Lietuvos socialinės globos sistema nuolat tobulėja, siekdama užtikrinti kuo geresnes sąlygas vaikams, netekusiems tėvų globos, ir motinoms, patiriančioms sunkumų. Per pastaruosius metus pastebimi reikšmingi pokyčiai, pereinant nuo institucinės globos link šeimyninių namų ir bendruomeninių paslaugų.
Deinstitucionalizacijos procesas ir šeimynų svarba
Viena ryškiausių tendencijų socialinės globos srityje Lietuvoje yra institucinės globos mažinimas ir vaikų perkėlimas į šeimynas. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Šiuo metu apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus bei šeimynose. Dar daugiau nei 1000 vaikų, kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, randa namus šeiminiuose globos namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu.
Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) yra puikus pavyzdys, kaip vyksta transformacija. Iki 1991-ųjų metų tai buvo institucija, kurioje gyveno apie 100 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlė gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas. Šiuo metu Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.
Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.
Bendradarbiavimas ir paslaugų kokybė
Tobulinant socialinės globos paslaugas, svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui tarp įvairių institucijų. Kovo 26 d. Panevėžio miesto globos centre vyko susitikimas, kuriame dėmesys buvo skirtas paslaugų kokybei ir bendradarbiavimui. Susitikimo metu įvertinta globos koordinavimo praktika, aptarti poreikių vertinimo ir paslaugų registravimo aspektai. Susitikome su socialinių paslaugų įstaigų, globos centrų, savivaldybių socialinės paramos skyrių atstovais bei paslaugų gavėjais. Pagrindinis susitikimo tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Džiugu, kad šis susitikimas turės tęstinumą - po pusmečio planuojama susitikti dar kartą ir aptarti pritaikytus sprendimus bei pasiektus rezultatus. Tokie susitikimai dar kartą primena, kad socialinių paslaugų sėkmė prasideda nuo ryšio su žmogumi.
Parama motinoms ir vaikams
Nors didžiausias dėmesys skiriamas vaikų globai, svarbu nepamiršti ir motinų, patiriančių sunkumų. Kai kurios įstaigos teikia apgyvendinimo paslaugas moterims su vaikais, siekdamos užtikrinti saugią ir stabilią aplinką. Pavyzdžiui, kai kurios paslaugos orientuotos į apgyvendinimą moterims su vaikais iki 3 parų, kitos siūlo apgyvendinimą asmenims su vaikais. Tačiau svarbu pastebėti, kad paslaugos nėra orientuotos į smurtą patiriančius asmenis ir sprendimai dėl apgyvendinimo dažnai priimami individualiai.
Iniciatyvos ir renginiai
Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ siekia kelti visuomenės sąmoningumą ir skatina kiekvieno vaiko teisę augti šeimoje. Šios iniciatyvos dėka pristatoma fotografo Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Paroda yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą.
Taip pat svarbu paminėti ir kitus renginius, kurie prisideda prie vaikų socializacijos ir ugdymo. Vaikų dienos centrai organizuoja įvairias edukacines ir pramogines veiklas, skatinančias bendrystę ir kuriant gražius prisiminimus. Pavyzdžiui, vaikų dienos centras „Kriauklelė“ šventė Riebųjį ketvirtadienį kepdami spurgas, o Vaikų dienos centras „Draugustės namai“ su vaikais lankėsi virtualios realybės erdvėje, kur žiūrėjo filmą „Aš Lietuva“. Tokios akimirkos primena, kaip svarbu sustoti, pasidžiaugti bendryste ir kurti gražius prisiminimus, kurie dar ilgai šildys širdis.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“. Projekto tikslas - vystyti palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas.
