Skydliaukė - tai maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Tai vidutiniškai 20-35 g sverianti liauka, kuri yra ypatingai svarbi organizmo funkcionavimui. Moterys kur kas dažniau serga skydliaukės ligomis, tačiau vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams. Skydliaukės darbą reguliuoja smegenų struktūros - pagumburis ir hipofizė. Skydliaukė gamina tris pagrindinius hormonus: tiroksiną, trijodtironiną ir kalcitoniną. Jų sintezėje naudojamas mikroelementas jodas, kurio mūsų organizmas pats negamina. Jis gaunamas su maistu ir patekęs į virškinamąjį traktą per kraujotaką pasiekia skydliaukę. Tiroksinas ir trijodtironinas veikia praktiškai kiekvienos mūsų organizmo ląstelės medžiagų apykaitos aktyvumą. Jie reguliuoja ląstelių augimą, normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, vaisiaus vystymąsi, kaulų augimą, skatina deguonies suvartojimą audiniuose, daro įtaką riebalų ir gliukozės apykaitai. Kalcitoninas sąlygoja kalcio ir fosforo reguliavimą organizme.
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.
Skydliaukės sutrikimų simptomai
Esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai (hipotirozei) dažniausiai skundžiamasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu, apetito stoka, sausėjančia oda, plaukų slinkimu, nagų trapumu, šalčio netoleravimu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, atminties susilpnėjimu. Pacientai sunkiau koncentruoja dėmesį. Sustiprėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę) dažnai atspindi svorio kritimas net išliekant labai geram apetitui. Taip pat - padidėjęs dirglumas, gausus prakaitavimas, šilumos netoleravimas, rankų drebulys, dažnesnis tuštinimasis, sutrikęs miegas, padažnėjęs širdies ritmas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas.
Tačiau išvardinti simptomai nėra pakankamai specifiški: susirgimų pradžioje jų gali visai nebūti arba žmogus jų gali tiesiog nesureikšminti. Kartais, nors pasireiškia tik vienas ar keli simptomai, skydliaukės veikla jau būna labai ženkliai sutrikusi.
Kada vertėtų sunerimti ir skubėti pas gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikėtų kai tik atsiranda pirmieji simptomai. Taipogi, jei moteriai nepavyksta pastoti, yra būtina atlikti skydliaukės tyrimus, mat neretai skydliaukės sutrikimai gali būti vienintele nevaisingumo priežastimi.
Skydliaukės sutrikimų pavojus nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme išauga skydliaukės hormonų poreikis, kad palaikytų pilnavertį vaisiaus vystymąsi ir suintensyvėjusią organizmo medžiagų apykaitą. Sveika skydliaukė šią misiją dažniausiai įvykdo sėkmingai. Didžiausią riziką nėštumo laikotarpiu kelia skydliaukės hormonų trūkumas, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenims vystytis. Jie ypač svarbūs nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos.
Dažniausia hipotirozės priežastis nėštumo laikotarpiu - lėtinis autoimuninis tiroiditas. Jei šia liga serganti moteris nėštumo laikotarpiu reguliariai nesilanko pas gydytoją, nesitikrina skydliaukės hormonų kiekio kraujyje ar dar blogiau - nutraukia skydliaukės hormonų vartojimą, persileidimų ir įvairių apsigimimų rizika ženkliai išauga.
Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla) ir hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas), gali turėti įtakos moterų nėštumui ir gimdymui. Abi sąlygos gali kelti pavojų ir komplikacijų nėščioms moterims ir jų kūdikiams. Nėštumo komplikacijos, susijusios su skydliaukės sutrikimais, gali apimti padidėjusią persileidimo riziką, gestacinę hipertenziją, gestacinį diabetą, priešlaikinį gimdymą ir mažą gimimo svorį. Skydliaukės sutrikimai taip pat gali padidinti placentos anomalijų, tokių kaip placentos atsiskyrimas ir placentos previa, riziką. Hipotireozė nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos kūdikio vystymuisi, todėl kai kuriais atvejais gali sutrikti pažinimo funkcija ir sumažėti intelekto koeficientas.
Straipsnyje aptariamos sunkios komplikacijos, susijusios su hipotiroze nėštumo metu, įskaitant padidėjusią abortų riziką pirmąjį trimestrą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, įgimtą hipotirozę ir sutrikusią neurologinio vystymosi baigtį vaikams, gimusiems šia liga sergančių motinų. Net lengvas ir besimptomis skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti reikšmingos įtakos vaisiaus ir naujagimio metabolinei bei širdies ir kraujagyslių funkcijoms. Hipertiroidizmas, ypač Greivso liga, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, negyvas gimimas ir augimo apribojimas.
Skydliaukės sutrikimų diagnostika
Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Visiems, kurių giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, tyrimai turėtų būti atliekami ir jaunesniame amžiuje. Atsiradus anksčiau minėtiems simptomams, skydliaukės ištyrimas turėtų būti atliktas artimiausiu metu, o nėščioms moterims - nedelsiant. Diagnozavus skydliaukės ligą gydytojas nustato skydliaukės patikros periodiškumą priklausomai nuo ligos sunkumo ir eigos. Įtariant skydliaukės sutrikimus rekomenduojama atlikti tiek skydliaukės ultragarsinį, tiek hormonų kraujyje tyrimą.
Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Negydomų skydliaukės ligų pasekmės
Negydant hipertirozės gali pasireikšti išverstakumas, sutrikti širdies ritmas, vystytis raumenų atrofija, kaulų retėjimas (osteoporozė), net psichikos sutrikimai. Negydant hipotirozės gali retėti širdies ritmas, atsirasti ryškūs patinimai, pasireikšti depresijos simptomai, sparčiai augti cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje. Taip pat didėja širdies ir kraujagyslių susirgimų rizika arba jau esamų progresavimas.
Pogimdyminis tiroiditas
Pogimdyminis tiroiditas (PT) - tai būklė, kai po gimdymo skydliaukę apima uždegimas. Tai autoimuninė liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo. Ši liga gali sukelti skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sumažėti arba padidėti hormonų gamyba. Klasikinis PT dažnai pirmiausia sukelia hipertiroidizmą (iš(kiriama per daug hormonų), ir tuomet laikiną hipotiroidizmą, kai hormonų sekrecija tampa nepakankama.
Dažniausiai pasitaikančios PT formos:
- Izoliuota tirotoksikozė: Pasireiškia hipertiroidizmu, kuris nepereina į hipotirozę. Pasireiškia maždaug 30 proc. atvejų 3-6 mėn. po gimdymo.
- Izoliuotas hipotiroidizmas: Kitaip tariant - nepakankama skydliaukės veikla, kuri pasireiškia maždaug 3-12 mėn. po gimdymo. Tai pasitaiko tarp 20-40 proc. moterų.
Hipertiroidizmo stadija po gimdymo dažnai praeina nepastebėta. Esant hipertiroidizmui moteris būna nervinga, jautri, emocinga, dažnai skundžiasi nerimu ir nuovargiu. Krenta svoris.
Tiroiditas po gimdymo yra svarbus, nes jis gali turėti ilgalaikių pasekmių moters sveikatai, įskaitant nuovargį, depresiją ir kitas endokrinines problemas. Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, kurie gali sukelti skydliaukės uždegimą.
Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. Tiroidito po gimdymo diagnozė paprastai apima kraujo tyrimus, kurie nustato skydliaukės hormonų lygį (TSH, T3, T4) bei antikūnus prieš skydliaukę. Gydytojas taip pat gali atlikti ultragarso tyrimą, kad įvertintų skydliaukės struktūrą ir nustatytų uždegimo požymius.
Tiroidito po gimdymo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų simptomų atveju gali būti rekomenduojama stebėti būklę be aktyvaus gydymo. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami hormonų pakeitimo preparatai, siekiant normalizuoti skydliaukės funkciją. Be to, gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip mitybos korekcija, streso valdymas ir psichologinė pagalba. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie pacientai gali pasinaudoti imunoterapija, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos.
Jei simptomai ryškūs, atlikti tyrimai rodo stiprų hipertiroidizmą ar hipotiroidizmą, skiriami medikamentai. Pastarieji su žindymu suderinami, todėl moteris gali tęsti žindymą. Maždaug pusei moterų su buvusiu PT išsivysto nuolatinis hipotiroidizmas, gužys (padidėjusi liauka) per 4-8 metus po gimdymo.
Mano asmeninė istorija: pogimdyminis tiroiditas – sunkus metas su mano skydliaukės sveikata
Profilaktika ir rekomendacijos
Šiuo metu nėra patikimų būdų, padedančių užkirsti kelią skydliaukės ligoms. Dažniausiai skydliaukės ligų išsivystymą paskatina paveldėjimas, jodo stoka, kai kurių vaistų, turinčių savyje jodo perteklių, vartojimas, fizinis ar emocinis stresas, nėštumas, kai kurie patologiniai autoimuniniai pokyčiai organizme.
Siekiant sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų išsivystymo, vėlyvos diagnostikos ar jau esančios ligos greito progresavimo tikimybę, rekomenduojama:
- Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, atlikite skydliaukės tyrimus.
- Venkite radiacijos poveikio kaklo sričiai, nebent tai būtina kitoms ligoms diagnozuoti ar gydyti.
- Stenkitės vengti stresinių situacijų.
- Pasirūpinkite, kad maisto racione būtų pakankamai (bet ne per daug) jodo. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.
- Meskite rūkyti. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra hipertirozės rizikos veiksnys.
- Pasirūpinkite vitamino D kiekiu organizme.
- Ribokite gliuteno turinčių maisto produktų kiekį dienos racione (ypač svarbu sergantiems autoimuniniu tiroiditu).
Įgimta hipotirozė naujagimiams
Lietuvoje naujagimiai VNT programos metu tikrinami dėl įgimtos hipotirozės (ĮH) nuo 1993 metų. Visiems naujagimiams sauso kraujo mėginiuose tiriama hipofizėje gaminamo tirotropinio hormono (TTH) koncentracija. Įgimta hipotirozė (ĮH) - tai nepakankamas skydliaukės išsivystymas vystymosi gimdoje laikotarpiu.
Kas lemia įgimtą hipotirozę?
- 80-85 proc. ĮH atvejų lemia skydliaukės disgenezė, t. y. pačios skydliaukės vystymosi sutrikimas. Ji gali būti neįprastoje padėtyje, nepilnai išsivysčiusi (hipoplazija), o sunkiausiu atveju - visai neišsivysčiusi (aplaziją).
- 10-15 proc. ĮH atvejų lemia skydliaukės dishormonogenezė, t. y. skydliaukės hormonų gamybos sutrikimas.
- Iki 5 proc. ĮH atvejų gali būti antriniai, kuriuos lemia hipofizės ar pogumburio sričių anomalijos. Ši centrinės kilmės forma nediagnozuojama VNT metu, nes tirotropinio hormono koncentracija kraujyje nebūna padidėjusi.
Apie 90 proc. ĮH atvejų yra atsitiktiniai, likę 10 proc. susiję su paveldėjimu (reti dismorfogenezės atvejai).
ĮH sukelia vaikų augimo, lytinio brendimo, psichomotorinės raidos atsilikimą. Bendri požymiai kūdikiams: lėtas valgymas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, užsitęsusi naujagimių gelta (gelsva odos spalva). Tačiau minėti požymiai kūdikiams yra labai dažni, net jei jie ir neserga hipotiroze. Todėl visi naujagimiai turi būti tiriami dėl ĮH.
Giliai neišnešioti naujagimiai (23-27-ių gestacijos savaičių), sergantys ĮH, gali būti neaptinkami VNT programos metu. Todėl pakartotinis kraujo paėmimas tokiems naujagimiams VNT tyrimui praėjus 2 savaitėms nuo gimimo yra būtinas. Nustačius hipotirozę pradedamas gydymas, kuris dažnai tęsiamas visą gyvenimą. Skiriamos geriamos tiroksino tabletės. Gydytojas nustato tikslią reikiamą vaisto dozę, kuri vaikui augant koreguojama. Tai labai svarbu, nes trūkstant tiroksino vaikas blogai augs ir vystysis. Jei dozė yra per didelė, gali ryškėti hipertirozės simptomai - neramumas, svorio kritimas ir gausus viduriavimas.
tags: #skydliauke #kenkia #kudikiui
