Sveiki, tėveliai, vedantys ar svarstantys vesti savo vaikučius į Vaikystės sodą.
Tai tikriausiai vienas brangiausių vaikų darželių, todėl ir norisi pačios geriausios kokybės ne tik ugdymo, bet ir vaiko priežiūros bei maitinimo atžvilgiu.
Viena iš tėvų patirčių pasakoja apie ilgai trukusį vaiko sirgimą, kuris prasidėjo po apsilankymo darželyje. Per mėnesį vaikas palanko vos 5-7 dienas. Akivaizdu, jog vaikų sveikata nelabai rūpinamasi, nes auklėtojoms kuo mažiau vaikų, tuo lengviau, atlygis vienodas, ar grupėje bus visi 15-18, ar 5-7 vaikai. Dažnai randame vaiką ir šlapiomis kojomis, ir šlapiomis pirštinėmis, nors rūbus, batus supirkę pačius geriausius. Kojytės prakaituoja, reikia perrengti, pirštinės sušlampa, jas reikia pakeisti. Tačiau tuo visai nesirūpinama.
Mokestis už ugdymą net ir sunkiai ir ilgai sergant nėra mažinamas, turi mokėti 1250lt bet kuriuo atveju. Bet didžiausia problema, kad į grupes atvedami nepasveikę ar pradedantys sirgti vaikai - čia jokios atrankos, jokio išsiuntimo namo. Tikrai neprieštaraučiau ir savojo atsiimti, jei pradeda nesveikuoti, bet niekas nepaskambina, randu nesveikuojantį vakare.
Kokia jūsų patirtis?
Kitas tėvas dalijasi panašia patirtimi, tačiau jo vaikas lanko valstybinį darželį ir niekada nėra rastas šlapias ar sušalęs, nors serga dažnai. Jis mano, kad tai labiau priklauso nuo vaiko imuniteto, o ne nuo darželio, ir net už 1200 Lt vaikas vistiek sirgs.
Darbuotoja, dirbanti privačiame Vilniaus darželyje, patvirtina, kad jiems kaip auklėtojoms buvo griežtai pasakyta, kad sergančių, šluojančių vaikų nepriimti arba dienos eigoje siųsti namo. Iš pradžių tėvai buvo nepatenkinti, bet vėliau priprato ir patys nebevesdavo vaikų vos pajutus pirmuosius simptomus. Dėl mokesčio, mažesnė nuolaida gaunama tik tuomet, kai yra pateisinanti liga iš gydytojo, ir atskaitoma tik už maitinimą. Darželis iš tėvų mokesčių išlaiko darbuotojus, valgyklą, padengia komunalinius mokesčius ir perka geras ugdymo priemones. Tėvai žino, kad privačiuose darželiuose tokia politika yra, todėl klausimų nekyla, nes viskas yra paaiškinta. Ji pati svarsto, ar galėtų sau leisti vesti savo vaiką į darželį, nes tai yra brangu ir atima daugiau nei pusę algos. Ji neturi nieko prieš valstybinius darželius.
Kita mama dalijasi teigiama patirtimi su "Vaikystės sodu". Jos sūnus daugiau nei metus lanko šį darželį ir per tą laiką sirgo tik 2-3 kartus, nors kiti vaikai grupėje serga dažniau. Ji mano, kad tai priklauso nuo vaiko imuniteto. Ji yra labai patenkinta "Vaikystės sodo" ugdymu, mokytojomis ir bendradarbiavimu su tėvais, nes tai jai yra prioritetai. Priežiūros ar maisto ji pernelyg nesureikšmina.
Tėvas, svarstantis, ar "Vaikystės sodas" yra geresnis už kitus privačius darželius, pasakoja savo patirtį. Kai jo sūnui buvo 1m. 4 mėn., jam svarbiausia buvo priežiūra, rūpestingumas ir patogi darželio vieta. Tuomet jis pasirinko netoli tuometinių namų esančią "Abadelę" Pilaitėje. Priežiūra buvo gera, tačiau glumina auklėtojų kaita. Toks mažas vaikas buvo linkęs prisirišti prie vienos auklėtojos, o nuolatinė kaita jį neigiamai veikė. Kai jam buvo 1m. 8 mėn., jie persikėlė gyventi į Mažąją Riešę. Jau tuomet svarstė apie "Vaikystės sodą", bet vis gailejo pinigų. Pasiklausęs gerų atsiliepimų ir darželio vadovės reklamos, pradėjo leisti vaiką į "Metų laikus" Bendoriuose (be to, kaina buvo truputį mažesnė nei "Vaikystės sode"). Viskas buvo gerai kelis mėnesius, tačiau vėlgi, pasikeitus auklėtojoms, situacija labai pradėjo blogėti. Naujųjų auklėtojų elgesys su vaikais jam buvo nepriimtinas: porą kartų matė vaikus verkiančius, o nauja auklėtoja piktai sakė: "ko čia bliauni, tuoj ateis tavo mama!"; vaikai turėjo daryti tai, ką jos suplanavo, ir auklėtojos visiškai neatkreipdavo dėmesio į vaikų iniciatyvas; ugdymo programa buvo tokia pati, kaip valstybiniuose darželiuose - jokių savų idėjų. Tuomet su vyru nusprendė, kad savo gyvenamą vietą derins prie sūnaus darželio.
Draugai vis kalbėdavo apie "Vaikystės sodą", patys nuvyko į atvirų durų dienas. Taip ir pasirinko, o dabar, kaip vyras išsireiškė, "supranta už KA mokame". Jau netgi mąsto apie KMM.
Viena mama teigia, kad jai visada labai keista, kad tėvai savo nuoskaudas išlieja forume, o ne tiesioginiam "kaltininkui". Jos sūnus "Vaikystės sode" pradėjo lankyti nesulaukęs dvejų metų. Ir taip, jis labai sirgo. Bet visi vaikai serga, ypač mažiukai, natūralu, kad atėję į darželį turi pasigauti visus virusus. Su "Vaikystės sodu" sutarė, kad atideda lankymą, kol normaliai išsveiks, tad žiemos sezonu mokėjo už vietą, o ne ugdymą. Jai svarbiausia vaiko gerovė, ypač jo lavinimas, todėl pasirinko "Vaikystės sodą". Ir būtinai leisianti į KMM.
Kitas tėvas svarsto apie "Vaikystės sodą" ir klausia, ar kuri nors mažylis lanko Žvėryne.
Darbuotojų atsiliepimai apie UAB VAIKYSTĖS SODAS VAIKŲ SODELIS: vadovai šilti supratingi, alga mokama laiku, tačiau yra maža (500eur už pilną etatą į rankas). Darbo grafikas blogas, sunku suderinti vasaros atostogas. Griežta tvarka. Maži atlyginimai. Pliusas, kad yra sukurta visa ugdymo sistema.
Lyginant su kitomis ugdymo įstaigomis, GIRSTUTIS, KAUNO LOPŠELIS-DARŽELIS turi draugišką kolektyvą, tačiau darbas be galo sunkus. LIETUVOS SUTRIKUSIOS KLAUSOS VAIKŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO CENTRE labai patinka komanda, geros darbo sąlygos, daug mokymų ir naudos. IŠMINČIUKO darbas su ikimokyklinio amžiaus vaikais, tačiau sąlygos labai sunkios. L/D direktorė labai maloni, atlyginimas kaip ir visuose valstybiniuose darželiuose. UAB VAIKYSTĖS SPALVOS VAIKŲ ŽAIDIMŲ KAMBARYJE darbo vieta atrodo viliojanti, tačiau staiga, kurioje nėra gerbiamas žmogus. TASKIUOSE įstaigos direktorė tikrai labai šiltas ir supratingas žmogus, tačiau sąlygos labai prastos, atlyginimai maži. Padalinio vadovai malonūs, ugdymo vadovė reikli ir demotyvuojanti, santykiai su kolegomis puikūs.
Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis negu prieš metus obuolių derlius. Tokią prognozę rodo Pasaulinė obuolių ir kriaušių asociacija. Tai reiškia didelius nuostolius šiam verslui bei kur kas didesnes obuolių kainas artėjančiu šaltuoju laikotarpiu. Net jei ir pokytis nebus toks didelis, tai reiškia didelius nuostolius šiam verslui, o vartotojams - didžioji dalis obuolių parduotuvėse bus iš Lenkijos. Nors Lenkijoje prognozuojamas geresnis negu pernai derlius, bent didmeninės kainos Lenkijoje kažkodėl yra irgi labai paaugusios ir perlipusios 1 eurą už kilogramą (>50 proc. per metus). Tikėtina, kad kainos, pradėjus skinti obuolius Lenkijoje, sumažės, bet Lietuvoje importuojami obuoliai ateinančiu šaltuoju laikotarpiu bus gerokai brangesni negu pernai.
Taigi, ko iš tikro gali tikėtis obuolių mėgėjai? Prastos prognozės Lietuvai.
Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos duomenimis, iš 20 tirtų ES valstybių, net 11-oje obuolių derlius šiemet bus mažesnis, nei pernai. Didžiausi pokyčiai numatomi būtent Lietuvoje, kur prognozuojamas 89 proc. derliaus sumažėjimas, lyginant su 2024 m. derliumi. Taip pat obuolių derliaus sumažėjimas numatomas Italijoje (3 proc.), Ispanijoje (8 proc.), Rumunijoje (10 proc.), Portugalijoje (3 proc.), Graikijoje (27 proc.), Vengrijoje (52 proc.), Kroatijoje (27 proc.), Slovėnijoje (40 proc.), Slovakijoje (11 proc.) ir Latvijoje (25 proc.).
Patvirtino ir obuolių augintojai.
Dzūkijoje veikianti įmonė „Luksnėnų sodai“ patvirtino, kad dėl šiemet siautėjusių pavasarinių šalnų prarado didžiąją dalį obuolių derliaus. „Šiais metais, pavasarinėms šalnoms, smogus visu pajėgumu, mes netekome virš 90 proc. planuoto derliaus. Ant medžių po šalnų liko tik keletas obuolių. Skaičiavome obuolius eilėje, tai per 100 m ilgio eilę radome 60 vnt. obuolių. Kai, kitais, gerais metais, iš eilės skindavome tonomis obuolius“, - komentavo „Luksnėnų sodai“.
Skaniais obuoliais garsėjanti įmonė pasidalijo, kad bandė apsaugoti derlių ir pavasarinių šalnų metu degino laužus, purškė vandenį, tačiau kai temperatūros pasiekė beveik 10 laipsnių šalčio, jokios apsaugos priemonės nepadėjo. Anot „Luksnėnų sodų“, šiemet šalčių visos veislės neatlaikė vienodai, o labiausiai kliuvo toms, kurios buvo dar net nepražydę.
Kiek anksčiau „Aukštikalnių sodų“ Pasvalio rajone šeimininkas Arvydas Paškevičius su portalu tv3.lt dalijosi, kad nors ant jaunų obelaičių yra po kelis obuolius, tačiau visi jie pažeisti krušos. „Per 30 metų darbo stažo soduose tokios krušos, tokių ledų didumo nėra buvę pas mus. Praktiškai turim sudaužyta 100 procentų. Vienas kitas obuoliukas kaba, bet ir tas pats sudaužytas“, - teigė bendrovės vadovas. Beveik 190 hektarų sodą kruša nusiaubė birželio pabaigoje. Tačiau, pasak patyrusio augintojo, dar iki krušos šį pavasarį itin daug žalos pridarė ir šalnos. Galima sakyti, kad pernakt ūkininkas prarado visų metų triūsą. „Buvo paskutinė šalnos naktis ir išeidama šalna išsinešė ir mūsų derlių. Šiais metais gana gražiai žydėjo, visas sodas baltas, gražus buvo, o po šalnos nurudavo, nusiminė, kaip ir mes“, - sakė A. Paškevičius. Po šalnos ūkininkas dar vylėsi skinti bent 10 procentų obuolių derliaus. Deja, kruša sudaužė ne tik obuolius, bet ir paskutinę viltį. O vidurvasarį dar prisidėjo ir nesibaigiantys lietūs. „Viso pasaulio orai baigia iš proto išeiti, tai ir pas mus atsiliepia. Jeigu žiūrėtume nuo birželio iki rugpjūčio pirmos dienos, per du mėnesius mes kažkur nepilnai apie 6 mėnesių normą lietaus turim“, - kalbėjo augintojas. Tad, kaip tikina ūkininkas, šiais metais teks ne skinti, o ieškoti obuolių ant medžių. Viliasi bent 5 procentus įprasto derliaus surinkti. „Į saugyklas, ko gero, nebus dedamų obuolių. Viskas, kas matosi, tai bus į perdirbimą. Viskas yra tiek sudaužyta, kad baisu“, - sakė A. Paškevičius.
Gali turėti įtakos kainoms.
Kadangi dėl stiprių šalnų šiemet ne visi žmonės užsiaugino savo obuolių, tai reiškia, kad norint šių vaisų jiems reikės juos pirkti. Tačiau net ir patys augintojai jų turi kur kas mažiau, o tai gali reikšti, kad teks daugiau importuoti bei pasikeis kainos.
Kiek anksčiau portalas tv3.lt dalijosi, kad uogų ir vaisių augintojai skelbė, kad gegužę užklupusios šalnos gerokai „apkandžiojo“ derlių. Kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikslių ūkiuose patirtų nuostolių įvardyti negalėjo, tačiau preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse - iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
„Rimi“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė dalijosi, kad dalis Lietuvos ūkių stipriai nukentėjo nuo šalnų, kai kur nušalo 90 proc. žiedų. Taip pat vėliau birželio mėnesį buvusios audros, krūša pažeidė ir likusius obuolius, todėl lietuviškų obuolių šiemet gauti bus sunkiau.
Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pabrėžė, kad lietuviškų obuolių sezonas dar tik prasidės, tačiau jau jaučiama, kad šių gėrybių kainos gali būti aukštesnės. „Lietuviškas obuolių derlius dar tik prasidės, tačiau ūkiai jau teigia, kad šiais metais derlius prastas, obuolių bus mažiau, o tai gali turėti įtakos ir tiekimo kainoms“, - nurodė G. Kitovė. Tiesa ji ramina, kad lietuviškų obuolių mėgėjams jaudintis nereikėtų, nes lentynose jų tikrai bus. Visgi, tokiais atvejais, kai derlius yra kur kas mažesnis, prekybos tinklai yra priversti atsigabenti didesnius prekių kiekius iš užsienio. G. Kitovė pabrėžė, kad dažniausiai obuolius „Iki“ prekybos tinklas atsiveža iš kaimyninės Lenkijos, taip pat, yra rūšių, kurios gali keliauti iš Italijos, Austrijos ar Balkanų šalių. Šiuo metu „Iki“ parduotuvėse kilogramą obuolių pigiausiai galima įsigyti už 1,39 euro.
„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento laikinoji direktorė Snieguolė Valiaugaitė atkreipė dėmesį, kad kainų pokyčius komentuoti dar anksti, kadangi lietuviškų obuolių sezonas nėra prasidėjęs. Visgi galimo kainų kilimo S. Valiaugaitė neneigia. „Šviežių lietuviškų gėrybių kainas didele dalimi nulemia oro sąlygos, tad jei derlius yra prastesnis, natūraliai gali kilti ir produkto kaina. Įtakos kainoms taip pat turi ir paklausos bei pasiūlos santykis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kuo didesnis produkcijos kiekis pasiūlomas rinkai, tuo mažesnę kainą pavyksta suderėti su augintojais. Iš augintojų jau sulaukiame žinių, kad šiųmetis derlius bus menkesnis nei praėjusių metų“, - komentavo „Maxima“ atstovė. Be vietos augintojų gėrybių, savo pirkėjams prekybos tinklas taip pat siūlo obuolių, atkeliaujančių iš Italijos, Lenkijos, Belgijos. Anot S. Valiaugaitės, palyginti su praėjusiais metais, iš užsienio atvežamų obuolių kainos yra gana ženkliai pakilusios. Šį pokytį lėmė prastesnis obuolių derlius kaimyninėje Lenkijoje, iš kurios sezono metu atkeliaujančių obuolių prekybos tinklas parduoda daugiausiai.
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė išskyrė, kad „Lidl“ šiuo metu siūlo tiek lietuviškus obuolius, tiek importuotus iš Lenkijos bei Italijos. Pigiausia obuolių kaina už kilogramą šiuo metu siekia 1,19 euro. Nepaisant to, kad šiemet ir yra prognozuojamas mažesnis lietuviškų obuolių derlius, „Lidl“ savo pirkėjams siūlys galimybę rinktis tiek iš lietuviškų, tiek iš importuotų obuolių asortimento. Panaši tendencija pastebima ir kitose kategorijose - šiltnamio daržovėse, salotose, uogose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios ugdymo įstaigos, teikiančios paslaugas vaikams nuo ankstyvos vaikystės iki mokyklinio amžiaus.
- K. Kalinausko g. Darželiai ir mokyklos „Pažinimo medis“ - tęstinio ugdymo bendruomenė, kurioje vaikai mokosi rasti savo vietą pasaulyje, bet svarbiausia - prisiimti atsakomybę už savąją laimę. Vaikas tarsi medis sluoksnis po sluoksnio augina kompetencijas ir stiprina savo „kamieną“.
- Žirmūnų g. Vilniaus lopšelis-darželis „Vieversys“ - moderni ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaiga Vilniuje, įsikūrusi patogioje miesto dalyje, Žirmūnų rajono gyventojams.
- S. Stanevičiaus g.
- V. Grybo g.
- Stirnų g. „Mažieji šnekučiai“ yra anglų kalbos būrelis darželyje bei mokykloje, skirtas 3-7 metų vaikučiams. Tai jau nuo 2012 metų sėkmingai veikianti anglų kalbos mokyklėlė Vilniuje. Anglų kalbos pamokos „Mažieji šnekučiai“ būrelyje - tai smagūs žaidimai panaudojant anglų kalbos ir lietuvių kalbos žinias.
- Skilsas - tai lietuviškas edukacinių priemonių kūrėjas, padedantis vaikams mokytis per garsą, žodį, žaidimą ir veiklą.
tags: #obuoliu #sodas #darzelis #atsiliepimai
