Nėštumas - labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai.
Nėštumo požymiai ir pasiruošimas
Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo vystymosi etapai
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Dažniausi pirmojo trimestro simptomai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Antrasis trimestras (13-28 savaitės)
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irzu po truputį turi mažėti.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Dažni antrojo trimestro simptomai:
- Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
- Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)
27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Emocinė būklė nėštumo metu ir jos įtaka vaisiui
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti. Ir nors nėštumas - ne liga, vieniems kitus saugoti reikėtų visada.
Dažniausiai gyvenime žmones supančios problemos iš esmės yra labai panašios: santuokos/santykių tvirtumo klausimas, finansinės bėdos, sveikatos sutrikimai ir panašiai. Skiriasi tik žmonių požiūriai į juos užklupusius sunkumus. Juk dėl pilno kiemo prikritusių rudeninių lapų galima dejuoti arba imtis grėblio ir išsivalyti kiemą. Nors turėti rūpesčių yra visiškai natūralu, turėti tą patį rūpestį ilgą laiką yra kenksminga ir nemalonu. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas visiems žmonėms, o ypač nėščiosioms, nes šiuos negatyvius potyrius jos perduoda savo įsčiose besivystančiam mažyliui.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad tik apie 15 procentų moterų, kurios patiria labai stiprius išgyvenimus ir itin aukšto lygio stresą, išnešioja ir pagimdo vaikus, likusioji dalis juos praranda.
Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-ojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo pastebėta, kad gimusiems tokiems vaikiukams kraujospūdis buvo aukštesnis nei įprastai, jų dirglumas buvo didesnis, jie buvo mažesnio svorio, buvo pastebėtas net prastesnis atsparumas ligoms.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Kai motinos emocijos būna teigiamos, ji jaučiasi pakiliai ir komfortabiliai - visa tai persiduoda kūdikiui, todėl jam dar įsčiose formuojasi pozityvioji patirtis, kurią jis atsineša gimdamas į pasaulį.
Mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria. Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Nėštumo metu stenkitės galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite. Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą. Ilgalaikis stresas kenkia jums, kenkia jūsų vaisiui ir kenkia jūsų racionaliam mąstymui.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote. Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
Streso valdymas nėštumo metu │Motinos ir mamos
Rekomenduojama literatūra nėštumo metu
Laikas prieš vaikelio gimimą - kupinas nerimo, laukimo ir jaudinančio džiugesio. Naujoms mamoms tai neatrasta teritorija, į kurią įžengus, kyla milijonas klausimų, į kuriuos ne taip paprasta rasti atsakymus. Net ir mamos, kurios laukiasi jau nebe pirmą kartą, kaskart patiria vis kitokius stulbinančius atradimus ir susiduria su naujais rūpesčiais.
Vertinga knyga mamoms, besiruošiančioms į Žemę išleisti naują gyvybę. Tai sąmoningumą žadinanti knyga apie gyvybės sampratą ir kitokį požiūrį į tai, ką iš tiesų reiškia gyvybė. Knygoje „Aš iki gimimo“ mamos atras svarbios informacijos apie vidinės harmonijos svarbą prieš pastojant bei minčių ir nusiteikimo ryšį su kūdikiu, jam dar gyvenant pilve.
„Žindymas“ Marta Guoth-Gumberger ir Elizabeth Hormann, leidykla „Pradžių pradžia“: „Turime ruoštis ne tik gimdymui, bet ir žindymui, todėl labai svarbu, kad kiekvienos būsimos mamos bibliotekoje atsirastų knyga apie žindymą. Žindymas yra technika ir jo reikės išmokti. Šis vadovėlis gali keliauti ir į gimdymo namus tam, kad galėtumėte pasitikrinti, ar tikrai viską gerai darote“, - pataria Ieva, kuri yra ir laktacijos specialistė.
„Banga: nėra ko bijoti!“ Sudarytoja Agnė Žemaitytė, leidykla „Alma littera“: „Šiandien, kai pasaulis neramus, man labai padeda Bangos Kulikauskaitės knyga. Gydytoja Banga buvo žmogus, kuris ruošė šeimas keliauti tėvystės keliu, nuramindavo ir pradėjo Lietuvoje natūralaus gimdymo sąvoką. Daug šeimų žino, prisilietė prie jos ir tai unikali knyga“, - įspūdžiais dalijasi I.Girdvainienė šią knygą dabar laikanti prie lovos.
„Pirmąkart mama“ Vaiva Rykštaitė, leidykla „Tyto alba“: „Jei laukiatės pirmąkart, būtina perskaityti Vaivos Rykštaitės knygą „Pirmąkart mama“. Ši knyga yra pirmoje vietoje gydytojų akušerių ginekologų bei akušerių rekomenduojamame mamoms knygų sąraše. Tai nėra vadovėlis, tai mamos patirtis, išpažintis, bet ji tikrai tinkama kiekvienai mamai, o kas man labai patinka, tai ji parašyta su jumoru“, - pasakoja Ieva.
„Motinystės kelias“ Sigita Valevičienė, leidykla „Alma littera“: „Turbūt visoms mums einant motinystės keliu kyla daug įvairiausių emocijų, kurių nereikėtų jų slėpti, o geriau pripažinti.
„Kūdikio žindymas“ Kazimieras Vitkauskas: „Žindymas - neatsiejama motinystės dalis, dėl kurios kyla nemažai diskusijų. Lengvai ir nuoširdžiai autorius paskatina neapsisprendusias mamas pasidomėti žindymo nauda ir nuramina bei moko žindančias mamas, remdamasis šiuolaikinėmis teorinėmis žiniomis bei ilgamete gydytojo patirtimi, skatinant kūdikių žindymą.
„Ko laukti, kai laukiesi“ Heidi Murkoff: Tai legenda tapęs bestseleris, kurio parduota daugiau nei 22 milijonai egzempliorių. Ši knyga jau yra įgijusi „nėščiųjų biblijos“ pravardę. Autorė šią knygą išleido nusivylusi, kad nėra jokio naudingo nėštumo vadovo būsimoms mamoms.
„Nėštumas. Gimdymas.“ Greta Balčiūnienė, Dalia Mickevičiutė, Rūta Praninskienė, Algimantas Vingras, Virginija Žilinskaitė: Gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai kartu išleido knygą, padėsiančią užauginti sveiką ir laimingą vaikelį. Nuo šeimos planavimo ir nėštumo akimirkų iki pasikeitusio gyvenimo su mažyliu ant rankų - autoriai pateiks daug aiškios informacijos apie sparčiai augančio vaikelio vystymąsi, maitinimą, migdymą, protinės ir fizinės brandos lavinimą.
„MaMažylis. Prenatalinis ugdymas“ Michailas Lvovičius Lazarevas: Būsimų mamų ugdymo teorijos kūrėjas Michailas Lvovičius Lazarevas užduoda mamytėms dar vieną klausimą: ar dainuojate savo būsimam mažyliui? Būtent to be daugybės kitų naudingų patarimų ir moko autorius, kuris savo knygoje nėščiosioms pateikia vertingas instrukcijas, kaip taisyklingai kvėpuoti, dainuoti ir judėti, kad vaikelis dar iki gimimo pradėtų teisingai vystytis, o šį pasaulį išvystų būdamas sveikas ir laimingas.
„Kaip vystosi kūdikio smegenys“ John Medina: Mokslininkas atskleidžia, kaip televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikus, kaip geriausiai išmokyti vaikus valdyti pyktį, kodėl svarbu girti pastangas, o ne protą, bei kodėl vyrai turėtų atlikti daugiau namų ruošos darbų.
