Menas, kaip viena iš svarbiausių žmogaus veiklos sričių, turi didelę reikšmę ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Nors kartais manoma, kad vaikai šio amžiaus dar nemoka piešti, būtent dailės saviraiškos užsiėmimai tampa jų „pirmosiomis universitetais“, padedančiais pažinti pasaulį, ugdyti kūrybiškumą ir savarankiškumą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas per dailę yra svarbi ir aktuali tema. Tyrimų tikslas - išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo per dailę ypatumus. Jūsų atsakymai į anketos klausimus yra svarbūs, o gauti duomenys bus apibendrinti baigiamajame darbe.
Meno metodo samprata ir taikymas pedagogikoje
Nagrinėjant literatūrą ir informaciją internete apie meno metodą, pastebima, kad jam skiriamas dėmesys įvairiose pedagogikos ir edukologijos srityse. Pavyzdžiui, geografijos mokytoja Aurelija Šviežikienė (2000 m.) savo 6 klasės geografijos pamokos plane „Pasaulio ugnikalniai“ nurodo taikanti meno metodą tarp kitų ugdymo metodų. Psichologinėje literatūroje, apibūdinant kūrybiškumo ugdymo metodus, išvardijami tokie metodai kaip drama, analogijų, metaforiniai, paradigminiai žaidimai, pasakų kūrimas, projektų kūrimas mažose grupelėse, intuicijos lavinimas (Grakauskaitė-Karkockienė D., 2003, p. 164-167). Taip pat akcentuojamas kūrybinių galių stimuliavimas aktyvinant vaiko fantaziją (Ten pat, p. 184) ir kūrybinės vaizduotės lavinimo programos (Ten pat, p. 204-218).
Edukologinėse knygose, apibūdinant aktyviuosius mokymo metodus, meno metodas dažnai nėra minimas. Pavyzdžiui, pateikiami 10 aktyviųjų mokymo metodų: įtraukianti paskaita, klausimų pateikimas, klasės diskusija, diskusija mažose grupelėse, svarbus įvykis, atvejo analizė, skaitymas, minčių lietus, mokinių interviu ir grupės pranešimas (P. Freire, 1998). Šie metodai daugiausia nukreipti proto veiklos skatinimui.
Daugiausia informacijos apie meno metodą galima rasti tinklapyje, skirtame vaikų centrui „Oazė“ Švedijoje. Šis centras, įsteigtas 1991 m., taiko meno metodą socialiniame darbe su vaikais ir šeimomis. Nuo 1997 m. „Oazė“ bendradarbiauja su metodo kūrėju Arnoldu P. Goldsteinu ir tarptautiniu Meno centru ICART. Centre vaikas yra dėmesio centre, užtikrinama kokybiška vaikų priežiūra ir socialinės paslaugos, diagnozuojant ir koreguojant vaikų bei šeimų socialinę sveikatą. Socialinių įgūdžių lavinimas „Oazėje“ apima 50 skirtingų įgūdžių, ugdomų kasdieninėje veikloje. Apžvelgus šią patirtį, galima teigti, kad kvalifikuotai taikomas meno metodas yra naudingas socialiniame, psichologiniame ir pedagoginiame darbe.
Mokymo menas ir jo specifika
Pedagoginėje literatūroje rašoma apie „mokymo meną“, akcentuojant praktinį arba instrumentinį meno pobūdį. R. I. Arends (1998, p. 19) atkreipia dėmesį į moksliškai pagrįstą mokymo meną, teigdamas, kad kai kurių mokymo aspektų negali susisteminti vien mokslinės žinios, o jie grindžiami asmenine patirtimi. Jis cituoja N. Gage (1984), kuris teigia, jog mokymo menas yra instrumentinis arba praktinis menas, o ne tikrasis menas, siekiantis kurti grožį. „Mokymo menas yra tai, kas nukrypsta nuo nurodymų, formulių, algoritmų. Čia reikia improvizuoti, būti spontaniškiems, mokėti suvaldyti galybę dalykų, susijusių su forma, tempu, ritmu ir žinoti tinkamiausius būdus. O tai yra taip sudėtinga, netgi kompiuterių iš esmės neįveikiama, lygiai kaip kad jiems nepasiekiama tai, ką mama veikia su savo penkiamečiu, arba tai, ką įsimylėjėlis sako savo mylimajai“ (Arends R. I., 1998, p. 19). Mokymo menas apibūdinamas spontaniškumu, tempu ir ritmu, ir pabrėžiama, kad tokį metodą geba taikyti patyrę, kvalifikuoti pedagogai (Arends R. I., 1998).
Meno metodas ikimokyklinėje pedagogikoje
Meno metodas pedagogikoje gali būti suprantamas kaip vaikų mokymas gyventi. Juo vadovaujasi Valdorfo mokykla (Clouder Ch., 2001). Šio meno pamatas - vaiko raidos dėsningumai. Mokytojas turi padėti vaikams gyvai bendrauti su tuo, ko mokoma. Pirmiausia vaikas suvokia pasaulį pojūčiais ir jausmais, o vėliau - sąmoningai suprasdamas. Meninė ugdymo proceso struktūra yra ne mažiau svarbi nei jo turinys. Gerai organizuota vaikų veikla - tai meno kūrinys. Mokytojo sužadinta meilė siekti gėrio, grožio, tiesos lydės vaikus visą gyvenimą.
Norint tinkamai ugdyti vaikus, reikia ne tik rūpestingai rengtis, bet ir drąsiai viską keisti, prisitaikant prie vaikų poreikių. Mokytojas privalo ne tik puikiai suvokti, ko jis siekia ugdydamas vaikus, bet ir įkvepiančiai, gyvai su jais bendrauti. Nors meninio ugdymo reikšmę yra atskleidęs Platonas ir pripažinę garsios asmenybės, kaip Fridrichas Šileris, Martinas Buberis, tačiau iki šiol pedagogikoje tam skiriama mažai dėmesio. Platonas teigė, kad sielos harmoniją ir moralines savybes apsprendžia estetiniai jausmai. Estetinė aplinka veikia vaiką ir yra reikšminga jo gyvenimo dalis. Kabantys paveikslai, pastato išorės ir vidaus apdailos spalvos, baldų išdėstymas, piešiniai, užrašai ant sienų, mokytojo laikysena, kalba, judesiai, humoro bei rimties dermė - visa tai estetiškumo požymiai. Vaikai mato, pastebi, įsidėmi. Jiems įtakos turi ne tiek tai, ką mes kalbame, kiek įspūdžių visuma. Todėl vaikų veiklą turime organizuoti labai atsakingai. Ją reikia kurti kartu su vaikais. Tai pasiekti nėra lengva, bet pedagogas, patyręs šio proceso sėkmę, suvokia estetiškumo svarbą.
Naujas mąstymas pedagogikoje, kaip teigia Valdorfo pedagogikos atstovai (Clouder Ch., 2001, p. 35), turi remtis dorovingumo idėja. Jie teigia, kad pasaulis vaikui pirmiausia yra geras (ikimokyklinis amžius - iki 7 m. suvokiama pojūčiais aktyviai veikiant), vėliau - gražus (jaunesnysis mokyklinis amžius - 7-14 m. vyrauja jausmai ir emocijos), ir tik paauglystėje (14-21 m. suvokiama mąstant) - pasaulis teisingas. Taigi pats pasaulis yra meno kūrinys. Rimtą požiūrį į meną, jo taikymą pedagogikoje išreiškia Valdorfo pedagogikos atstovai. Jie išsamiai atskleidžia ir meno metodo sampratą.
Dailės ugdymo metodikos ikimokyklinukams
Dailės saviraiškos grupėse 3-5 metų vaikams ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinio proceso svarbai. Būtent kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymasis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą.
Dabar vaikai turi labai daug įvairių, tačiau išbaigtų žaislų, kurie greitai tampa nuobodūs. Dailės saviraiškos metu įvairios meno priemonės - yra kaip neišbaigti žaislai su daugybe galimybių. Jos pilnos atradimų džiaugsmo (pvz., sumaišyti spalvas), sukūrimo kažko naujo (pvz., nulipdyti daug saldainių ir vaišinti kitus) vis kartoti mėgstamą veiksmą (pvz., daužyti molį). Dailės priemonės kaip neišbaigti žaislai leidžia vaikams kartoti savo mėgstamus veiksmus ir judesius (taip vaikas mokosi), ir daryti kažką vis naujo (taip vaikas kaupia naują patirtį). Mums svarbiausia, kad vaikai įgautų daugiau drąsos, pasitikėtų savimi, nebijotų piešti bei reikšti savo jausmus ir mintis kūryboje.
Šiose grupėse mes ne tik piešiame, bet ir žaidžiame. Užsiėmimų esmę sudaro konkrečios temos vaizdavimas judesiu, žaidimu ir piešiniu. Būtent tokiu būdu vaikystėje formuojasi aplinkos pažinimo sąvokos: pirmiausia vaikas pastebi ar išskiria objektą iš aplinkos, po to žaidžiant jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai jis nupiešiamas. Piešimas, vizualus vaizdavimas (lipdymas, konstravimas ir kt.) tampa lyg apibendrinimas.
Užsiėmimų struktūra ir metodai
Užsiėmimų struktūra yra sudaryta taip, kad vaikas mokytųsi klausytis, įsivaizduoti ir sekti pavyzdį: vadovas pristatydamas temą pasakoja pasakojimą, vaizduoja jį judesiu, po to piešia. Užsiėmimuose naudojamos įvairios medžiagos: skirtingo dydžio popierius, dažai, molis, gamtinė medžiaga ir kt. Dailės terapijos užsiėmimai skirti vaikams, kurie yra uždari, sunkiai bendrauja su bendraamžiais, nepasitiki savimi. Užsiėmimų metu taikoma dailės terapija ir dailės saviraiška. Dailės terapija padeda išreikšti nerimą, baimę, sumišusius, neįvardintus jausmus, sumažinti stresą ir paskatinti geriau tvarkytis streso sąlygomis.
Kiekvienas užsiėmimas turi vis kitą temą. Temos skirtos savivokos stiprinimui, emocijų pažinimui ir įvardinimui, dėmesio lavinimui ir kt. Kai kurie užsiėmimai yra laisvos temos, tuomet dalyviai išreiškia sau asmeniškai aktualią temą. Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę, vienas užsiėmimas trunka 1,5 val. Renkamos grupės: 1,5 - 2 m., 2 - 3 m., 3 - 5 m., 5 - 7 m. amžiaus vaikams. Grupę sudaro 4 - 7 vaikai. Vaikai iki 3 metų amžiaus užsiėmimuose dalyvauja su tėvais ar globėjais.
Pirmas grupės susitikimas skirtas pasisveikinimui, susipažinimui, taisyklių sukūrimui, savo vardo piešimui ar savo aplanko darbams susidėti sukūrimo. Antras - devintas susitikimai. Pradžioje užsiėmimo individuali užduotis pagal numatytą temą arba individualų poreikį (piešimas, lipdymas, aplikavimas, akvarelės liejimas ir pan.). Kita užsiėmimo dalis - grupinis darbas: pasaulio, miesto, kaimo, salos, planetos kūrimas, stebint, reflektuojant, kaip kiekvieną kartą keičiasi bendras kūrinys. Skiriama laiko kuriant, statant, žaisti. Pabaigoje trumpas pasidalijimas kaip kam sekėsi ir atsisveikinimas. Kreipiamas dėmesys į tarpusavio santykius, reaguojama čia ir dabar į iškylančius konfliktus, taip pat į pageidaujamą elgesį. Dešimtas susitikimas skirtas grupės užbaigimui. Grupėje dalyvauja iki 5 vaikų. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę 1 valandą.
Dailės ugdymo principai ir pasiekimai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Praktiniai dailės ugdymo pavyzdžiai ikimokyklinukams
Pateikiami įvairūs dailės ugdymo pavyzdžiai, skirti ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie apima įvairias technikas ir temas:
- Spalvoti pieštukai: Taikomi kuriant įvairius piešinius, pavyzdžiui, apie gamtą, gyvūnus ar pasakų personažus.
- Akvarelė ir guašas: Naudojami tapybos technikų mokymui, siekiant perteikti spalvų niuansus ir sodrumą.
- Monotipija, grotažas, š tampavimas: Šios netradicinės technikos skatina vaikų kūrybiškumą ir eksperimentavimą su medžiagomis.
- Lipdymas iš molio: Lavina smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą ir vaizduotę.
- Aplikacijos: Skatina kūrybiškumą, spalvų ir formų derinimo įgūdžius.
- Tapybos žanrai: Susipažinimas su įvairiais tapybos žanrais, pvz., marinomis, portretais, peizažais, leidžia vaikams plėsti savo meninį akiratį.
- Grafika, tapyba, skulptūra: Vaikai supažindinami su pagrindinėmis dailės rūšimis per „dailės pradžiamokslį“.
Pavyzdžiui, užsiėmimo metu gali būti nagrinėjama tema „Veidrodėli, pasakyk!“, kurios metu vaikai tyrinėja galerijoje eksponuojamus portretus ir bando atpažinti įvairius personažus. Kitos temos gali būti susijusios su metų laikais, gamtos reiškiniais, pasakomis ar kultūriniais ypatumais.
Kaip mokyti vaikus dailės | Nuo ikimokyklinio iki vidurinės mokyklos
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbus siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi. Universalus dizainas mokymuisi užtikrina lanksčią, visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką ir procesą, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiko #dailes #mokymas
