Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: kuo jie skiriasi?
Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas.
Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo.
Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.
Priešmokyklinis ugdymas: tiltas tarp darželio ir mokyklos
O kas yra priešmokyklinis ugdymas? Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Tai nereiškia, kad priešmokyklinukai jau skaito ilgas knygas ar sprendžia sudėtingus uždavinius. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros.
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai.
Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Komunikavimo kompetencija
Kasdieninėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija
Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Pilietiškumo kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Skaitmeninė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Priešmokyklinio ugdymo vertinimas ir organizavimas
Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas, t.y. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priimą pagal pačių nustatytą tvarką.
Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, t.y.
Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Kodėl svarbu žinoti skirtumą?
Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje.
Ankstyvoji vaiko patirtis mokykloje dažnai suformuoja tolesnio mokymosi pagrindą, todėl itin svarbu, kad bendromis ugdytojų - tėvų ir pedagogų - pastangomis pavyktų užtikrinti, kad ši patirtis būtų sėkminga visiems vaikams. Vertinant vaiko brandumą mokyklai, svarbu atskleisti veiksnius, kurie gali nulemti jo gebėjimą mokytis ir mokymosi pasiekimus, tolesnę akademinę, socialinę ir profesinę sėkmę.
Ankstyvasis gyvenimas ir ikimokyklinio ugdymo svarba | Steve'as Zwolakas | TEDxDelmarLoopED
tags: #kuiose #mokyklose #vykdomas #priesmokyklinis #ugdymas
