Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai A, B (UVA, UVB) spinduliai. UVA spinduliavimas sudaro apie 90 proc. UV spinduliuotės ir yra intensyviausias anksti rytą bei vidurdienį. Jis apie 400 kartų skvarbesnis už UVB spinduliuotę. UVB spinduliavimas stipriausias yra nuo 10 iki 14 valandos. Minėtu laiku būtina vengti tiesioginių saulės spindulių, geriau likti šešėlyje. Pravartu prisiminti „šešėlio“ taisyklę - jei jūsų šešėlis trumpesnis už jūsų ūgį, UV spinduliavimas yra intensyvus. Daugiau kaip 90 proc. UVB spindulių sulaiko epidermis. UVA spinduliai, pasiekiantys odą, į organizmą patenka giliau: 20 proc. šių spindulių įsiskverbia iki dermos ir turi įtakos ankstyvam odos senėjimui.

Tačiau UV spinduliuotė turi ir teigiamų savybių: UVB spinduliai skatina vitamino D gamybą, kuris būtinas, kad kalcis susigertų į kaulus, skatina sintezę, įdegį. Taip pat UV spinduliuotė padeda gydyti kai kurias ligas: rachitą, žvynelinę, egzemą. Saulės spinduliai atlieka ir dezinfekcijos bei sterilizacijos funkciją - naikina virusus ir bakterijas.

Žalingas saulės poveikis

Odos įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Paprastai oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau tamsiai odą nudažančio pigmento - melanino. Kadangi žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama pavėluotai ir dažniausiai pajaučiama po 4-8 valandų.

„Piktnaudžiaujant saule ir nevartojant jokių apsaugos priemonių, ilgainiui atsiranda ankstyvų raukšlių, oda suplonėja ar sustorėja, ilgainiui pakinta jos spalva. Taip pat gali atsirasti patologinių odos pakitimų: dėmių, apgamų, vystosi melanoma (odos vėžys). Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta.“ - sako gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė.

UV poveikis priklauso ir nuo metų laikų

Ultravioletinių spindulių poveikis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip ozono sluoksnio storio, geografinės padėties, oro užterštumo, debesuotumo, paros laiko ir spindulių atspindžio nuo vandens (apie 95 proc.), sniego (apie 80 proc.) ar smėlio (iki 25 proc.).

Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio, o pavojingiausias paros metas - nuo 11 iki 15 valandos. Nors pavasarinė saulė ir mažiau intensyvi, tačiau žmogaus organizmas dar nėra pripratęs prie UV spindulių dozių, todėl prie saulės būtina pratintis palengva. Pavasarį UV indeksas (t. y. UV spinduliuotės intensyvumo rodiklis) yra apie 3-4, vasarą jis siekia 8-10, kartais net 11, tačiau vasarą atmosferos skaidrumas paprastai būna mažesnis, atmosfera labiau užteršta, todėl UV spindulių pralaidumas paprastai būna šiek tiek mažesnis.

UV poveikis atskirais metų laikais ir skirtingu dienos metu labai skiriasi. Giedrą dieną apie 60 proc. visos spinduliuotės, gaunamos nuo saulės patekėjimo iki laidos, tenka keturioms popietinėms valandoms. Atvirame ore išsklaidytosios saulės spinduliuotės poveikis labai stiprus. Giedrą dieną jis gali dar padidėti. Ypač stiprus poveikis esant prie vandens telkinių, nes vandens paviršius ar jo purslai UV spindulius atspindi įvairiomis kryptimis. Miške ar sode, kur yra pavėsis, poveikis bus kiek mažesnis, tačiau vis tiek būtina saugotis. Jokio UV poveikio nebus tik uždaroje patalpoje. Įdomu tai, kad lango stiklas užblokuoja beveik visus UVB ir mažiausiai pusę UVA spindulių.

Ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu vėsina lengvas vėjelis - UV spinduliai vis tiek jus veikia.

Odos tipai ir apsauga

Norint tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio, būtina įvertinti savo odos tipą. Tai, kas įprasta tamsiaodžiams, kurie nuo gimimo gyvena 40 ir daugiau laipsnių temperatūros aplinkoje, gali būti pražūtinga šviesiaodžiui rusvaplaukiui žmogui, pripratusiam prie šiaurietiško klimato.

Saulės turėtų vengti I ir II odos tipo žmonės, asmenys iki 18 metų, strazdanoti, vaikystėje smarkiai nudegę saulėje, turėję ar turintys piktybinių ir nepiktybinių odos pažeidimų (apgamų, randų ir pan.).

Intensyvus saulės spindulių poveikis vaikams - svarbus odos vėžio rizikos veiksnys, galintis turėti įtaką ir ilgalaikiams odos pažeidimams, saulės alergijos rizikai. Vaikams iki 3 m. apskritai patartina vengti tiesioginių saulės spindulių. Tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka apie 80 proc. viso saulės poveikio sukeltų odos pažeidimų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų. Taip pat saulėje kaitintis nerekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Apsauginiai kremai nuo saulės

„Nors daug rašoma, kad, aktyvėjant saulės spinduliams, būtini apsauginiai kremai nuo saulės, vis dar nemažai žmonių jų nevartoja arba vartoja netinkamai ir nepakankamai. Dėl to oda nudega, greičiau sensta, didėja tikimybė susirgti odos vėžiu. Sergant kai kuriomis odos ligomis, pvz., raudonaisiais spuogais, raudonąja vilklige, esant išsiplėtusiems veido odos kapiliarams, pigmentinėms dėmėms, gausiems ar pakitusiems apgamams, padidėjusiam jautrumui saulės spinduliams, kremus su apsauginiais saulės filtrais reikėtų vartoti ištisus metus. Vaikams iki 6 mėnesių rekomenduojama visiškai nevartoti kremų nuo saulės. Vyresniems vaikams derėtų vartoti apsauginius kremus, purškalus, kadangi tyrimais įrodyta, kad vaiko oda yra nesubrendusi ir negali pati apsisaugoti. Prieš einant į lauką“. Beje, tepti ar purkšti rekomenduojama ne rečiau kaip kas dvi valandas. Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Nė vienas apsaugos nuo saulės produktas neužtikrina visiškos apsaugos nuo pavojingų UV spindulių poveikio. Neretai apsaugos nuo saulės priemonės ženklinamos kaip „visiška apsauga“. Produktų, visiškai apsaugančių nuo UV spindulių, nėra. Oda, patepta apsauginiu kremu, gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, bet toks įdegis yra mažiau kenksmingas tiek odai, tiek organizmui. Apsaugos priemones reikia vartoti ne tik paplūdimyje ar prie vandens telkinių, bet ir išėjus į miestą. UVA ir UVB spindulius, be vandens ar smėlio, gerai atspindi asfaltas ir betonas. Pavėsis taip pat neužtikrina visiškos apsaugos. Labai svarbu ne tik vartoti apsaugines priemones, bet ir vengti tiesioginių saulės spindulių didžiausiomis saulės aktyvumo valandomis.“ - pataria gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė.

Apsaugos nuo saulės faktorius - SPF (angl. Sun protection factor) rodo, kiek jūs galite būti saulėje nenukentėdami nuo UV spindulių. Norint sužinoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30-50 proc. - kremo vartojimo klaidoms (kai jis tepamas jau paplūdimyje, o ne prieš pusvalandį, užtepamas per plonas sluoksnis ir pan.). Saugaus deginimosi trukmė taip pat priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepę priemone, kurios SPF 15, galėsite saugiai išbūti saulėje 150 minučių. Po to reikia vėl pasitepti. Kremo veiksmingumas mažėja dažnai maudantis, voliojantis smėlyje, stipriai prakaituojant. Tuomet kremu tepkitės dažniau. Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Tepti reikėtų kruopščiai, nes antraip galima stipriai nudegti nepateptą odos vietą ar įdegti netolygiai.

• Nekarštą vasaros dieną geriausias laikas būti saulėje - nuo 6 val. ryto iki 10-11 val. ir po 14 valandos.

• Karštą vasaros dieną nuo 10 iki 15 valandos reikėtų praleisti pavėsyje (tam puikiai tiktų sodai, pušynai), o dar geriau uždaroje patalpoje.

Kadangi žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai Lietuvos klimato sąlygomis veidui rekomenduoja ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui - 20-25. Anot medikų, kremus reikėtų rinktis tik su fizikiniais filtrais, nes jie apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Paprastai tai būna cinko oksidas arba titano dioksidas. Pastarieji, kitaip negu cheminiai filtrai, labai retai sukelia alergiją, neprasiskverbia pro odos epidermį, todėl neturi biologinio poveikio.

Neigiamo saulės poveikio sukelti susirgimai

Nuo saulės spindulių reikia saugoti ne tik odą, bet ir akis, nes daugiau nei 99 proc. saulės spindulių suaugusiems asmenims absorbuoja priekinės akies struktūros. Todėl UV spinduliai gali lemti amžinę kataraktą ar geltonosios dėmės degeneraciją, sparninę plėvę, fotodermatitą ir aplink akis esančios odos vėžį. Kūdikiams ir vaikams iki 10 metų amžiaus gali padidėti tinklainės pažeidimo rizika, nes šio amžiaus kūdikių lęšiukai labiau praleidžia žalingus matomos šviesos mėlynuosius bei UV spindulius.

Euromelanomos dienos akcijų iniciatorė Lietuvoje doc. Matilda Bylaitė pabrėžė, kad užleistų melanomos formų daugėja, tačiau, laiku diagnozavus šią pavojingą ligą, net iki 97 proc. pacientų išgydomi. „Žmonės, žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Tačiau kiekvienais metais tokios akcijos metu mes aptinkame melonomos atvejų, - teigia M. Bylaitė. - Todėl raginame: jeigu aptikote ant savo odos ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą!”

Kiti patarimai, kaip saugiai mėgautis saule

• Nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, patepant apsauginėmis priemonėmis, bet ir pridengti galvą gerai orą praleidžiančiu audeklu ar šiaudine skrybėle bei dėvėti ypač kokybiškus saulės akinius su apsauginiu UV filtru.

• Perkant saulės akinius, reikia ieškoti kokybės ženklų ,,CE“ arba „UV 400“, kurie dažniausiai būna užrašyti ant akinių kojelių arba informacinių lapelių ir reiškia, kad akys bus apsaugotos nuo saulės spindulių. Akių tinklainė yra labai jautri saulės spinduliams, todėl saulė gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemalonių akių ligų atsiradimą.

• Po ilgoko kaitinimosi saulėje nerekomenduojama stačia galva pulti į šaltą vandenį - tai skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, sąnarių ligas.

Nėščioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, ypatingai intensyviausiu paros metu. Geriausia rinktis pavėsingas vietas arba būti patalpoje. Jei būtina būti saulėje, būtina naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF faktoriumi (ne mažesniu kaip 50), dėvėti galvos apdangalą ir apsauginius akinius.

Laiko leidimas gryname ore naudingas fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti, tačiau pernelyg ilgas buvimas saulėje gali tapti pavojingų odos pokyčių priežastimi. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasariniai spinduliai yra pavojingiausi, todėl turite pasirūpinti tinkama apsauga nuo saulės.

„Pirmieji saulės spinduliai pavasarį gali pažeisti ne tik odos epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Pavasarinė saulė yra pavojingesnė dėl aštresnio spindulių kritimo kampo. Žmogaus sveikatai pavojingiausi UVB ultravioletiniai spinduliai. Be to, pavasarį oda yra kur kas jautresnė“,- sako „Gintarinės vaistinės“ vedėja-farmacininkė Edita Stankevičiūtė.

Ultravioletiniai spinduliai (UV) yra patys svarbiausi, kalbant apie saulės poveikį žmogaus sveikatai. Dėl didesnio UV spindulių poveikio epidermyje ir jo sluoksniuose, šie spinduliai siejami daugiau su odos nudegimais. Kas yra UV indeksas? Pagal UV saulės spindulių kiekio (intensyvumo) indeksą nustatoma kiek laiko, galima būti saulėje tam tikroje vietoje, tam tikrą dieną. Tai taip pat lemia odos tipas. Vaistininkų teigimu, pagal odos tipą galima spręsti, kokį laiko tarpą galima praleisti saulėje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad saulės spinduliai pavojingiausi šviesią (I ir II odos tipo) turintiems, vaikams ir senoliams. Šiems žmonės kyla didesnė rizika susirgti alergija saulei ir su ja susijusiomis ligomis.

„Oda pagal jautrumą saulei skirstoma į keturis odos tipus. I-ojo ir II-ojo odos tipo žmonės ypatingai turėtų pasisaugoti pirmųjų saulės spindulių. I-ajam odos tipui priskiriami žmonės turintys blyškią, strazdanotą odą, rusvus ar šviesius plaukus, mėlynas arba žalias akis. Jie itin sunkiai įdega, dažniausiai raudonai. II-ojo tipo oda yra taip pat jautri, saulėje galima būti ne ilgiau nei 20 min “, - teigia E. Stankevičiūtė.

Kasmet sveikatos specialistai šiltuoju sezonu ragina gyventojus saugotis ne tik UV spindulių keliamos grėsmės, bet ir viso kūno perkaitimo ir saulės smūgio. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu kūną vėsina lengvas vėjelis - UV vis tiek jus veikia.

Fotodermatozės - tai odos ligos, kurias sukelia UV spinduliai. Fotodermatozė yra alergijos saulei sukeltos ligos. Žmonės gali būti alergiški ne tik dulkėms ar maisto produktams, bet ir saulei. Dažniausios fotodermatozės yra fototoksinis dermatitas, polimorfinė šviesos dermatozė, fotoalerginis dermatitas, saulės dilgėlinė. Žmonėms, kuriems pasireiškia bėrimai, agresyvūs nudegimai saulėje ir kitos alerginės reakcijos, būtina naudoti ypač stiprią apsaugą nuo saulės.

Fototoksinis dermatitas - tai saulės spindulių ir cheminių medžiagų sukelta uždegiminė odos reakcija: oda parausta, patinsta, gali atsirasti pūslelės ar pūslės. Polimorfinė šviesos dermatozei būdingi odos bėrimai atvirose saulei kūno vietose, kurie atsiranda po kelių valandų ar keleto dienų. Saulės dilgėlinė - bėrimai nuo saulės raudonomis dėmėmis ir pūslėmis.

Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kolageno, kuris atsakingas už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Dėl to oda ne tik praranda grožį ir sensta anksčiau laiko, bet gali vystytis odos ligos, kaip aktitinės ar seborėjinės keratozės, formuotis pigmentinės dėmės. Stipresnis (iki pūslių) nudegimas saulėje gali išprovokuoti nudegimo vietoje odos ligas ir po 10-15 metų, - gali atsirasti pigmentinės dėmės. Metams bėgant, žmonėms, kurie mėgo ilgai lepintis saulės spinduliais, gali pasireikšti priešlaikinis odos senėjimas - fotosenėjimas: odos išsausėjimas, daugybė smulkių bei gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės.

Specialistų teigimu, saulės spindulių nereikėtų bijoti. Ypatingai norint turėti sveikus ir stiprius kaulus, dantis ir imunitetą, vitaminas D (kurio šaltinis yra saulė) organizmui yra būtinas, tačiau, anot specialistų, labai svarbu nepersistengti.

„Oda, veikiama saulės, gamina vitamino D tik 0,5 val. Vitamino D perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas, todėl vitamino D atsargų sukaupti organizmui nepavyks. Žmogui natūraliai sveikiausia vitamino D porcija pasigamina tada, kai jis pabūna saulėje tiek, kad jo oda vos paraustų. Saulėje būti saugiausia 0,5-1 val. iki 11 val. ryto ir po 15 val. po pietų“, - sako E. Stankevičiūtė.

Farmacininkė priduria, kad kiekvienas iš mūsų turėtume turėti dvi nuo saulės apsaugančias priemones: vieną ne mažesniu kaip SPF 25 - pirmosioms deginimosi dienoms ir SPF 15, kai oda jau apsipratusi su saule, šiek tiek yra įdegusi. Labai svarbu atsakingai pažiūrėti į apsaugą nuo saulės. Kremus ir kitas priemones reikia rinktis pagal savo odą, ypač jei turite tam tikrų odos ligų. Svarbu atminti, kad norint kokybiškos apsaugos nuo saulės reikia kelių skirtingų kremų: kūnui, veidui ir, ką daugelis pamiršta, atskiro kremo po deginimosi.

„Kremai, pieneliai, aliejai, purškikliai, kurių sudėtyje yra UV filtrai, saugantys žmogaus odą nuo nudegimą sukeliančių UVB spindulių, poveikio ir žymimos SPF. Apsaugos priemonės nuo saulės visiškai veiksmingos pirmąsias 2 valandas, joms praėjus - apsauga mažėja. Todėl reikėtų kas 2 valandas pakartotinai panaudoti apsauginę priemonę. Apsaugą rinktis reikėtų atsižvelgiant į odos tipą ir laiką ketinamą praleisti saulėje“, - pataria E. Stankevičiūtė.

Daugiau apsaugos reikia veido odai, lūpoms ir akims. Veido ir lūpų oda yra jautresnė ir greičiau išsausėja. „Į vaistinę dažnai užsuka moterys, besiskundžiančios dėl odos išsausėjimo, sudirgimo, pleiskanojimo. Dažniausiai tai pasekmė ultravioletinių spindulių poveikio dėl per ilgo mėgavimosi pavasarine saule, todėl oda išsausėjo, neteko drėgmės, susidarė laisvieji radikalai, kurie paveikė odos ląsteles“, - pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ specialistė.

Akys taip pat jautrios saulės poveikiui. Nepriekaištingą apsaugą nuo žalingų UV spindulių gali užtikrinti ne tik saulės akiniai. Ieškodami tinkamų akinių nuo saulės, atkreipkite dėmesį į E-SPF indeksą. Lęšio E-SPF indeksas nusako, kiek kartų geresnę apsaugą nuo UV spindulių užtikrina konkretus akinių lęšis, lyginant su sąlygomis, kai akies nepridengia joks lęšis.

Leisdami laiką saulėje mėgaukitės jos teigiamu poveikiu, tačiau nepamirškite ir grėsmės sveikatai. Pasirūpinę tinkama apsauga pagal odos tipą, poreikius ir metų laiką be nerimo mėgausitės saulės spinduliais. Nepamirškite, kad pavojingiausias metų laikas lepintis saule yra pavasaris. Ypatingą dėmesį skirkite veido, lūpų ir akių apsaugai.

Vasara, atostogos, šilti orai - daugelis nekantriai laukiame saulės ir stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Saulės šviesa mums neabejotinai naudinga: gerina nuotaiką, padeda organizmui gaminti vitaminą D. Tačiau saulės spinduliuotė turi ir tamsiąją pusę - ultravioletiniai (UV) spinduliai gali sukelti rimtą ir ilgalaikę žalą mūsų odai.

Saulės skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė yra nematoma akiai. Ji skirstoma į tris tipus pagal bangos ilgį ir poveikį:

• UVC spinduliai: Patys pavojingiausi, tačiau jie beveik visiškai sugeriami Žemės atmosferos ozono sluoksnio ir mūsų nepasiekia.
• UVB spinduliai: Pasiekia viršutinį odos sluoksnį (epidermį). Būtent jie sukelia odos paraudimą ir nudegimą („įdegį“ raudonai). Jie pažeidžia odos ląstelių DNR, silpnina odos apsauginį barjerą, skatina vandens praradimą (oda sausėja) ir yra pagrindinė daugelio odos vėžio formų priežastis.
• UVA spinduliai: Jie mažiau intensyvūs nei UVB, tačiau prasiskverbia giliau į odą (pasiekia dermą). Jie veikia mus visus metus, net ir debesuotomis dienomis ar pro stiklą. UVA spinduliai yra pagrindinė odos fotosenėjimo priežastis - jie ardo kolageno ir elastino skaidulas, dėl ko oda praranda stangrumą, elastingumą, atsiranda raukšlės, pakinta veido ovalas. Taip pat UVA spinduliai skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, kapiliarų išsiplėtimą (kuperozę) ir prisideda prie odos vėžio rizikos.

Nesaikingas ir neatsargus buvimas saulėje gali turėti rimtų pasekmių:

• Trumpalaikės: Saulės nudegimas (paraudimas, skausmas, pūslės), odos sausumas, pablogėjusi tam tikrų odos būklių (pvz., rožinės) eiga.
• Ilgalaikės:
  • Priešlaikinis odos senėjimas (fotosenėjimas): Raukšlės, suglebusi oda, pakitusi tekstūra, prarastas elastingumas. Manoma, kad net apie 80% matomų odos senėjimo požymių sukelia ne natūralus amžius, o UV spindulių poveikis!
  • Pigmentinės dėmės: Saulės „strazdanos“ (lentigo), melazma.
  • Išsiplėtę kapiliarai.
  • Odos vėžys: Ilgalaikis UV spindulių poveikis yra pagrindinis bazaliomos, plokščialąstelinės karcinomos ir pavojingiausios odos vėžio formos - melanomos - rizikos veiksnys. Oda turi „atmintį“ - kiekvienas nudegimas saulėje, ypač vaikystėje, didina riziką susirgti vėžiu ateityje.

Laimei, tinkamai saugant odą, daugelio šių neigiamų pasekmių galima išvengti arba jas ženkliai sumažinti.

Apsauga nuo saulės Nr. 1: kremai su filtrais

Apsauginiai kremai nuo saulės yra svarbi odos apsaugos dalis. Renkantis svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• SPF (Sun Protection Factor / Apsaugos nuo saulės faktorius): Nurodo apsaugos nuo UVB spindulių (nudegimo) lygį. Rekomenduojama rinktis ne mažesnį kaip SPF 30, o šviesiai ar jautriai odai - SPF 50 ar 50+.
• Apsauga nuo UVA: Vien SPF neužtenka. Ieškokite ženklo „UVA“ apskritime arba užrašo „plataus spektro apsauga“ (angl. Broad Spectrum), rodančio, kad priemonė saugo ir nuo UVA spindulių.
• Filtrai: fiziniai (mineraliniai) vs. cheminiai:
  • Fiziniai (mineraliniai) filtrai: Pagrindiniai - cinko oksidas (Zinc Oxide) ir titano dioksidas (Titanium Dioxide). Jie veikia kaip veidrodis - atspindi ir išsklaido UV spindulius (naujesnės nano formos dalį spindulių ir sugeria). Privalumai: platus apsaugos spektras (UVA/UVB), pradeda veikti iškart užtepus, dažnai geriau tinka jautriai odai. Trūkumai: kartais gali palikti balsvą pėdsaką (nors modernios formulės gerokai patobulėjusios).
  • Cheminiai (organiniai) filtrai: Tai įvairios cheminės medžiagos (pvz., avobenzonas, oksibenzonas, oktinoksatas, oktisalas ir kt.), kurios sugeria UV spindulius ir paverčia juos šiluma. Privalumai: dažnai lengvesnės tekstūros, nepalieka baltumo. Trūkumai: pradeda veikti po 15-20 min. užtepus, kai kurios cheminės medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar dirginimą (kaip ir bet kuri kosmetikos sudedamoji dalis).

Abu filtrų tipai gali užtikrinti gerą apsaugą. Rinkitės pagal savo odos tipą, jautrumą ir asmeninius pageidavimus. Svarbiausia - kad priemonė būtų plataus spektro, su aukštu SPF ir ją naudotumėte teisingai.

Kaip naudoti apsauginius kremus?

• Tepkite gausiai ant visų atvirų kūno vietų likus 15-30 minučių iki išėjimo į saulę.
• Pakartotinai tepkite kas 2 valandas, taip pat po maudynių, gausaus prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu, net jei priemonė atspari vandeniui.

Kitos svarbios apsaugos priemonės

Vien apsauginio kremo neužtenka! Norint efektyviai apsisaugoti nuo žalingo UV poveikio, būtina derinti kelias priemones:

• Ieškokite šešėlio: Ypač venkite tiesioginių saulės spindulių intensyviausiu metu - maždaug nuo 10-11 val. iki 16 val.
• Dėvėkite apsauginius drabužius: Rinkitės lengvus, laisvus, bet tankesnio audimo drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus. Egzistuoja ir specialūs drabužiai su UV apsaugos faktoriumi (UPF).
• Prisidenkite galvą: Plačiabrylė skrybėlė ar kepurė su snapeliu ir sprando apsauga padės apsaugoti veidą, ausis, kaklą.
• Nešiokite akinius nuo saulės: Rinkitės kokybiškus akinius, blokuojančius 100% UVA ir UVB spindulių. Jie apsaugo ne tik akis, bet ir jautrią paakių odą.

Odos priežiūra: pagalba po saulės?

Nors geriausia apsauga yra prevencija, papildoma odos priežiūra taip pat svarbi:

• Antioksidantai: Vitaminai C ir E, esantys serumuose ar kremuose, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurių susidarymą skatina UV spinduliai, taip pat skatina kolageno gamybą ir šviesina odą.
• Drėkinimas: Po buvimo saulėje svarbu atstatyti odos drėgmę. Tam puikiai tinka priemonės su hialurono rūgštimi, alavijų sultimis (alijošiumi), kurios ne tik drėkina, bet ir ramina odą, mažina paraudimą.

Saulės sukeliama žala kaupiasi metai iš metų. Odos nudegimai vaikystėje, intensyvus deginimasis jaunystėje ar tiesiog kasdienis neapsaugotas buvimas saulėje gali turėti rimtų pasekmių vėliau - nuo ankstyvų raukšlių ir pigmentinių dėmių iki odos vėžio. Todėl saugoti odą nuo UV spindulių tikrai verta - ne tik vasarą paplūdimyje, bet ir kasdien, ištisus metus.

tags: #uv #spinduliai #nestumo #metu

• Tėvų blaivumo svarba
• Kaip nuotoliniu būdu valdomos mašinėlės lavina vaikus
• Patikima apsauga suaugusiems
• Rizikos, susijusios su antsvoriu nėštumo metu
• Svajonės Apie Dangų su Pilotų Kostiumu