Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra kruopščiai struktūrizuotas ir vykdomas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą. Ši programa užtikrina, kad vaikai nuo 5 metų sulaukimo iki mokyklinio amžiaus gautų kokybišką ugdymą, skatinantį jų visapusišką raidą.
Amžiaus kriterijai ir pradžia
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, sulaukusiam 5 metų iki kalendorinių metų balandžio 30 dienos. Tačiau, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, nustatyta tvarka gali būti taikoma išimtis: vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradėtas teikti, jei 5 metai jam sueina iki rugsėjo 1 dienos tų pačių kalendorinių metų. Jei tėvai (globėjai) nusprendžia kitaip, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau, tačiau ne vėliau, nei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Programos „Zipio draugai“ vertė
Viena iš programų, integruojamų į ikimokyklinį ugdymą, yra „Zipio draugai“. Ši programa yra skirta padėti vaikams įveikti kasdienius emocinius sunkumus, tokius kaip atstūmimas, vienatvė, patyčios, priekabiavimas ar sunkūs pokyčiai. Ji skatina vaikus suvokti ir kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su jais susitvarkyti. „Zipio draugai“ moko empatijos, padeda užmegzti draugystes, kreiptis pagalbos ir ją priimti, taip pat padėti aplinkiniams. Programos tikslas - ne tik padėti vaikams įveikti sunkumus, bet ir parodyti, kokia svarbi yra bendravimo ir išklausymo svarba, kai vaikus užvaldo liūdesys ar pyktis.
Atnaujintas ugdymo turinys
2023 m. rugsėjo 4 d. buvo atnaujinta ikimokyklinio ugdymo programa, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą. Daugiau nei 50% mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dalyvavo Europos Sąjungos bendrai finansuojamame projekte „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kurio metu mokėsi dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį.
Kompetencijos ir ugdymosi sritys
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė bei sveikos gyvensenos. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apimantys ugdymo turinį ir veiklas. Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes. Svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo ugdymas, nes tai sudaro sąlygas vaikams ugdytis numatytas kompetencijas.
Vertinimas ir pažanga
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti ir bręsti, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vaikų pasiekimai vertinami individualiai, lyginant ankstesnius pasiekimus su dabartiniais, o ne viešai tarpusavyje. Vaikų pasiekimai ir pažanga aptariami su tėvais (globėjais) individualiai, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia rekomendaciją apie vaiko pasiekimus mokyklai, kurioje bus tęsiamas pradinio ugdymo programos vykdymas.
Principai ir ugdymo(si) aplinkos modeliavimas
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Tarp šių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- Žaismės principas
- Sociokultūrinio kryptingumo principas
- Integralumo principas
- Įtraukties principas
- Kontekstualumo principas
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Siekiant įtraukaus ugdymo, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai reiškia lanksčią, visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką ir procesą, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesys skiriamas vaikams aktualioms, dėmesį patraukiančioms, veiklai skatinančioms, vaikų iniciatyvoms atviroms ir estetiškai patrauklioms aplinkoms. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, kurį kuria mokytojas, tikslingai parinkdamas ir išdėliodamas priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Tai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtotei. Ypatingas dėmesys skiriamas dialoginei vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveikai.
Įvairūs ugdymo(si) kontekstai
Programoje numatyti įvairūs ugdymo(si) kontekstai, skatinantys visapusį vaiko ugdymąsi:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda vaikams kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant įvairiuose kultūriniuose kontekstuose.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams ir kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį supratimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: skatina vaizduotę, smalsumą, nuostabą ir patį kūrybos procesą.
Pasiekimai ir kompetencijos
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama ugdymosi sritis plėtoja visas 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinės nuostatos ir gebėjimai (pavyzdžiai):
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1 (Mityba ir sveikata): Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija sveikus maisto produktus, supranta vaisių ir daržovių plovimo svarbą, aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą.
- A2 (Asmens higiena): Naudojasi tualetu, prausiasi, šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, taisyklingai plauna rankas, atsižvelgdamas į oro sąlygas, keičia drabužius.
- A3 (Sauga): Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, kad kelią reikia pereiti su suaugusiuoju, saugiai naudoja aštrius daiktus, laikosi eismo taisyklių, supranta nesaugų elgesį su nepažįstamaisiais, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, stengiasi saugoti save ir kitus, paaiškina saugaus elgesio taisykles, supranta, kad kūnas priklauso jam, ir moka pasakyti „stop“, „ne“.
- B1 (Fizinė raida): Atlieka įvairius judesius: pralenda pro kliūtis, atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, atgal, šoną, bėga, lipa laiptais, šokinėja, mina ir vairuoja transporto priemones, meta ir spardo kamuolį, stengiasi vaikščioti taisyklingai, ištvermingai bėga ilgesnius atstumus, orientuojasi erdvėje.
- B2 (Smulkioji motorika): Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa, suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito, taisyklingai laiko rašiklį, pieštuką ir žirkles, tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
Šie gebėjimai ir nuostatos sudaro pagrindą tolesniam vaiko ugdymuisi ir sėkmingai integracijai į mokyklos bendruomenę.
