Jauną žmogų nuo jau paamžėjusio skiria tik vienas dalykas: arba tu žinai, kas yra podcastas, arba ne. Lietuviškai jis vadinasi podkęstas arba, kaip pataria sakyti VLKK, tinklalaidė - tai yra internete kybantis, todėl nei laike, nei erdvėje jūsų neribojantis, visada iš visur pasiekiamas garso įrašas, kuriame kalbamasi arba pasakojami dalykai kokia nors tema. Podcastai taip pat būna ir muzikiniai. Juos galima prenumeruoti vienoje iš keleto internetinių platformų (Soundcloud, Mixcloud ir pan.).
Kad įrašytum podcastą, neprivalai būti nei profesionalus žurnalistas, nei žmogus, susijęs su kokiomis nors specialiomis medijų institucijomis. Tuo podcastas šiek tiek panašus į blogą, nes tu gali transliuoti pasauliui tiesiai iš savo namų, tereikia paprastutės įrašymo įrangos ir interneto ryšio.
Lietuviškas podcastų podcastas, turbūt nesuklysiu, yra multimedijų agentūros „Nanook“ vaikas „Nyla“, kur kalbama apie pačius įvairiausius dalykus, įdomius miesto žmogui, bet į kuriuos tradicinės medijos (dar) neatkreipia dėmesio. Patį podcasto formatą „Nanook“ komanda išsamiai pristatė savo įvadiniame epizode, kurį išklausyti galite čia.

Vis dėlto aš pati esu tik proginė podcastų klausytoja, nors jie man labai įdomūs kaip reiškinys. Gal dėl to, kad dienomis gyvenu nuolatiniame triukšme ir man į ausis nuolat iš visų pusių pasakojamos bent kelios skirtingos istorijos. Nereikia net prenumeruoti. Tų istorijų netildau ir neperrėkinėju podcastais, o kai pasakotojai užmiega, aš nepaprastai mėgaujuosi tyla.
Beeet, kai Miglė iš „Mašinos dinozaurai“ užsiminė, kad norėtų išbandyti podcasto žanrą ir pasikvietė mane pasikalbėti apie motinystės iššūkius ir atradimus, kaip galėjau nesutikti? Prie mūsų vėliau prisijungė Aliona iš www.vienok.lt, ir iš mūsų, trijų gana rimtų introverčių, išėjo, sakyčiau, visai nebloga kalbėtojų komanda. Gilinomės į klausimus, kurie niekaip neapleidžia: ar reikia atvirai kalbėti apie motinystę? Ar motinystės patirtis turėtų būti privati ir išgyvenama tik už namų durų? Kam yra naudingas motinystės romantizavimas? Kokiems mechanizmams veikiant motinystės patirtis lieka gyvenimo paraštėse?
Podcastų ir tinklalaidžių laisvė ir autentiškumas
Podcasto kūrimo ir transliavimo džiaugsmo (turbūt kaip ir blogo rašymo) vienas svarbiausių elementų yra visiška, niekieno neribojama laisvė. Neturi taikytis nei prie laiko, nei prie turinio standartų. Ir dar labai svarbu tai, kad niekas tau nediktuoja formos. Neprivalai sakyti „tinklalaidė“, nes taip nurodė VLKK.
Net neprivalai taisyklingai kirčiuoti, kas yra būtina profesionaliems radijo ir tv žurnalistams (nesuvokiu, kaip jie gali atsipalaiduoti žinodami, kad jų nuolat klauso budri VLKK ausis ir fiksuoja kiekvieną ne taip ištartą skiemenį). Šiame mūsų podcaste vienoje vietoje aš pati save pagaunu už pakarpos, kad „netaisyklingai“ pavartojau versinę konstrukciją. Ir žinote ką? Tai yra visiškai nesvarbu. Ten mes kalbam kaip gyvi žmonės, kirčiuojam kaip pavyksta, įpinam angliškų ir rusiškų žodžių, nes tokia yra gyva mūsų kalba.
Ir štai čia aš irgi matau labai didelę podcastų ir blogų svarbą: jie palaiko neprijaukintos ir tikros mūsų kalbos gyvybę. Man nepaprastai gera retkarčiais LRT radijuje išgirsti senuosius „Amerikos balso“ įrašus, kur kalbama natūralia kalba, neslepiamos tarmės, skamba nebūtinai tobulai taisyklinga bendrinė kalba.
Įvairios temos ir autoriai „Nanook“ podcaste
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai temų, kurios nagrinėjamos „Nanook“ podcaste, iliustruojantys jo turinio įvairovę:
- Sugrįžus iš Artimųjų Rytų: NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš regiono, kur praleido penkias savaites su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Tai pasakojimas apie didžiausią pasaulyje tautą, neturinčią savo nepriklausomos valstybės.
- Atvirumas, pati didžiausia galia: Pokalbiai su Bertos ir Andriaus, kuriuose nagrinėjama atvirumo svarba ir jo siekis tarp žmonių.
- „Kamanių šilelio“ istorija: Interviu su dueto nariais apie jų kūrybinį kelią ir pasiruošimą koncertui arenoje.
- Pelkėmis klampojanti Lietuvos istorija: Garso dokumentika apie melioracijos poveikį Lietuvos pelkėms ir besikeičiančių režimų įtaką gamtai.
- NARA tekstai: Už išgyvenimą kare jos moka kūnais: Pasakojimai apie Ukrainos moterų patirtis plataus masto kare, kai seksas tampa vienintele preke išlikimui.
- Kai daug vyrų kariauja, darbus perima moterys: Istorijos apie lyčių lygybės gimimą Ukrainos fabrikuose, kur moterys perima tradiciškai vyriškus darbus.
- Žmogus niekada nesustoja: Studentų darbų pristatymas iš Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso, nagrinėjantis istorijas apie žmones, kurie siekė pokyčių gyvenime.
- The Body as an Orchestra. Savižudiškumas santykiuose: Jautrios temos apie tai, ką daryti, kai sužinai, kad tavo partneris nori pasitraukti iš gyvenimo.
- Atvirumui svarbu ir užsiverti: Pokalbiai su žurnaliste Berta Tilmante ir psichologu Andriumi Jančiausku apie atvirumo siekį ir jo svarbą tarpusavio santykiuose.
- Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais: Pasakojimas apie kario patirtis, susitaikymą su mirties galimybe ir pasiruošimą karo belaisvio vaidmeniui.
- O ką jaučia sergančiojo artimieji?: Aptariama, kodėl patogu klausti apie sergantįjį, bet nepatogu apie slaugantįjį.
- NARA tekstai. Miesto bitės, bendrabūvio mokytojos: Pasakojimas apie miesto bitininkystės naudą vaikams ir jų ryšio su gamta atkūrimą.
- Kodėl jauni klaipėdiečiai palieka Klaipėdą?: Penktieji NARA bendruomenių įsiklausymai, nagrinėjantys gyventojų kylančias temas.
- Kaip Telšiuose reikšti nepatogią nuomonę?: Diskusijos, moderuojamos Karolio Vyšniausko ir Sigitos Vegytės.
- Utena buvo metalo ir techno sostinė: Nagrinėjama, kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien.
- Kur dingo subkultūros iš Alytaus?: Antrojo NARA įsiklausymo susitikimo centrinė tema, nagrinėjanti laisvės likučius mieste.
- Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina: Pokalbiai apie sutarimo svarbą ir jo klastą žmogaus bruožuose.
- Ar turėti vaikų?: Jautri ir daugiasluoksnė tema, nagrinėjama Lauros Riaubaitės-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės pokalbiuose.
- Laura ir Jonė: Pokalbiai apie pinigus poroje, jų įtaką psichologijai ir skirtingus požiūrius į finansų valdymą.
- Čiurlionio Jūra: Rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“ ir jos svarba Lietuvos kultūrai.
- „Mane susiuvo, pastatė - ir eik.“: Istorijos apie moterų patirtis gimdymo metu, medicinines intervencijas ir jų teises.

Nors pati autorė pripažįsta esanti tik proginė podcastų klausytoja, ji vertina šį formatą kaip svarbų reiškinį, leidžiantį palaikyti gyvą ir autentišką kalbą. Podcastai suteikia galimybę kalbėti laisvai, be apribojimų, ir tai yra jų didelė vertė šiuolaikinėje visuomenėje.

