Isaakas Iljičius Levitanas (1860 m. rugpjūčio 30 d. Kybartuose, Augustavo gubernija - 1900 m. rugpjūčio 4 d. Maskvoje) - vienas žymiausių Rusijos imperijos dailininkų, tapytojas peizažistas, gimęs dabartinės Lietuvos teritorijoje, Kybartuose.
Jo, kaip ir daugelio kitų iškilių litvakų, gyvenimas ir kūryba neatsiejamai susiję su Lietuvos istorija ir kultūra, nors didžioji jo kūrybinio kelio dalis prabėgo Rusijoje.
Biografija
Isaakas Levitanas gimė 1860 m. rugpjūčio 18 (30) d. išsilavinusių, tačiau neturtingų žydų šeimoje, vienkiemyje netoli Kybartų. Jo tėvas dėstė prancūzų ir vokiečių kalbas Kaune, o vėliau dirbo vertėju statant geležinkelio tiltą Kybartuose. Ši aplinkybė rodo, kad net ir nedideliame Kybartų miestelyje vyko svarbūs statybos darbai, pritraukę specialistus.
Apie 1870 m. šeima persikėlė gyventi į Maskvą, kur Isaakas 1873 m. įstojo į Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklą. Čia jau nuo 1871 m. mokėsi jo vyresnysis brolis Avelis Levitanas. Mokslus Isaakas tęsė pas žymius to meto dailininkus, tokius kaip Vasilijus Perovas, Aleksejus Savrasovas ir Vasilijus Polenovas. Šie mokytojai turėjo didelę įtaką jo meniniam formavimuisi, ugdydami meilę gimtajai šaliai ir jos gamtai.
1875 m., mirus motinai ir sergant tėvui, dailės mokykla finansiškai rėmė Isaką ir Abelį kaip daug pasiekusius mokinius. Po tėvo mirties 1877 m. mokykla toliau globojo jaunąjį dailininką. 1885 m. I. Levitanas baigė mokslus su Mažojo sidabro medaliu.
1889-1890 m. dailininkas lankėsi Prancūzijoje ir Italijoje, vėliau grįžo į Maskvą. Tačiau 1892 m. dėl religinės situacijos (carinės Rusijos politikos žydų atžvilgiu) turėjo persikelti gyventi į Tverės, o vėliau - į Vladimiro guberniją. Nepaisant kliūčių, jo kūrybinis kelias nenutrūko.
Nuo 1891 m. jis buvo Kilnojamųjų dailės parodų draugijos, o nuo 1897 m. - grupuotės „Miuncheno secesija“ narys. 1898 m. I. Levitanas pradėjo dėstyti tapybą Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, jam buvo suteiktas akademiko vardas. Deja, 1900 m. tapydamas su mokiniais etiudus lauke, peršalo ir mirė.
Iš pradžių jis buvo palaidotas senose žydų kapinėse Maskvoje, vėliau perlaidotas Novodevičės kapinėse šalia savo draugų - dailininko Michailo Nesterovo ir rašytojo Antono Čechovo.
Kūryba
Isaakas Levitanas laikomas vienu žymiausių to meto Rusijos peizažistų, puikiu koloristu. Per savo trumpą gyvenimą jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų. Jo kūrybai būdingi vadinamieji nuotaikos peizažai, kuriems estetika artima plenerinei tapybai, lyriniam filosofavimui ir psichologiniam sodrumui.
Tarp jo žymiausių ankstyvojo laikotarpio darbų yra „Rudens diena. Sokolnikai“ (1879 m.) ir „Tiltelis. Savino slabada“ (1883 m.).
Levitanas taip pat nutapė peizažų su cerkvėmis, kuriuose šventyklų pastatai darniai įsilieja į gamtą, tampa jos dalimi. Šie darbai, tokie kaip „Vakaro varpas“ (1892 m.), simbolizuoja ne tik gamtos grožį, bet ir žemiškąjį mirtingumą, sakralumą, ramybę („Prie akivaro“, „Vladimirka“, abu 1892 m., „Ties amžinuoju atilsiu“ 1894 m.).
Brandžiojo laikotarpio kūriniuose paprastas gamtos motyvas dažnai tampa archetipiniu Rusijos vaizdu, pavyzdžiui, „Beržų giraitė“ (1889 m.). Vėlyvojo laikotarpio paveiksluose pastebima ryški kolorito kaita, pavyzdžiui, „Ežeras. Rusija“ (1900 m.).
Dailininkės sesers Terezos palikuonys gyvena Maskvoje, Paryžiuje, Bordo, Londone. Pats Levitanas, nors ir patyręs sunkumų dėl savo tautybės carinėje Rusijoje, sulaukė pripažinimo ir meilės iš daugelio amžininkų, įskaitant turtingą mecenatą Sergejų Morozovą. Jo paveikslai žavi begaline erdve ir ramybe, todėl jis pelnytai vadinamas vienu ryškiausių Rusijos gamtos vaizduotojų.
Palikimas Kybartuose
Nors Isaakas Levitanas Kybartuose praleido tik pirmus 10 savo vaikystės metų, šis kraštas jam liko svarbus. 1977 m. sausio 25 d. Kybartų miesto centrinėje aikštėje, kuri dabar vadinama Levitano aikšte, buvo atidengtas garsiam dailininkui skirtas paminklinis biustas. Jo autoriai - skulptorius Bronius Vyšniauskas ir architektas Rimvydas Vyšniauskas.
Tai simbolinis ženklas, primenantis apie didžiojo dailininko ryšį su jo gimtine ir pagerbiantis jo atminimą.
| Laikotarpis | Pagrindinės temos ir bruožai | Žymūs darbai |
|---|---|---|
| Ankstyvasis (iki 1880 m.) | Nuotaikos peizažai, gamtos detalės, jaunatviškas polėkis. | „Rudens diena. Sokolnikai“ (1879 m.), „Tiltelis. Savino slabada“ (1883 m.) |
| Brandusis (1880-1890 m.) | Cerkvių peizažai, gamtos ir sakralumo dermė, archetipiniai Rusijos vaizdai. | „Vakaro varpas“ (1892 m.), „Prie akivaro“ (1892 m.), „Vladimirka“ (1892 m.), „Beržų giraitė“ (1889 m.) |
| Vėlyvasis (1890-1900 m.) | Pokyčiai kolorite, gilūs filosofiniai peizažai, ramybė ir erdvė. | „Ties amžinuoju atilsiu“ (1894 m.), „Ežeras. Rusija“ (1900 m.), „Audrota diena“ (1897 m.), „Sutemos“ (1899 m.) |
tags: #rusu #dailininkas #gimes #kybartuose
