Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau kartais šį džiaugsmingą laikotarpį gali apkartinti neaiškumas, ypač jei pasireiškia kraujavimas iš makšties. Dažnai kyla klausimas: ar įmanoma sirgti mėnesinėmis nėštumo metu? Trumpas atsakymas - ne. Nors egzistuoja daug mitų, įprastų mėnesinių nėštumo metu nebūna. Tačiau ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.
Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu? Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį. Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Ir nors daugelis moterų žino, kad mėnesinių nėštumo metu neturėtų būti, vis dar pasitaiko atvejų, kai kraujavimas supainiojamas su mėnesinėmis.
Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis. Kraujavimo nėštumo pradžioje priežastys gali būti įvairios.
Kraujavimo nėštumo metu priežastys
Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei jis pasireiškia kartu su šiais simptomais:
- stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas;
- nugaros skausmas;
- alpimas, silpnumas;
- peties skausmas;
- karščiavimas;
- gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines);
- intensyvus pykinimas ir vėmimas;
- makšties išskyrų pakitimai.
Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Dažniausios kraujavimo priežastys ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu:
- Implantacinis kraujavimas. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
- Negimdinis (ektopinis) nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis, nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
- Persileidimas. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
- Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
- Subchorioninė hematoma. Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika. Nustačius subchorioninę hematomą nėščiajai rekomenduojama dažniau tikrintis, reguliariai atlikti ultragarsinį tyrimą.
- Gestacinė trofoblastinė liga. Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
- Infekcija. Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
- Gimdos kaklelio polipas. Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu. Polipų kraujavimas pastojus yra dar dažnesnis dėl nėštumo metu veikiančių hormonų ir intensyvesnės kraujotakos gimdoje.
- Gimdos kaklelio vėžys. Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
Kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį trimestrą
Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo. Šiame etape kraujavimą gali sukelti:
- Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga. Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
- Placentos atšoka. Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
- Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga. Tai reta patologija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
- Gimdos plyšimas. Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas. Kartais pirminiai požymiai nėra ryškūs, tačiau jie po truputį stiprėja.
- Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.
Be aukščiau išvardintų priežasčių, persileidimo, mechaninių gimdos kaklelio pažeidimų, infekcijos, polipo ar vėžio sukeltas kraujavimas gali pasireikšti ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Dažniausi nėštumo požymiai:
- Mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
- Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni.
- Pykinimas ir vėmimas („rytinis pykinimas“). Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
- Nuovargis. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
- Dažnesnis šlapinimasis. Nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.
- Skonio ir kvapų pokyčiai. Daugelis moterų pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais.
- Nuotaikos svyravimai. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
- Tempimas pilvo apačioje. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.
- Padidėjęs apetitas. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų” patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui. Taip pat gali būti, ypač, jei šalia šio, ji jaučia ir kitus akščiau išvardintus simptomus.
- Kiti požymiai. Kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Ankstyvas nėštumo testas, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios, gali padėti greičiau sužinoti atsakymą. Tačiau geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Naudingi papildai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
Rekomenduojami papildai:
- Folio rūgštis (vitaminas B9). Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis. Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
- Kalcis. Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
- Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR). Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
- Vitaminas D. Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
- Magnis. Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
- Cinkas. Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
- Jodas. Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Nėštumo savaitės skirstomos į tris trimestrus: pirmas nėštumo trimestras - 0-12 savaitė; antras nėštumo trimestras - 13-27 savaitė; trečias nėštumo trimestras - 28-40 savaitė. Pirmąjį nėštumo trimestrą pilve bando įsitvirtinti naujas šeimos narys. Šis periodas yra didelis šokas jūsų organizmui, todėl gali kilti nemalonių pojūčių. Antrąjį nėštumo trimestrą vaisius auga, stiprėja. Būsimos mamytės pilvas po truputį ryškėja. Paprastai dauguma negalavimų baigiasi ir laikoma, kad tai geriausias nėštumo periodas. Trečiasis nėštumo trimestras - finišo tiesioji. Vaisius sparčiai auga, didindamas jūsų pilvelio apimtį.
