Įvadas į roplių pasaulį
Ropliai (Reptilia) - tai stuburinių gyvūnų klasė, pasižyminti didele rūšių įvairove ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairių aplinkų. Ši klasė apima apie 6000 rūšių, kurios skirstomos į keturis pagrindinius būrius: vėžlius, snapagalvius, žvynaroplius ir krokodilus.
Roplių kūno dydis gali svyruoti nuo 3 cm iki 11 m ilgio, o svoris siekti net 400 kg. Jų oda beveik neturi liaukų, o epidermis yra suragėjęs, virtęs raginiais žvynais arba skydeliais. Šie dariniai saugo roplius nuo sužalojimų ir išdžiūvimo. Ropliai keičia žvynus nusinerdami juos iš karto arba palaipsniui, gabalėliais.
Vidaus griaučiai beveik visiškai sukaulėję, o vidinė kaukolė sudaryta iš odos kaulų. Stuburas, išskyrus gyvačių ir bekojų driežų, susideda iš kaklo, liemens, kryžmens ir uodegos dalių. Ropliai turi priekines ir užpakalines galūnes, išskyrus gyvates ir gluodenus. Kvėpavimo organus sudaro trachėjos, bronchai ir plaučiai. Širdis yra trijų kamerų, išskyrus krokodilus, kurių širdis keturių kamerų.
Ropliams būdinga gera uoslė. Gyvatės ir dauguma driežų burnoje turi Jacobsono organą, kuriame analizuojami aplinkos kvapai. Kai kurios gyvatės, pavyzdžiui, duobagalvės, tarp akių ir šnervių turi termolokatorius, padedančius rasti grobį. Driežų ir tuatarų kaukolės viršuje yra vadinamoji trečioji akis, padedanti prisitaikyti prie temperatūros režimo.
Paplitimas ir gyvenimo būdas
Ropliai gyvena sausumoje, kai kurie - gėluosiuose vandenyse ir jūrose. Daugumos rūšių kūno spalva gerai prisitaikiusi prie aplinkos. Kai kurie ropliai geba keisti kūno spalvą ir piešinį pagal išorinius dirgiklius.
Ropliai yra labai priklausomi nuo aplinkos temperatūros, nes jų medžiagų apykaita yra labai lėta. Šaltuoju metų laiku jie praleidžia įmigę. Mitybos racionas įvairus: vieni minta vabzdžiais, kiti - žuvimis ir kitais stuburiniais gyvūnais, treti - augalais.
Apvaisinimas yra vidinis. Patinai turi kopuliacijos organą. Kai kurie ropliai dauginimosi metu skleidžia garsus. Daugelio driežų rūšių patinai demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, o kitų rūšių patinai kaunasi dėl patelių. Dauguma roplių deda kiaušinius, kuriuos užkasa į smėlį ar pūvančius lapus. Jaunikliai išsirita jau susiformavę, be lervos stadijos.
Roplių rūšys Lietuvoje
Lietuvoje aptinkamos 7 roplių rūšys, kurias nesunku įsiminti. Rečiausias mūsų šalyje - balinis vėžlys (Emys orbicularis). Per Lietuvą ir Baltarusijos šiaurę eina jo arealo riba. Jis gyvena lėtai tekančiose upėse, jų senvagėse, durpių karjeruose ir negiliuose ežeruose. Baliniai vėžliai gerai plaukioja ir nardo, gali ilgai išbūti po vandeniu, tačiau nyksta dėl melioracijos ir užterštumo. Veistis jiems trukdo invaziniai gyvūnai, tokie kaip rudosios lapės, usūriniai šunys, barsukai ir šernai.
Sausose, saulėtose vietose ir miško aikštelėse gyvena vikrusis driežas (Lacerta agilis). Jaunikliai yra rudai pilki su dviem išilginėmis tamsiomis juostomis, o suaugę tampa žali, su tamsiomis dėmėmis. Drėgnų miškų pakraščiuose, kirtavietėse, durpynuose ir aukštapelkėse labai dažnas yra gyvavedis driežas (Lacerta vivipara). Upių, ežerų ir tvenkinių pakrantėse dažniausiai pasitaiko geltonskruostis žaltys (Natrix natrix).
Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) gyvena Lietuvos pietinės dalies pušynuose, saulėtose miško aikštelėse, kirtavietėse, sausose pievose ir upių slėniuose. Tai labai reta rūšis. Drėgnuose mišriuosiuose miškuose, krūmais apaugusiose kirtavietėse, aukštapelkėse ir pelkių pakraščiuose dažna yra paprastoji angis (Vipera berus), kuri užauga iki 75 cm ilgio ir yra aktyvesnė naktį.
Lygiažvynis žaltys ir balinis vėžlys yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukti puošnusis vėžlys, arba amerikinis balinis vėžlys (Chrysemys picta), ir raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta). Pastarasis, kaip ir puošnusis vėžlys, kelia grėsmę vietinei balinio vėžlio rūšiai, kuri Lietuvoje yra reta ir saugoma.
Ropliai Mažojoje Lietuvoje
Mažosios Lietuvos žemyninėje dalyje ir Kuršių nerijoje aptinkama 6 roplių rūšys. Vikrusis driežas (Lacerta agilis) gyvena apysausėse, saulės gerai įšildomose vietose, pamiškėse ir Kuršių nerijos palvėje. Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara) renkasi aukštapelkių pakraščius ir drėgnus miškus, vengia sausų atvirų vietų. Kuršių nerijoje aptinkamas retai, tik tarpkopinėse valkose. Gluodenas (Anguis fragilis) kartais sutinkamas palvėse ir žemyninėje dalyje ant takelių. Paprastasis arba geltonskruostis žaltys (Natrix natrix) gyvena prie vandens telkinių žemyninėje Mažosios Lietuvos dalyje, aplink Kuršių marias ir Kuršių nerijoje. Paprastosios angys arba gyvatės marguolės (Vipera berus) aptinkamos aukštapelkėse ir drėgnuose miškuose, bet Kuršių nerijoje neaptiktos. Žemapelkėse ir balose dabartinėje Kaliningrado srityje buvo aptinkami baliniai vėžliai (Emys orbicularis).
Įdomūs roplių rūšių pavyzdžiai
Roplių pasaulis yra pilnas įdomių ir unikalių rūšių. Štai keletas pavyzdžių:
- Karališkoji kaliforninė gyvatė: Paplitusi Šiaurės Amerikoje, pasižymi įpročiu misti kitomis gyvatėmis.
- Pieninė sinalojinė gyvatė: Savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę.
- Vandeninė agama: Ryškiai žalias driežas, gyvenantis drėgnuosiuose Pietryčių Azijos miškuose.
- Žaliasis baziliskas: Dar vadinamas Jėzaus Kristaus driežu, nes gali bėgioti vandens paviršiumi.
- Barzdotosios agamos: Pajutusios pavojų, išpučia kūną, ypač pasmakrę, kuri pajuoduoja ir tuo primena barzdą.
- Nuodadančiai: Turi masyvų juodą kūną, padengtą oranžinėmis, geltonomis arba rožinėmis dėmelėmis, sudarančiomis ryškius raštus. Gyvena sausringuose Pietvakarių JAV ir šiaurės Meksikos regionuose.
- Leopardinis vėžlys: Tai žolėdis Afrikos savanų gyventojas, išsiskiriantis raštuotu kiautu.
- Kaimaninis vėžlys: Aktyvūs naktį, minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, žuvimis, bestuburiais ir augalais. Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje.
- Kukurūzinis žaltys: Gamtoje sutinkami oranžinės ar rudos, pilkšvos kūno spalvos individai, su per nugarą einančiomis raudonomis dėmėmis su juodais kraštais. Ant pilvelio matomos juodos netaisyklingai besidėstančios žymės, savo forma primenančios kukurūzo grūdą. Dėl tokio rašto ši rūšis gavo savo pavadinimą.
- Kamuolinis pitonas: Dar vadinamas kamuoliniu pitonu dėl savo ypatybės susisukti į kamuoliuką, kai juntamas pavojus.
- Raganosis barzdotasis chameleonas: Yra unikalios išvaizdos, nes snukio priekyje yra iškilus, išskirtinis išsikišimas - "ragas", kurio funkcija dar nežinoma. Paprastai aptinkamos medžiuose.
- Pentinuotasis vėžlys: Tai vienas didžiausių sausumos vėžlių pasaulyje, gyvenantis Afrikos Sahelio regione.
Roplių reikšmė ir naudojimas
Kai kurių rūšių roplių (pvz., vėžlių) mėsa ir kiaušiniai valgomi. Iš krokodilų, didelių gyvačių, driežų odos gaminami įvairūs galanterijos dirbiniai, o iš gyvačių nuodų - vaistai.
