Gripas - ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Gripu visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Rizikingesnėse grupėse gripas sukelia ypač sunkių komplikacijų ir netgi gali baigtis mirtimi. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens ir žiemos sezonais. Gripo epidemijos, mažindamos žmogiškuosius resursus, neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį sveikatos apsaugos sistemoms.
Kas yra gripo sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kada prasideda gripo sezonas?
Įprastai gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo).
Kas efektyviausiai apsaugo nuo gripo?
Skiepai (vakcinacija) - pati efektyviausia gripo infekcijos profilaktika. Be to, kainuoja mažiau nei gydymas susirgus. Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat stebi gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Dėl šios priežasties vakcinacijai yra naudojamos kiekvienais metais atnaujinamos saugios ir efektyvios vakcinos, kurios sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70-90 proc.
Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienų metų rudens ir žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio bei vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai trunka nuo spalio iki balandžio mėnesio.
Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač asmenims, esantiems rizikos grupėse:
- 65 metų ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs;
- vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų;
- medicinos darbuotojams.
Gripo epidemijos metu taip pat rekomenduojama:
- Dažnai plauti rankas;
- Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
- Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
- Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
- Gerai vėdinti patalpas;
- Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kodėl pasiskiepijus nuo gripo lieka nedidelė tikimybė susirgti?
Jau galite būti užsikrėtęs gripo virusu prieš skiepijimąsi, o jūsų imuninė sistema dar nespėjo pagaminti antikūnų nuo gripo viruso. Pakankamam imunitetui susidaryti reikalingos mažiausiai dvi savaitės. Užsikrėtėte gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje. Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo keturių gripo virusų, kurie, kaip rodo tyrimai, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną. Kai kurie žmonės vis tiek gali užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės. Nepamirškite, kad skiepijatės ne tik dėl savęs, bet ir dėl jus nuolat supančių žmonių gerovės.
Skiepų nuo gripo veiksmingumas ir saugumas: tyrimų duomenys
Tyrimo, atlikto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje, metu buvo įvertintas rizikos grupių asmenų požiūris į skiepus nuo gripo. Tyrime dalyvavo 226 pacientai, priskiriami gripo rizikos grupėms pagal PSO rekomendacijas. Rezultatai parodė, kad 80,9 proc. pacientų, kurie skiepijosi, ir 38,7 proc., kurie nesiskiepijo, sutiko su teiginiu, kad skiepai nuo gripo yra veiksmingi (p=0,001). Net 81,7 proc. pasiskiepijusių pacientų ir tik 36,0 proc. nepasiskiepijusių asmenų sutiko, kad gripo skiepai - saugūs (p=0,001). 81,9 proc. pasiskiepijusių ir 29,7 proc. nesiskiepijusių pacientų buvo įsitikinę, kad visuotinis žmonių skiepijimas nuo gripo užkirstų kelią didesniam sergamumui (p=0,001).
Didžiausią įtaką apsisprendžiant nesiskiepyti turėjo: neigiami aplinkinių atsiliepimai (26,1 proc. apklaustųjų), nuomonė, kad "ir taip įgaunu imunitetą" (21,6 proc. respondentų), mažai veiksmingi (18 proc.), kitos priežastys (20 proc.). 90,4 proc. pasiskiepijusiųjų sutiktų nemokamai pasiskiepyti ir kitą sezoną, nesiskiepijusiųjų grupėje sutiktų tik 29,7 proc. (p=0,001).
Rekomenduojamos gripo vakcinos ir jų ypatumai
Šiuo metu rinkoje yra keletas gripo vakcinų, kurios skiriasi savo sudėtimi ir paskirtimi.
VAXIGRIP
VAXIGRIP yra skirtas suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Šia vakcina skiepyti rekomenduojama kasmet prieš naujo gripo sezono pradžią (maždaug spalio mėnesį). Ši vakcina yra negyva, todėl gripo sukelti negali. Suaugusiems ir anksčiau nuo gripo skiepytiems vaikams reikalinga viena vakcinos dozė. Vaikams iki 9 metų, kurie anksčiau nuo gripo nebuvo skiepyti, skiriama antra šios vakcinos dozė praėjus 1 mėnesiui po pirmosios. Šios vakcinos naudoti negalima, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikui neomicinui, formaldehidui. Vakcinaciją reikia atidėti vidutinės ar sunkios ligos su karščiavimu ar ūminės ligos atveju. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: galvos skausmas, prasta bendra savijauta, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas, nuovargis, drebulys, apetito netekimas, nenormalus verkimas vaikams; vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos.
INFLUVAC
INFLUVAC yra skirtas suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Šia vakcina skiepyti rekomenduojama kasmet prieš naujo gripo sezono pradžią (maždaug spalio mėnesį). Ši vakcina yra negyva, todėl gripo sukelti negali. Suaugusiems ir anksčiau nuo gripo skiepytiems vaikams reikalinga viena vakcinos dozė. Vaikams iki 9 metų, kurie anksčiau nuo gripo nebuvo skiepyti, skiriama antra šios vakcinos dozė praėjus 1 mėnesiui po pirmosios. Šios vakcinos naudoti negalima, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikui gentamicinui, formaldehidui. Vakcinaciją reikia atidėti vidutinės ar sunkios ligos su karščiavimu ar ūminės ligos atveju. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: nuovargis, galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir apetito praradimas, pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas; vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos.
EFLUELDA
Efluelda vakcina yra skirta 60 metų ir vyresnių asmenų apsaugai nuo gripo. Vyresnio amžiaus pacientų imunitetas į įprastą vakciną reaguoja silpniau, todėl jiems rekomenduojama sustiprintos sudėties vakcina, siekiant suteikti galimybę personalizuotai ir efektyvesnei profilaktikai. Šios vakcinos sudėtyje yra keturis kartus daugiau gripo viruso antigeno, tad ir jos veiksmingumas yra didesnis. Efluelda yra skirtas apsaugoti nuo trijų viruso padermių, kurios yra vakcinos sudėtyje, praėjus maždaug 2-3 savaitėms po injekcijos. Efluelda vartoti draudžiama, jei yra alergija veikliosioms medžiagoms, bet kuriai pagalbinei šios vakcinos medžiagai, bet kuriai sudedamajai daliai, kurios sudėtyje gali būti labai mažais kiekiais, pavyzdžiui, kiaušiniams (ovalbuminui, vištų baltymams) ir formaldehidui. Alerginės reakcijos gali pasireikšti sunkia alerginė reakcija, kuri gali būti skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė.
Mitai ir tiesa apie skiepus nuo gripo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė paneigia mitus, kad vakcina gali susargdinti gripu. Ji sako, kad vakcina nuo gripo yra vadinamoji negyva vakcina. Taip pat svarbu suprasti, kad peršalimo ligos ir gripas nėra tas pats. Gripas - tai ūmi gripo viruso sukeliama kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staiga pakylanti aukšta temperatūra, raumenų skausmas, įkyrus sausas kosulys, itin prasta bendra savijauta. Labiausiai gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių ar net širdies raumens uždegimai. Vadinamąjį peršalimą, su visais jam būdingais nemaloniais simptomais, gali sukelti daugiau kaip šimtas skirtingų virusų. Deja, kol kas skiepų nuo jų nėra.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė paaiškina, kodėl gripu reikia skiepytis kasmet: gripo virusas tuo ir klastingas, kad labai greitai mutuoja ir kinta, todėl kol kas nėra tokios vakcinos, kuri galėtų apsaugoti nuo gripo visą gyvenimą. Be to, pasiskiepijus imunitetas gripo virusui, priklausomai nuo organizmo, trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
Nėra pagrindo baimintis, kad žindančioms mamoms pasiskiepijus gripo vakcina per pieną gali perduoti gripo virusą savo atžalai. Pirma, gripo vakcinoje nėra naudojamas gyvas aktyvus virusas, kuris galėtų sukelti ligą ar juolab per kūno skysčius būti perduotas vaikui. Antra, nėra mokslinių duomenų, kad pasiskiepijusi mama per pieną gali pakenkti mažyliui.
SVEIKATOS MEDIS - Skiepai nuo gripo gali palengvinti kovą su COVID-19 infekcija
Skiepijimo nuo gripo svarba skirtingoms amžiaus grupėms
Vaikams, kaip ir suaugusiems, rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes kol kas tai yra pati efektyviausia gripo prevencijos priemonė. Gripo vakcina skiepijami vaikai nuo 6 mėnesių amžiaus. Tiesa, svarbu žinoti, kad, kitaip nei suaugusieji, anksčiau neskiepyti vaikai iki 9 metų nuo gripo skiepijami du kartus. Taip daroma dėl to, kad mažų vaikų imuninė sistema nėra tokia „ištreniruota“ kaip suaugusiųjų ir imunitetas gripo virusui formuojasi lėčiau.
Besilaukiančioms moterims ne tik galima, bet ir reikia skiepytis nuo gripo, nes gripo virusas nėščioms moterims yra itin pavojingas. Remiantis moksliniais duomenimis, gripas gali sukelti rimtų nėštumo komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar net vaisiaus žūtis, gali sulėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Pastebima, kad nėštumo metu gripu sirgusių gimdyvių naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Taigi, gripo vakcina gali padėti apsaugoti ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį, todėl besilaukiančios moterys skiepijamos nemokamai. Be to, jau žinoma, kad, paskiepijus būsimą mamą, iki šešių mėnesių trunkantis imunitetas gripui susiformuoja ir naujagimiui. Galima sakyti, kad pasiskiepijusios mamos naujagimis nuo gripo apsaugomas visam sezonui.
Asmenims, vyresniems nei 60 metų, rekomenduojama speciali sustiprintos sudėties vakcina "Efluelda", kurios sudėtyje yra keturis kartus daugiau gripo viruso antigeno, todėl jos veiksmingumas yra didesnis.
Lėtinės ligos neturi įtakos skiepams nuo gripo, negana to, sergantiems lėtinėmis ligomis itin rekomenduojama pasiskiepyti, nes gripas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ar komplikacijų.
Skiepijimo nuo gripo apimtys Lietuvoje ir kitose šalyse
Didžiausios skiepijimo nuo gripo apimtys registruojamos Vakarų Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanadoje), kur skiepijasi iki 70-80% vyresnio amžiaus asmenų. Lietuva atsilieka, tačiau situacija gerėja, auga skaičius žmonių, kurie pasiskiepija valstybės kompensuojama vakcina, manoma, daugėja ir tų, kurie skiepijasi savo lėšomis. 2018-2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje iš rizikos grupei priklausančių asmenų, pavyzdžiui, pagyvenusiųjų pasiskiepijo 77,9 tūkst., tai sudaro tik apie 13 proc. visų vyresnio amžiaus asmenų, o mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta nėščiųjų - tik apie 0,6 proc. Išsivysčiusiose valstybėse, tiesa pasakius, daug mažiau klausimų - ar reikia skiepytis nuo gripo? JAV kasmet atnaujinamos oficialios vaikų, suaugusiųjų ir rizikos grupės asmenų skiepijimo rekomendacijos, kur skiepijimas nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos yra vienas prioritetinių. Kasmetinis skiepijimas gripo vakcina rekomenduojamas praktiškai visoms gyventojų grupėms, išskyrus vaikus iki 6 mėnesių amžiaus. Šios rekomendacijos visuomet yra paremtos mokslu pagrįstais įrodymais.
