Vaikams nukritus, ypač iš didesnio aukščio, tėvų širdis suvirpa iš baimės. Tačiau svarbu užgniaužti savo emocijas ir veikti tinkamai, suteikiant pirmąją pagalbą pagal situaciją.
Vaiko kritimo pasekmės ir galvos traumos
Kai krenta vaikas, dažniausiai nukenčia jo galva, kuri gali būti traumuota, nes pas mažylius ji yra sunkiausia kūno dalis. Dažniausiai kenčianti galvos zona - pakaušis arba momenėlis.
Į galvos traumas reikia žvelgti dvejopai. Vaikų smegenys turi tam tikrą tvirtumo apsaugą dėl minkštų kaulų ir didelio skysčio kiekio aplink smegenis, tai leidžia sumažinti smūgį ir saugo kaukolę nuo lūžio arba nuo smegenų sutrenkimo. Tačiau tai tinka tik tuo atveju, jei vaikas „minkštai“ krenta iš nedidelio aukščio.
Iš kitos pusės, vaiko smegenys aktyviai formuojasi, ir galvos smūgis gali neigiamai paveikti kūdikio vystymąsi bei sveikatą. Kaip pasekmės gali atsirasti psichinės ligos, žemas intelektinis išsivystymas, galvos skausmai, regėjimo ar klausos netekimas ir pan. Todėl nerimas dėl vaiko nukritimo - tai apsauginė reakcija, kai nedelsiant kreipiamasi į gydytoją.
Pirmoji pagalba vaikui nukritus
Kiekvienas vaiko kritimas yra individualus, tačiau bet kokiu atveju svarbu tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
- Reikia jį paguldyti ant nugaros, ant kietos lovos be pagalvės; jei norite nueiti šalin, paguldykite jį ant šono, kad veidas žvelgtų žemyn.
- Jokiu būdu, esant galvos traumai, neraminkite vaiko supdami arba siūlydami jam krūtį ar buteliuką su vandeniu.
- Labai svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ar iškviesti greitąją pagalbą.
- Pridėkite šaltą kompresą; jei yra žaizda, ją būtina apvalyti, ir tik paskui dėti šaltą kompresą.
- Jokiu būdu neduokite vaikui nuskausminamųjų ar raminamųjų, kol neatvyko gydytojas.
- Neleiskite kūdikiui užmigti, kol neatvyko gydytojas.
Vaiko elgesio požymiai, galintys signalizuoti apie būklę
Kai kurie vaiko elgesio požymiai gali jums pasakyti apie jo būklę:
- Verksmas iškart po kritimo - sąmonės išsaugojimas.
- Nėra pabrinkimo po nukritimo - pažeisti tik minkštieji audiniai.
- Vaiko smegenų sutrenkimo požymiai: gali išlikti sąmonė, tačiau verksmas yra ilgas ir nepertraukiamas, palydimas neramių judesių, vaikas blogai miega, yra irzlus, nenoriai ima krūtį, jį pykina, dažnai atsirūgsta.
- Kūdikis pradeda verkti ne iš karto, bet po 1-5 minučių - gali įvykti smegenų sutrenkimas, kai pavėluota išsilieja kraujas į smegenis.
- Po kritimo nebuvo sąmonės praradimo, tačiau vaiką pykino ir jis, neramiai judėdamas, verkė - tai smegenų pažeidimas.
- Mieguistumas, letarginis miegas, komos būsena - labai sunkus smegenų pažeidimas.
- Didėjanti mėlynė galvoje, vaiko mieguistumas po stipraus kritimo gali reikšti kaukolės lūžį - tokiu atveju reikalinga medicininė apžiūra ir diagnostika.
Ką daryti esant įvairioms kritimo situacijoms
Be pirmosios pagalbos svarbu žinoti ir kaip elgtis esant įvairiems kritimams.
- Jei nėra pabrinkimo, esant tik minkštųjų audinių pažeidimams, ant traumuotos vietos galima uždėti rankšluostį, sumirkytą šaltame vandenyje, arba užšaldytos mėsos gabalą, suvyniotą į rankšluostį.
- Esant aukščiau išvardintiems smegenų sutrenkimo simptomams, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Venkite bet kokio nešiojimo ir kitų sutrenkimų - paguldykite vaiką ant nugaros.
- Jei vaikas užmigo po nukritimo, nereikia manyti, kad miegas jį išgydys. Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir stebėti savo vaiką: kaip jis miega, kaip pabunda ir t.t.
Kai mums skauda, natūralu, išgeriame tabletę nuo skausmo. Kai kažkas atsitinka vaikui - susimuša, įsipjauna, apsidegina, nusibrozdina - duoti jam tabletę nuo skausmo kažkodėl tėvai pamiršta, o gal bijo.
Jeigu jūsų padūkėlis nukrito ir pastebėjote, jog galūnė deformavosi ar per 15-20 minučių smarkiai ištino - aišku, kad reikės medikų pagalbos. Tačiau prieš vežant mažylį pas medikus būtina imobilizuoti pažeistą galūnę bet kokiomis po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis, kad ji nejudėtų. Mažiau judės - silpniau skaudės.
Jei vaikas nukrito iš didesnio aukščio ir įtariate, kad gali būti nukentėjusi galva, kaklas, stuburas, - stenkitės jį kuo mažiau judinti ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Atsiminkite, jog šaltis slopina skausmą, stabdo kraujavimą, mažina nudegimo gylį. Jei tik yra galimybė, sužeistą vietą būtų gerai pašaldyti - uždėti į rankšluostį suvyniotų ledukų. Jeigu kraujuoja, tą vietą reikėtų užklijuoti ar aprišti tvarsčiu.
Anot specialistų, patyrus galvos traumą, būtina kreiptis į medikus. Jei gydytojai iškart po traumos nerado simptomų, rodančių, kad vaiko galvos trauma sunki ir pavojinga, reikia žinoti, kad vaiko būklės pokyčių ir netikėtų komplikacijų gali atsirasti po kelių ar keliolikos valandų.
Pirmosios 24 valandos po traumos yra pavojingiausios, todėl turite atidžiai stebėti savo atžalą. Jei atsirastų kuris nors iš šių simptomų - mieguistumas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, kraujavimas ar skysčio tekėjimas iš nosies ar ausies, stiprūs galvos skausmai, rankos ar kojos silpnumas, sutrikęs ar keistas elgesys, kalba, išsiplėtęs vienos akies vyzdys, keisti akių judesiai, dvejinimasis akyse ar kitos regos problemos, minkštas, didelis gumbas galvos plaukuotoje dalyje - būtina pakartotinai kreiptis į medikus.
Jei viso to nėra, galite palengvinti vaiko būklę ant sumuštos vietos (jei ji tinsta) uždėję šaltą kompresą. Jei tinimas smarkiai didėja, reikėtų pakartotinai kreiptis į gydytoją.
Pagrindinė pirmoji pagalba vaikams | Pirmosios pagalbos mokymai!
Dažniausios kritimo aplinkybės ir prevencija
Vaikas ant galvos dažniausiai krenta per pirmuosius 12 mėnesių. Ypač labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Vis dėlto geriausiai nepalikti vaiko be priežiūros: nei ant pervystymo stalo, nei ant lovos, nei lovytėje, nei ant kėdutės, nei vežimėlyje, nei ant sofos.
Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja namuose dėl nepakankamos priežiūros ir nepritaikytos aplinkos. Didžiausią riziką jiems kelia: vystymo stalai, vaikštynės, laiptai, vyresniems - kambario baldai, žaidimų aikštelių įranga, dviračiai.
Vyresni krinta ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, sporto aikštelėse ar salėse, rekreacinėse zonose. Dažniausios nukritimo aplinkybės - važiavimas dviračiu, riedučiais, riedlente ir kt. priemonėmis, taip pat čiuožiant, slidinėjant.
5-14 metų amžiaus vaikai dažnai susižeidžia ir šokinėdami ant batutų - nukritę ant po batutais esančio paviršiaus jie patiria galvos ir stuburo traumas.
Skiriasi ir sužalojimų pobūdis - kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja galvą, kaklą, susitrenkia smegenis, išsimuša dantis. 5-14 metų amžiaus vaikai žymiai dažniau susilaužo kaulus ar patiria išnirimus. 15-17 metų amžiaus paaugliai dažniausiai patiria sausgyslių patempimus ar kitokius minkštųjų audinių sužalojimus.
Gana dažnai maži vaikai iškrenta pro langus, vyresni vaikai krinta nuo stogų, balkonų ir priešgaisrinių išėjimų, kitų aukštų vietų. Paaugliai gali nukristi darbo aplinkoje arba užsiimdami rizikingais pomėgiais (pavyzdžiui, laisvuoju bėgimu, riedučių sportu ir kt.). Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krintama, ypatybių, apsaugos priemonių.
Suaugusieji ne visada supranta, kad aplinka, kuri yra įprasta suaugusiajam, mažam vaikui gali kelti pavojų. Tėvai, vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai ir administracija turėtų pasirūpinti, kad vaikai nepatirtų stiprių sužalojimų.
Kaip užtikrinti saugumą namuose ir lauke:
- Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant pervystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
- Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
- Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
- Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
- Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
- Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
- Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
- Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
- Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
- Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
- Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams - ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
- Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
- Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
- Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu - slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
- Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
- Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
- Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!
Pirmoji pagalba įvykus nukritimui
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių. Tokie simptomai gali būti:
- Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
- Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
- Pradeda vemti.
- Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
- Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
- Negali normaliai paeiti.
- Sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
