Vaisiaus širdies ritmas - vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių gydytojams stebėti, kaip kūdikis jaučiasi mamos įsčiose. Širdelė pradeda plakti jau penktą-šeštą nėštumo savaitę, ir nuo to momento jos darbas atspindi tiek vaisiaus augimo tempą, tiek deguonies tiekimą.
Kartais būsimos mamos išgirsta, kad ritmas yra „šiek tiek per greitas“ ar „lėtesnis nei įprastai“, ir natūraliai sunerimsta. Tačiau ne kiekvienas nukrypimas reiškia pavojų - dažnai tai laikini pokyčiai, susiję su kūdikio judesiais ar mamos būsena.
Kas tai?
Vaisiaus širdies ritmas - tai dūžių per minutę skaičius, atspindintis kūdikio sveikatą ir deguonies kiekį.
Kada pradeda plakti širdis?
Apie 5-6 nėštumo savaitę, kai vaisius dar vos kelių milimetrų dydžio.
Normalus dažnis?
Nuo 110 iki 160 dūžių per minutę, priklausomai nuo nėštumo trimestro.
Kada nerimauti?
Kai ritmas nuolat viršija 170 ar nukrenta žemiau 100 dūžių per minutę.
Kaip matuojamas?
Ultragarsu, dopleriu arba kardiotokografu (KTG) trečiame trimestre.
Ką rodo stabilus vaisiaus širdies ritmas ir ką gali reikšti nukrypimai?
Vaisiaus širdies ritmas - vienas tiksliausių rodiklių, atspindinčių kūdikio savijautą. Reguliarus, tolygus ritmas rodo, kad vaisius gauna pakankamai deguonies, o kraujotaka placenta ir virkštele veikia normaliai. Nedideli širdies dažnio svyravimai laikomi sveiku ženklu - tai rodo, kad nervų sistema reaguoja į vaisiaus judesius ir poilsio fazes.
Jei ritmas tampa per greitas ar per lėtas, gydytojai vertina tai kaip įspėjimą. Laikini pokyčiai dažnai susiję su mamos būkle - pavyzdžiui, karščiavimu ar stresu. Tačiau nuolatiniai nukrypimai gali reikšti, kad kūdikiui trūksta deguonies arba sutrikusi kraujotaka. Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, o prireikus - taikomas gydymas ar stebėsena ligoninėje.
Stabilaus ritmo nauda:
- Rodo, kad vaisius gauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
- Padeda gydytojams stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus aktyvumą.
- Leidžia laiku pastebėti bet kokius fiziologinius pokyčius.
- Užtikrina ramybę būsimai mamai dėl kūdikio būklės.
Kai ritmo pokyčiai kelia riziką:
- Ilgalaikis ritmo sulėtėjimas gali rodyti deguonies trūkumą.
- Nuolatinis padažnėjimas gali būti susijęs su infekcija ar streso poveikiu.
- Vienodas, be variacijų ritmas - galimas nervų sistemos nuovargio požymis.
Tokiais atvejais būtina papildoma gydytojo apžiūra ir KTG kontrolė.
Kaip stebimas vaisiaus širdies ritmas?
Vaisiaus širdies veikla stebima nuo ankstyviausių nėštumo savaičių. Jau penktą-šeštą savaitę širdelės plakimą galima pamatyti ultragarsu - tai pirmas patvirtinimas, kad vaisius vystosi.
Antrame trimestre dažniausiai naudojamas dopleris - prietaisas, leidžiantis per mamos pilvą išgirsti širdelės dūžius. Trečiame trimestre atliekama kardiotokografija (KTG), kurios metu matuojamas širdies ritmas ir gimdos susitraukimai.
KTG kreivės parodo, ar vaisiaus ritmas normalus, ar reikalinga papildoma stebėsena. Jei duomenys kelia abejonių, atliekamas doplerinis tyrimas, vertinantis kraujotaką virkštelėje ir placentoje. Tai padeda nustatyti, ar kūdikis gauna pakankamai deguonies.
Kada širdies ritmas laikomas per greitu arba per lėtu?
Vaisiaus širdis paprastai plaka stabiliai, tačiau ritmas gali kisti kelis kartus per dieną. Trumpalaikiai pakilimai ar sulėtėjimai dažniausiai reiškia normalią reakciją į judesius, miegą ar mamos emocijas. Vis dėlto, jei pokyčiai išlieka ilgiau arba kartojasi, tai gali būti įspėjimas.
Per greitas širdies ritmas, arba vaisiaus tachikardija, diagnozuojama, kai dažnis viršija 170-180 dūžių per minutę. Toks padažnėjimas dažnai pasitaiko dėl mamos karščiavimo, dehidratacijos, streso ar kai kurių vaistų poveikio. Trumpalaikė tachikardija dažniausiai nepavojinga, tačiau jei ritmas išlieka aukštas ilgiau nei kelias minutes, būtina gydytojo priežiūra.
Per lėtas ritmas, vadinamas bradikardija, nustatomas, kai širdies dažnis nukrenta žemiau 110 dūžių per minutę. Tai gali būti laikina reakcija į virkštelės spaudimą, mamos kvėpavimo sutrikimus ar vaisiaus miego fazę. Jei ritmas atsistato per kelias minutes, pavojaus nėra, tačiau ilgalaikė bradikardija gali rodyti deguonies trūkumą (hipoksiją) ir reikalauja papildomų tyrimų.
Ką rodo stabilus vaisiaus širdies ritmas ir ką gali reikšti nukrypimai?
Vaisiaus širdies ritmas - vienas tiksliausių rodiklių, atspindinčių kūdikio savijautą. Reguliarus, tolygus ritmas rodo, kad vaisius gauna pakankamai deguonies, o kraujotaka placenta ir virkštele veikia normaliai. Nedideli širdies dažnio svyravimai laikomi sveiku ženklu - tai rodo, kad nervų sistema reaguoja į vaisiaus judesius ir poilsio fazes.
Jei ritmas tampa per greitas ar per lėtas, gydytojai vertina tai kaip įspėjimą. Laikini pokyčiai dažnai susiję su mamos būkle - pavyzdžiui, karščiavimu ar stresu. Tačiau nuolatiniai nukrypimai gali reikšti, kad kūdikiui trūksta deguonies arba sutrikusi kraujotaka. Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, o prireikus - taikomas gydymas ar stebėsena ligoninėje.
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimo eiga
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra esminė prenatalinės priežiūros dalis, suteikianti svarbių įžvalgų apie vaisiaus sveikatą ir gerovę. Stebėdami kūdikio širdies ritmą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti galimas komplikacijas ir įvertinti, kaip kūdikis toleruoja nėštumą.
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra neinvazinė procedūra, naudojama kūdikio širdies ritmui nėštumo metu matuoti ir įvertinti. Kūdikio širdies susitraukimų dažnis yra svarbus vaisiaus sveikatos rodiklis.
Pertraukiama auskultacija:
Taikant šį metodą vaisiaus širdies plakimui klausytis naudojamas delninis Doplerio prietaisas arba fetoskopas.
Nuolatinis elektroninis vaisiaus stebėjimas (EFM):
Kai kuriais atvejais, ypač gimdymo metu, gali prireikti nuolatinio stebėjimo.
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimo procesas yra gana paprastas, neinvazinis ir neskausmingas.
Procedūra:
Įprasto prenatalinio vizito metu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas naudos Doplerio prietaisą arba fetoskopą, kad klausytųsi kūdikio širdies plakimo.
Laikas:
Šis metodas paprastai atliekamas atliekant reguliarius patikrinimus arba kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nori greitai sužinoti kūdikio širdies ritmą.
Procedūra:
Nuolatiniam stebėjimui teikėjas uždeda du jutiklius ant motinos pilvo. Vienas jutiklis matuoja kūdikio širdies ritmą, o kitas stebi gimdos susitraukimus.
Vaisiaus gerovės vertinimas ir klinikiniai sprendimai
Pagrindinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimo tikslas yra įvertinti vaisiaus sveikatą ir savijautą. Vaisiaus nerimo nustatymas: staigus ar reikšmingas vaisiaus širdies susitraukimų dažnio pokytis, pvz., užsitęsęs lėtas ar nereguliarus širdies susitraukimų dažnis, gali rodyti vaisiaus kančią.
Stebėjimas gimdymo metu: nuolatinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimas gimdymo metu leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įvertinti kūdikio reakciją į susitraukimus ir užtikrinti, kad kūdikis gerai susidorotų su gimdymo procesu. Pagrindiniai klinikiniai sprendimai: atidžiai stebėdami vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnių nėštumo veiksmų.
Numatyti rezultatai: kai kuriais atvejais nenormalūs vaisiaus širdies ritmo modeliai gali padėti numatyti nėštumo baigtį, įskaitant tai, ar kūdikiui gali kilti komplikacijų gimdymo metu.
Įgimtosios širdies ydos
Įgimtosios širdies ydos (TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Kritinės ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu.
Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos.
Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios:
- Skilvelių pertvaros defektas (30,5 proc.)
- Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 proc.)
- Atvirasis arterinis (Botalo) latakas (9,7 proc.)
- Plaučių arterijos angos susiaurėjimas (6,9 proc.)
- Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (6,8 proc.)
- Aortos angos susiaurėjimas (6,1 proc.)
- Falloto tetrada (5,8 proc.)
- Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 proc.)
- Išlikęs arterinis kamienas (2,2 proc.)
- Triburio vožtuvo neišsivystymas (1,3 proc.)
- Kitos (16,5 proc.)
Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Paplitus alkoholizmui tarp moterų, padažnėjo ir naujagimių, sergančių embriofetaliniu alkoholio sindromu. Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams. Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių (taigi anksčiau, nei moteris supranta, kad laukiasi). Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
Dauguma įgimtųjų širdies ydų nėra paveldimos. Tiesa, tėvams, kurie turi vieną vaiką, sergantį širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3 proc.) rizika, kad kitą vaiką vargins panašios problemos. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimosios, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija.
Diagnostika
Anamnezė: nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldimoji patologija, antenatalinė diagnostika (nustatyta vaisiaus raidos patologija, įgimtosios širdies ydos, kt.).
Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultacija (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai), palpacija (hepatomegalija, a. femoralis ir kitų kraujagyslių pulso apčiuopa), arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.
Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę.
Postnatalinė diagnostika
- Elektrokardiografija: Elektrokardiografas fiksuoja elektrinius impulsus iš širdies, parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo, ar nė viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau nei paprastai.
- Krūtinės rentgenoskopija: leidžia pamatyti širdies dydį ir padėtį, oro išsiplėtimą plaučiuose.
- Širdies kateterizacija: tai labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus.
Klinikiniai įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL požymiai:
- Ūmios širdies perkrovos spaudimu klinika, jei yra kliūtis kairiojoje širdies pusėje: staiga 3-5 gyvenimo parą arba vėliau (2-3 savaitę) po gimimo išsivysto hipoperfuzija, hipotenzija, metabolinė acidozė, vidaus organų hipoperfuzija, kardiogeninio šoko požymiai.
- Klinikiniai mėlynųjų širdies ydų požymiai: greitai po gimimo palaipsniui tampa matoma generalizuota odos cianozė, tachipnėja, įvairaus stiprumo šiurkštus sistolinis ūžesys.
- Širdies perkrovimo tūriu simptomai: klinikiniai požymiai išsivysto palaipsniui, naujagimo būklė blogėja lėtai.
Ką reiškia širdies ūžesiai?
Širdies ūžesiai, pagal jų kilmę skirstomi į dvi rūšis - fiziologinius ir patologinius. Fiziologiniai ūžesiai dažniausiai nereiškia jokios rimtesnės ligos, tuo tarpu patologiniai ūžesiai gali parodyti ir įgimtą širdies ydą.
„Pavyzdžiui, gana dažna ir daug nerimo sukelianti situacija, kai vaikui pirmą kartą gyvenime nustatomas ūžesys karščiuojant infekcinės ligos metu. Jeigu vaikui pasveikus, gydytojas ūžesio nebegirdi - tai galima vertinti kaip funkcinio ūžesio požymį ir nerimauti nevertėtų. Tai paaiškinama paprastai - pakilus vaiko temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, širdis plaka greičiau ir susidariusios turbulencinės kraujo tėkmės sukelia ūžesį, kuris išnyksta vaikui pasveikus“, - pasakoja vaikų kardiologė.
Įgimtos širdies ydos
Nustačius patologinius širdies ūžesius, būtina kreiptis į vaikų kardiologą, nes po jais gali slypėti rimtesni sutrikimai - įgimtos širdies ydos, kardiomiopatijos, uždegiminės širdies ligos. Įgimtos širdies ydos - tai vaikui iki gimimo susiformavę defektai širdyje ar stambiosiose kraujagyslėse. „Lietuvoje kasmet gimsta kiek mažiau nei 30 tūkst. naujagimių - apie 300 iš jų nustatoma įgimta širdies yda. Maždaug 30 vaikų operacija būtina naujagimio amžiuje o 200 vaikų ji atliekama vėliau.
Laimei, pati širdies ydos diagnozė nereiškia, jog vaikui būtina skubi operacija ir jis serga sunkia liga, kuri turės įtakos tolesniam gyvenimui. Dalis nustatomų įgimtų širdies ydų, pavyzdžiui, nedideli prieširdžių pertvaros ar skilvelių defektai, nėra pavojingos vaiko gyvybei - jos dažnai savaime praeina vaikui augant, tačiau kardiologo stebėjimas - būtinas.
Kada reikėtų sunerimti?
„Širdies ūžesiai gali būti pagalbininkai diagnozuojant vaikams širdies patologiją. Tačiau svarbu žinoti, jog ir ūžesio nebuvimas nėra įrodymas, jog širdis tikrai sveika. Pacientai gali turėti mažas ar vidutinio sunkumo ydas, kurios nesukelia ūžesio ir nepasireiškia ankstyvoje vaikystėje - simptomai gali atsirasti tik paauglystėje ar suaugus“, - sako vaikų kardiologė.
Pasak gydytojos, į specialistą kreiptis rekomenduojama pastebėjus šiuos požymius - naujagimis ar kūdikis greitai kvėpuoja, valgydamas greitai pavargsta, pamėlynuoja ar išblykšta, jam prastai auga svoris. Taip pat jeigu vaikas prasčiau toleruoja fizinį krūvį nei bendraamžiai, turi aukštą kraujospūdį, alpsta ar jaučia krūtinės skausmus, ypač fizinio krūvio metu. Vertėtų sunerimti, jei pastebimi ritmo sutrikimai ar dažnesnė širdies veikla, taip pat jeigu šeimoje yra sergančių įgimtomis širdies ligomis. Jeigu vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų ligomis - bronchitu ar plaučių uždegimu - taip pat reikėtų kreiptis į kardiologą, ypač, jei tyrimo metu elektrokardiogramoje pastebimi pakitimai.
„Labai svarbu sutrikimus nustatyti laiku. Modernėjant medicinai, net ir sunkių, tačiau laiku nustatytų ligų gydymo rezultatai - vis geresni. Lietuvoje turime stiprų įgimtų širdies ydų centrą Vilniuje. Svabru nepamiršti, jog vaikai net ir po operacijų gali gyventi pilnavertiškai, sportuoti bei džiaugtis vaikyste“, - teigia M. V. Petručionytė.
Kaip stebėti vaisiaus širdies ritmą
Kai kurie tėvai dar prieš vaikui gimstant žino, jog jis gims su širdies yda. Kiti tai sužino tik po kelių savaičių ar mėnesių jau gimus vaikeliui. Tačiau, nesvarbu, kada ši žinia išaiškėja, ji dažnai atneša nerimą ir kitus jausmus, su kuriais sunku susidoroti. Gauta reikalinga informacija ir pagalba gali pakeisti tai, kaip jūs jaučiatės.
Jei jūsų vaikui įtariama širdies yda, jūsų gydytojas, ko gero, paskirs atlikti keletą tyrimų vietinėje ligoninėje. Yra svarbu pasikalbėti su savo vaiku apie ėjimą į ligoninę, kad jis žinotų, ko gali tikėtis. Reikėtų tiesiog paprastais žodžiais paaiškinti, kad jo širdutė gali nedirbti visai teisingai ir kad gydytojas padės ją pagydyti. Jei jūsų vaikas jaučiasi gerai ir nejaučia jokių simptomų, reikėtų paaiškinti, kad tyrimai reikalingi tam, kad jis nesusirgtų, kai bus vyresnis.
Vaisiaus širdies ritmas yra vienas svarbiausių rodiklių, rodančių vaisiaus sveikatą ir gerovę. Nuo 5-6 nėštumo savaitės jis nuolat stebimas, o jo svyravimai gali atspindėti įvairius fiziologinius procesus, taip pat ir galimas komplikacijas.
