Kasmet sausio 4-ąją minima Pasaulinė Brailio rašto diena. Ši data saugo pasaulio neregių bendruomenei svarbaus žmogaus atminimą, todėl neatsitiktinai minima per šio rašto išradėjo Luji Brailio gimimo dieną.
2021 m. sausio 4-ąją Jungtinės Tautos paskelbė pasauline Brailio rašto diena. Tai įvyko 2018 m. - buvo priimta Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliucija (A/RES/73/161), tokiu būdu pripažįstant, kad Brailio raštas užtikrina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių realizaciją neregiams, prisideda prie jų integracijos į visuomenę.
Kas yra Brailio raštas ir kas jį sukūrė?
Prancūzas Luji Brailis (Louis Braille, 1809 sausio 4 - 1852 sausio 6) sukūrė aklųjų raštą iš 6 reljefinių taškelių dar tebesimokydamas Paryžiaus aklųjų institute. Jo sukurta rašto sistema vartojama iki šių dienų.
Luji Brailis apako ankstyvoje vaikystėje dėl nelaimingo atsitikimo. Pradėjo lankyti savo miestelio mokyklą, kur pasirodė besąs labai gabus mokinys, nors visko mokėsi tik iš klausos. Vietinis dvarininkas Luji tėvams patarė atiduoti vaiką į Paryžiaus aklųjų institutą.
Šiame institute vaikai mokėsi tiflopedagogo Valentino Hajuji abėcėlės. V. Hajuji raštu išspausdintos knygos buvo nepatogaus formato, per didelės, per sunkios vaikams. Jos buvo sudėtingai įrištos, labai trapios ir brangios: kai buvo atidarytas aklųjų institutas, jame iš viso buvo trys knygos. Nepaisant to, V. Hajuji uoliai propagavo jų naudojimą. Tačiau Brailis ir jo mokyklos draugai greitai suprato tų knygų trūkumus. Nepaisant to, V. Brailis daug kartų skaitė Hajuji knygas, bet lygiai taip pat dėmesingai klausėsi mokytojų pasakojimų.
Jis pasirodė esąs labai pažangus mokinys ir, išėjęs mokyklos programą, iš karto buvo paprašytas likti dirbti mokytojo padėjėju. 1833 m. jis buvo paaukštintas iki mokytojo pareigų. Didžiąją savo gyvenimo dalį Brailis gyveno ir dirbo aklųjų institute, kur dėstė istoriją, geometriją ir algebrą.
Luji Brailio potraukis muzikai ir ypatingi gabumai leido jam tapti puikiu violončelininku ir vargonininku. Muzikiniai talentai Luji Brailiui atvėrė Prancūzijos bažnyčių duris, kur jis grojo vargonais mišiose.
Luji Brailis užsibrėžė sukurti skaitymo ir rašymo sistemą, kuri galėtų įveikti regėjimo ir aklųjų bendravimo spragą. Jo paties žodžiais: „Prieiga prie informacijos plačiąja prasme yra prieiga prie žinių, ir tai mums gyvybiškai svarbu, jei mes [aklieji] nenorime ir toliau būti niekinami ar globojami maloningų reginčiųjų. Mums nereikia gailesčio, taip pat nereikia priminti, kad esame pažeidžiami.“
Brailio rašto kūrimo istorija
1821 m. Brailis sužinojo apie informacijos perdavimo sistemą, kurią sukūrė Prancūzijos armijos kapitonas Šarlis Barbjė (Charles Barbier). Barbjė noriai pasidalijo savo išradimu, vadinamu „naktiniu rašymu“, kuris buvo taškų ir brūkšnių kodas, įspaustas storame popieriuje. Šiuos įspaudus buvo galima visiškai interpretuoti pirštais, todėl kariai galėjo dalytis informacija mūšio lauke, neįžiebdami žibintų ir nekalbėdami. Kapitono kodas pasirodė esąs pernelyg sudėtingas, kad jį būtų galima naudoti pradine karine forma, tačiau jis įkvėpė Luji Brailį sukurti savo sistemą.
Brailiui nenuilstamai dirbant prie savo idėjos, jo sistema buvo iš esmės užbaigta 1824 m., kai jam buvo penkiolika metų. Barbjė naktinio rašymo sistemoje jis daug ką pakeitė, supaprastindamas jos formą ir maksimaliai padidindamas jos efektyvumą. Kiekvienai raidei jis padarė du vienodus stulpelius ir sumažino reljefinių taškų skaičių langelyje nuo dvylikos iki šešių. Savo sistemą jis paskelbė 1829 m., o antrajame leidime 1837 m. atsisakė brūkšnių, nes juos buvo per sunku perskaityti. Svarbiausia, kad mažesnius Brailio rašto langelius buvo galima perskaityti kaip raides vienu pirštu.
Brailio raštas muzikai ir kitoms reikmėms
Netrukus sistema buvo išplėsta, įtraukiant Brailio raštu užrašytas natas. Brailis panoro sukurti sistemą natoms užrašyti, kad muzikinis kodas būtų „pakankamai lankstus, kad atitiktų unikalius bet kokio instrumento reikalavimus“. 1829 m. jis išleido pirmąją knygą apie savo sistemą, pavadintą „Žodžių, muzikos ir paprastų dainų užrašymo taškais metodas, skirtas akliesiems ir jiems pritaikytas”.
Luji Brailis parengė keletą darbų apie Brailio raštą ir apie aklųjų švietimą. Leidinyje „Naujas metodas, kuriame taškais atvaizduojamos raidės …” (1839) buvo pateiktas Brailio naujos rašymo sistemos planas, kuriuo akli žmonės galėtų rašyti raides taip, kad jas galėtų perskaityti regintys žmonės. Sistema, pavadinta „dekapointu“, sujungė Brailio taškų rašymo badant skylutes metodą su nauju specializuotu tinkleliu, kurį Brailis sumanė uždėti ant popieriaus lapo. Sukūręs „dekapointą“, Brailis padėjo savo draugui Pierre’ui-Françoisui-Victorui Foucaultui, kuris kūrė prietaisą, pavadintą rafigrafu, galintį įspausti raides taip, kaip rašomoji mašinėlė.
Brailio raštas Lietuvoje
Brailio raštą lietuviškai abėcėlei pritaikė Pranas Daunys. 1927 m. jį oficialiai patvirtino tuometė Lietuvos švietimo ministerija.
Pranas Daunys gimė 1900 m. rugsėjo 16 d. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Paneveržio kaime. Prano Daunio motina mirė, kai sūnui buvo dveji metai. Pranukas užaugo pas dėdę netoli Vyžuonų miestelio, mokėsi Kuktiškių pradžios mokykloje. 1919 m. birželio mėn. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas. 1921 m. jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. 1923 m. sausio 6 d. mūšyje su baltalenkių partizanais Avižonių kaime netoli Širvintų buvo sužeistas į galvą, sprogus granatai. Po sužeidimo neteko regėjimo ir dalies klausos. Tais pačiais metais apsigyveno Kaune, karo invalidų bendrabutyje.
1925 m. rugpjūčio pabaigoje keturi akli karo invalidai - Pranas Daunys, Jurgis Pratkevičius, Jonas Skuodis, Tamošius Pisanka ir regintis palydovas, taip pat karo invalidas, Jonas Varkalis išvyko į Rygos aklųjų institutą. Per 1925-1926 mokslo metus jie pramoko šepetininko amato, o P. Daunys mokėsi ne šepečių gamybos, bet bendrojo lavinimo dalykų, užsienio kalbų ir muzikos.
Grįžęs iš Rygos aklųjų instituto, pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai. Lietuvos visuomenei originaliąją Brailio rašto abėcėlę pirmasis pristatė profesorius Petras Avižonis 1923 m. išleistoje knygelėje „Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje“. Prano Daunio sukurta lietuviška Brailio abėcėle buvo mokomi 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokiniai. 1930 m. ten Brailio raštu pradėta spausdinti knygas. Ši abėcėlė buvo naudojama iki 2000 m., kai joje buvo įvesta keletas pakeitimų. Todėl ji vadinama reformuota lietuviška Brailio rašto abėcėle. Reformuota lietuviška Brailio abėcėlė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 878.
Pasaulinė Brailio diena ir jos reikšmė
Pasaulinė Brailio diena minima nuo 2001-ųjų metų ir yra įteisinta Pasaulio aklųjų sąjungos sprendimu penktojoje generalinėje asamblėjoje, vykusioje 2000 metais lapkričio 20-25 dienomis Melburno mieste, Australijoje.
200-osios Luji Brailio gimimo metinės (2009 m.) pasaulyje buvo minimos parodomis ir simpoziumais, skirtais priminti apie jo gyvenimą ir pasiekimus. Belgija ir Italija jam paminėti nukalė 2 eurų monetas, Indija - 2 rupijų monetas, o JAV - vieno dolerio monetas.
Trumpa Brailio rašto istorija
Minint šią sukaktį, Lietuvos aklųjų biblioteka išleido dvi knygas apie Luji Brailį: Roblin, Jean (2010). - Skaitantieji pirštai: Luji Brailio gyvenimas (1809-1852). Iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė. Vilnius: LAB; ir Davidson, Margaret (2009). - Luji Brailis - tamsos vaikas. Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė.
Luji Brailio palikimas ir jo atminimas
Dėl savo pasiekimų, padarytų labai jauname amžiuje, Luji Brailis tapo sektinu pavyzdžiu vaikams, apie jį parašyta daugybė nepilnamečiams skirtų literatūros kūrinių. Apie jį sukurta televizijos ir kino filmų. Tarp jų - Amerikos televizijos filmas „Jaunieji herojai: Luji Brailis (2010 m.); prancūzų televizijos filmas „Une lumière dans la nuit“ (2008 m.) (anglų kalba jo ieškokite pavadinimu „The secret of Braille“ (Brailio paslaptis). Pjesę „Brailis: ankstyvasis Luji Brailio gyvenimas“ (1989 m.) parašė Lola ir Colemanas Jenningsai. Luji Brailis minimas dainoje „Merci, Louis“, kurią sukūrė dainininkas ir dainų autorius Terry Kelly, Kanados Brailio raštingumo fondo pirmininkas. Dar yra miuziklas „Brailio rašto palikimas“, pasakojantis Luji Brailio istoriją, kurį režisavo Thomas Southerlandas ir kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino prancūzų aktorius Jérôme‘as Pradonas, pirmą kartą parodytas Londono „Charing Cross“ teatre 2017 m. balandžio mėn.
Reikalaujant akliems mokiniams, Brailio rašto sistemą Paryžiaus aklųjų institutas galutinai priėmė 1854 m., praėjus dvejiems metams po jo mirties. Sistema išplito visame prancūzakalbiame pasaulyje, tačiau kitose šalyse ji plėtėsi lėčiau. Tačiau per pirmąją visos Europos tiflopedagogų konferenciją, įvykusią 1873 m., Brailio rašto įteisinimą aktyviai palaikė dr. Thomas Rhodesas Armitage'as, po to jo tarptautinė plėtra paspartėjo. 1882 m. Dr. Armitage'as jau galėjo pranešti, kad „civilizuotame pasaulyje tikriausiai nėra nė vienos institucijos, kurioje Brailio raštu nebūtų naudojamasi, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikoje.“ Tačiau ir ten Brailio raštas laimėjo. JAV aklųjų mokyklos jį įteisino 1916 m., o universalus anglų kalbos Brailio raštas buvo įformintas 1932 m.
Didžiulio asmeninio Luji Brailio palikimo svarbą 1952 m. taikliai įvertino amerikiečių ir anglų rašytojas Tomas Sternsas Eliotas: „Bene geriausiai Luji Brailio atminimą pusiau sąmoningai įamžinome mes, jo vardu pavadinę jo sugalvotą raštą - ir šioje šalyje [Anglijoje] pritaikę jo vardo tarimą mūsų kalbai. Mes gerbiame Luji Brailį visada, kai kalbame apie Brailio raštą. Jo atminimas tokiu būdu yra išsaugotas ilgesniam laikui nei daugelio savo laiku daug garsesnių už jį žmonių.”
Brailio tėvų namas Kuvrė miestelyje, kur jis praleido vaikystę, įtrauktas į istorinių pastatų registrą. Jame įsikūręs Luji Brailio muziejus. Miestelio aikštėje pastatytas didelis paminklas, o aikštė pavadinta Brailio aikšte. Minint šimtą metų po Luji Brailio mirties, jo palaikai iš Kuvrė kapinaičių buvo perkelti į Paryžiaus Panteoną. Kaip simbolis Luji Brailio rankos buvo paliktos Kuvrė - pagarbiai perlaidotos prie jo gimtųjų namų.
Ir toliau atsiranda naujų Brailio rašto technologijų, įskaitant tokias naujoves kaip Brailio rašto kompiuteriniai terminalai; „RoboBraille“- el. pašto vertimo į Brailio raštą paslauga, sukurtas Nemetho Brailio raštas - išsami matematinių lygčių ir mokslinių duomenų užrašymo sistema. Praėjus beveik dviem šimtmečiams po išradimo, Brailio raštas išlieka patikima, naudinga rašymo sistema viso pasaulio akliesiems.
