas „Esu tyloje”
- Aletha Solter knygos tėvams
Baimė yra svarbi vaiko raidos dalis, padedanti jam mokytis, augti ir pažinti pasaulį. Suvokus jos priežastis ir suteikus tinkamą palaikymą, vaikas gali išmokti įveikti savo baimes ir tapti drąsesnis bei savarankiškesnis.
