Vaikai yra mūsų ateitis ir didžiausias turtas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaikų gerovė yra prioritetinis klausimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius statistinius duomenis, susijusius su vaikų teisių apsauga, smurto prieš vaikus mažinimu, gimstamumo tendencijomis ir kitais aspektais, kurie tiesiogiai veikia vaikų gyvenimą mūsų šalyje.
Vaiko teisių apsaugos sistema: pokyčiai ir iššūkiai
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra - vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. - dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai.
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc.). Galimos priežastys, kodėl 2020 m. išgyvenome nepaprastą laiką - pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu - balandžio ir gegužės mėnesiais - Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota - 2930, gegužės mėnesį - 3182.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai.
Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319. Lyginant su 2019 metais, kai apskrityje buvo registruota 2680 pranešimų, 2020 metais pranešimų skaičius nežymiai išaugo. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos.
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau.
Smurto prieš vaikus statistika
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes:
- 0-3 m. - 308
- 4-6 m. - 314
- 7-9 m. - 428
- 10-14 m. - 1050
- 15-17 m. - 741
Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys. Tai oficialiai registruota statistika. Tikrąjį šio reiškinio mastą šalyje nustatyti sunku.
Palyginti tris pirmuosius šių metų mėnesius su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, SPIS duomenimis, nuo fizinių bausmių galimai nukentėjusių vaikų padaugėjo.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, fizinė bausmė yra vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų, kiekviena vaiko patirta fizinė bausmė turi emocinės prievartos ir (arba) psichologinio smurto komponentų. Su tokiais vaiko teisių gynėjų teiginiais sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė, tyrinėjanti tėvų auklėjimo poveikį vaikams bei konsultuojanti tėvus tėvystės klausimais. Mokslininkė pateikia kategorišką išvadą - fizinės bausmės problemų nesprendžia, bet jas kuria. Nors tokiomis bausmėmis siekiama paauklėti, pasak mokslininkės, jos neišmoko vaiko elgtis teisingai, žaloja jo psichinę sveikatą ir palieka gilias dvasines žaizdas visam gyvenimui.
Harmoningam vaiko vystymuisi yra būtinas glaudus emocinis ryšys su tėvais. Užuot tą ryšį kūrę, mes jį nutraukiame. Daugelis tyrimų rodo, kad dažnai mušami vaikai emociškai tolsta nuo savo tėvų, jų negerbia, nuvertina. Vaikas per santykį su savo tėvais pirmiausia mokosi santykio su savimi pačiu, o vėliau ir su visu pasauliu.
Jei vaikas yra mušamas, tai stipriai kerta per jo savigarbą. Mušamas vaikas gauna signalą: „aš nesu vertingas, nesu svarbus“. Žlunga mušamo vaiko pasitikėjimas savimi, suaugusiaisiais, visu pasauliu. Vaikui pradeda atrodyti, kad jį skriausti kitiems galima, kad tai norma.
Laikinoji ir nuolatinė globa
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. 2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Iš jų:
- šeimose 453 (58 proc.)
- šeimynose 6 (1 proc.)
- globos institucijose 146 (19 proc.)
- globos centruose 168 (22 proc.)
Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis - 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 - šeimynose, 1 444 - socialinės globos institucijose.
2020 metais šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. vaikų, kuriems buvo nustatyta nuolatinė globa.
Gyvybės langeliai ir įvaikinimas
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną. Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus.
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai - užsienyje (t.y. 39 procentai). Palyginimui: 2019 metais įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t.y. 70 procentų), 34 vaikai - užsienyje (t.y. 30 procentų).
Statistika džiugina: šalyje daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų
Gimstamumo tendencijos Lietuvoje
Praeitais metais Lietuvoje gimė viso 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius dešimčia procentų mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.).
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys:
- Moters amžius: Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų.
- Emigracija: Daugelis moterų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos.
- Ekonominis nesaugumas: Ateities neapibrėžtumas, smarkiai pabrangęs pragyvenimas.
- Karjera: Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų.
- Savanoriška bevaikystė: Vis daugiau moterų renkasi šį kelią.
Kaip kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą. Panagrinėkime, kaip vaikai vertinami skirtinguose pasaulio regionuose ir kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje.
Šiaurės Amerika: Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nuolat buvo minimos kaip viena iš šalių, kur vaikai yra laikomi išlepintais. Tai, žinoma, dažnai yra susiję su vartotojiškos kultūros įtaka ir aukštu gyvenimo lygmuo. JAV vaikai, ypač iš aukštesnės socialinės klasės šeimų, dažnai gauna dovanas ar prabangias prekes, kurios tampa jų „norma“. Dar 2019 metų tyrimas, atliktas „Common Sense Media“, atskleidė, kad 80 proc. amerikiečių vaikų amžiaus nuo 8 iki 12 metų jau turi savo išmaniuosius telefonus, o 50 proc. jų naudojasi socialiniais tinklais.
Europa: Europoje vaikai dažnai vertinami kitaip nei Šiaurės Amerikoje. Tyrimas, atliktas 2020 metais „Eurostat“ duomenų analizei, rodo, kad šalyse kaip Suomija ir Švedija šeimos dažnai remiasi vaiko emociniu ir socialiniu vystymuisi, o ne materialiu statusu. Suomijoje ir Švedijoje vaikai turi daugiau laiko žaisti lauke ir dalyvauti bendruomenės veiklose. Abu šie šiaurės šalių modeliai yra pavyzdžiai, kaip vaikai gali užaugti, remdamiesi pagarba gamtai ir kitų gerovei, o ne tik savo norų ir materialinio turto siekimu.
Azija: Azija - tai regionas, kuriame vaikai dažnai yra auklėjami pagal griežtus, tačiau meilės ir rūpesčio kupinus principus. Pietų Korėjoje vaikai dažnai yra mokomi griežtos disciplinos, darbo ir mokymosi svarbos nuo pat mažens. Tyrimai rodo, kad tėvai šiose šalyse investuoja dideles lėšas į vaikų išsilavinimą - tėvai tikisi, kad jų vaikai pasieks aukštus akademinius rezultatus, kad galėtų užimti prestižines pozicijas.
Vaikų teisės ir apsauga Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne. Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti paramos reikalingus savo tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešina skaičius, kurie domina sunerimusius Lietuvos gyventojus. Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos. Pranešama, kad nuo šiol statistika bus viešai prieinama ir vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėje.
Pranešama, kad iki 2020 m. liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo statistikai pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.
Pranešama, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba) nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti - 79 vaikai. Iki spalio 29 d. 76 vaikams baigta laikinoji globa, kuri buvo nustatyta nuo liepos 1 d.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta - 632 vaikams:
- Laikinoji globa šeimoje - 303 vaikams.
- Laikinoji globa šeimynoje - 7 vaikams.
- Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams.
- Laikinoji globa institucijoje - 256 vaikams.
Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.:
- Pas giminaičius - 276 vaikai.
- Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais - 47 vaikai.
- Globos centre (pas budinčius globotojus) - 131 vaikas.
- Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas - 8 vaikai.
- Šeimynoje - 9 vaikai.
- Kitoje vietoje - 14 vaikų (tarkime tėvams gyvenant atskirai, kuomet nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, laikinai apgyvendinamą pas kitą vaiko tėvą/motiną).
- Sveikatos priežiūros įstaigoje (ligoninėje) - 66 vaikai.
- Kitoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje - 20 vaikų.
- Vaikų globos institucijoje - 272 vaikai.
Kai iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas apgyvendinamas įstaigoje, net jeigu tai yra bendruomeniniai vaikų globos namai - tai vadinama globa institucijoje. Pasirūpinti krizinėje situacijoje atsidūrusiais vaikais gali ir juridinį asmenį - šeimyną - įsteigę žmonės. Globa globos centre, anot jos, vadinami tie atvejai, kai pagal įstatymą vaikui atstovauja centras, tačiau juo rūpinasi budintis globotojas. Paskutinė, tačiau bene pati svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti globos forma - globa šeimoje. Pasak pašnekovės, laikinieji globėjai, tai giminystės, emociniais ryšiais su vaiku susiję fiziniai asmenys arba asmenys (šeimos) pasirengę globoti be tėvų globos likusį vaiką. Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja pabrėžė, kad nustačius, jog vaikui nesaugu pasilikti namuose, pirmiausiai ieškoma juo pasirūpinti galinčių artimųjų ar su šeima susijusių žmonių. Tada, kai tokių asmenų nėra - prioritetas teikiamas budintiems globotojams. Tai lemia pastarųjų profesionalus pasiruošimas suteikti pagalbą ir priežiūrą vaikui, išgyvenančiam krizinę situaciją.
„Tėvų LiNIJA“ Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.
Nuo 2020 m. sausio 1 dienos, kai įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kiek atsinaujins globos organizavimas. Daugiau dėmesio bus skiriama biologinės šeimos stiprinimui - numatyta vaiko laikinosios priežiūros galimybė. Jos metu, nesaugioje aplinkoje atsidūręs vaikas, nebus iš karto atskiriamas nuo šeimos, tačiau galės pasilikti su vienu iš tėvų ar artimųjų, užtikrinant vaikui saugią aplinką.
Norisi tikėti, kad tikrai veikia ir mobiliosios komandos, ir atvejo vadybos teikiama pagalba vaiko šeimai. Šeimų sąmoningumą skatina ir viešoje erdvėje skelbiama informacija, vykstančios diskusijos. Tėvai turėjo galimybę susimąstyti, atidžiau įvertinti savo elgesį ir santykius su vaikais. Šiuo metu iš viso yra beveik 7,5 tūkst. globojamų vaikų. Iš jų - laikinoji globa nustatyta apie 1,5 tūkst., o kitiems vaikams - nuolatinė. Šeimoje šiuo metu globojama 4900 vaikų, šeimynoje - virš 350, globos centre - virš 200, o vaikų globos institucijoje - 2000 vaikų. Institucijoje globojamų vaikų skaičius mažėja ir šiai dienai sudaro apie 37 proc., tačiau siekiamybė - užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti šeimoje.
Kalbėdama apie laikinąją globą, paaiškinta, kad ji negali trukti ilgiau kaip 12 mėnesių. Tai laikotarpis, kai teikiama pagalba vaiko šeimai ir siekiama grąžinti vaiką į šeimą, vyksta atvejo vadyba. Praėjus šiam laikui vyksta, teoriškai - paskutinis, nors vėliau jų gali būti ir daugiau, atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimamas sprendimas.
Atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą kad vaikas grįžta pas tėvus. Tačiau, jei nustatoma, kad vaiko tėvai nesistengia ir nekeičia elgesio, vengia atlikti savo pareigas, taip pat auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, t. y. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams, tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų, ar esamo vienintelio iš tėvų, valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui nusprendus dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, tarnyba įpareigojama nurodyti, kas bus skiriami nuolatiniais globėjais. Kalbant paprasčiau, nuolatinė globa prasideda tada, kai apribojama tėvų valdžia. Tačiau, anot jos, pasitaiko, kad globos centre paslaugas teikiantys budintys globotojai apsisprendžia ir tampa nuolatiniais vaiko globėjais.
Budinčių globotojų veikla orientuota į laikiną, krizės metu vaikui būtiną priežiūrą ir pagalbą. Iš esmės budinčių globotojų veikla orientuota į laikiną, krizės metu vaikui būtiną priežiūrą ir pagalbą. Budintys globotojai yra rengiami siekiant užtikrinti emociškai ir dvasiškai stabilią bei saugią vaikui aplinką, kurioje jis išgyventų savo trauminę patirtį, padėtų formuoti ir megzti emociškai saugų ryšį su suagusiu žmogumi. Viena iš globos centrams ir budintiems globotojams tenkančių užduočių - dalyvauti susitikimuose su vaiko biologine šeima, kad net ir iš šeimos paimtas vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, neprarastų ryšio su artimaisiais.
Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku.
Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst. Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti. Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus.
Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas.
Vaikų Globos Namų Pertvarka: Šeimai Artima Aplinka
Lietuvoje vykdoma socialinių globos namų pertvarka siekiama užtikrinti žmogaus teises ir orumą, mažinant vaikų patekimą į globos įstaigas ir transformuojant pačias įstaigas į jaukius, šeimai artimus namus. Ši pertvarka apima tiek vaikų globos namus, tiek įstaigas, skirtas žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pagrindinis tikslas - integruoti žmones į visuomenę, suteikiant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir oriai.
Viena iš pagrindinių pertvarkos krypčių - didelių vaikų globos namų pertvarkymas į bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose siekiama sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai gyvena kaip šeimoje: turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, lanko mokyklą, būrelius ir kitas popamokines veiklas. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šie žodžiai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams jaukius ir tikrus namus.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. institucinės globos namuose.
Statistika džiugina: šalyje daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų
tags: #laikina #vaiku #globa #statistika
