Lietuvos režisieriaus Boriso Dauguviečio ir Lietuvos teatro primadonos Patronėlės (Nelės) Vosyliūtės dukra Galina Dauguvietytė - viena spalvingiausių Lietuvos kultūros asmenybių.
Galina Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d. Kaune.
Jos tėvai - aktorius ir režisierius Borisas Dauguvietis ir aktorė Petronėlė Vosyliūtė. Ypač tvirtą ryšį ji jautė su tėvu. Todėl jai buvo didžiausia šventė sugrįžti į tėvoniją ir pajausti tos vietos alsavimą.
Karjeros pradžia ir jaunystė
Kai Galinai buvo 16 metų, ją pakvietė Telšių teatras. 1943-1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose. „Tai buvo mano pirmoji tarnyba su atlyginimu, pirmasis mano darbas. Tiesa, buvau užsispyrusi. Mano tėvai buvo žinomi artistai, tad galvojau: kodėl turiu nešti jų pavardę ant savo pečių? Juk ir aš talentinga.“
1947-1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948-1952 m. vaidino šiame teatre.
1951-1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje.
1952-1958 m. buvo ansamblio „Lietuva“ artistė.
Kūrybinis kelias ir pasiekimai
Nuo 1960-ųjų beveik trisdešimtmetį Lietuvos televizija tapo antraisiais režisierės namais. Beveik 30 metų - iki 1989 m. - buvo Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.
1960-1989 m. ji buvo aktorė, režisierė, scenaristė.
G. Dauguvietytės kurtas serialas „Petraičių šeimoje“ tapo socialiniu reiškiniu, prie kurio žiūrovai derindavo savo darbų tvarkaraštį. „Tai buvo bomba. Juk serialas buvo rodomas septynerius metus. Su pasisekimu. Pamenu, vieno kolūkio pirmininkas parašė mūsų vadovui, kad serialą rodytume valanda vėliau - skubėdami jo žiūrėti kolūkiečiai tiesiog mesdavo darbus laukuose ir išrūkdavo prie televizorių“, - yra pasakojusi G.
Televizijos serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964-1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984-1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992-1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993-1997 m.) scenarijų autorė, režisierė.
Aktorė įgarsino daugiau kaip pusšimtį animacinių filmų.
Jos režisuoti filmai:
- Posūkis, 1967 m.
- Akmuo ant akmens, 1971 m.
- Laimingas laimės neradęs, 1973 m.
- Ilga kelionė prie jūros, 1976 m.
- Žaltvykslės, 1980 m.
- Amerikietiška tragedija, 1981 m.
- Mano mažytė žmona, 1984 m.
- Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio, 1990 m.
- Žalčio žvilgsnis, 1990 m.
- Trys dienos, 1991 m.
- Vilko dantų karoliai, 1997 m.
- Kaukazo naktis, 1998 m.
- Nepasotinamumas, 2003 m.
Spektaklis. Juozas Baltušis. Gieda gaideliai.
Asmeninis gyvenimas ir filosofija
Būdama 18-metė ji sutiko pirmąjį savo vyrą - prancūzą mediką. „Per karą labai sunkiai gyvenome, miegojome stotyse ant suoliukų arba ant grindų. Pamenu, karui besibaigiant buvau gražiausioje pasaulio vietoje - prie Bodeno ežero, kur susitinka Šveicarija, Austrija ir Vokietija, su mama buvome įsikūrusios nedideliame kambarėlyje pas inteligentiškus vokiečius. Man ant kojos atsirado žaizdelė, tad prisireikė medikų pagalbos, o ją man suteikė prancūzų chirurgas.“ Pirmas savo vedybas po daugybės metų ji vadino komedija, spektakliu. „Kodėl ištekėjau? Todėl, kad visos medicinos seserys buvo jį įsimylėjusios. Vyras ją lepino ir mylėjo, o gyvenimas Paryžiuje buvo patogus, tačiau tėvynės ir šeimos ilgesys nugalėjo.“
Ji visuomet juokaudavo, kad gyvenime turėjo tris su puse vyro: pirmas vyras buvo minėtasis prancūzas, su kuriuo santuokoje išgyveno apie porą metų, antrasis - aktorius Algirdas Sabalys, kurį Galina vadino namisėda ir tyleniu. Pusvyriu ji vadino vyrą, su kuriuo pragyveno septynerius metus, tačiau oficialiai susituokusi nebuvusi.
G. Dauguvietytė ne kartą yra pasakojusi, kad visas jos gyvenimas sukosi apie darbą, ir save vadino tikrų tikriausia darboholike. Ji yra svarsčiusi, kad būtent dėl tokio atsidavimo televizijai taip ir nesusilaukė vaikų. „Ir tikrai to nesigailiu. Kai buvau jauna, jų nenorėjau, o po to per darbus neturėjau jiems laiko. Tačiau nesigailiu. Supratau, kad žmogus gimsta ir miršta vienas. Koks man skirtumas, ar prie manęs stovės būrys giminių, jei aš vis tiek išeisiu viena“, - retoriškai kadaise buvo pasvarsčiusi G.
„Nesigailiu nuodėmių, kurias padariau, gailiuosi tų, kurių nepadariau“, - yra sakiusi legendinė aktorė, režisierė, publikos numylėtinė Galina Dauguvietytė, nugyvenusi ilgą ir spalvingą gyvenimą, iš kurio išeitų ne mažiau populiarus kelių dalių filmas nei kadaise jos sukurtas kultinis serialas „Petraičių šeimoje“. „Pragyvenau gražų ir laimingą gyvenimą. <...> Kiekvienas iš mūsų turi teisę gyventi taip, kaip nori, kad gyvenimo saulėlydyje nesigailėtų, kad ko nors nepadarė“, - yra sakiusi G. Jos gyvenimo istorija išties verta knygos.
„Tikra meilė yra tada, kai gali kitam žmogui atiduoti savo gyvenimą, savo inkstą ar kitą kūno dalį, kad tik jis gyventų. Tai yra meilė“, - yra kalbėjusi G. Dauguvietytė, taip pat svarsčiusi, kad jei ir praėjus aistrai yra meilė, ji bus ilgam: „Tada rūpi ne tik lova, bet ir vyro sveikata, jo savijauta, nuotaika.“
Ilgą ir spalvingą gyvenimą nugyvenusi G. Dauguvietytė yra sakiusi, kad iš savo klaidų niekada nepasimokydavo: „Jei padarei klaidą, vadinasi, taip ir turėjo būti, ką iš jos bepasimokysi.“ Rodos, ji dėl nieko nesigailėjo (nebent dėl tų nepadarytų nuodėmių), o gyvenimą sėmė pilnomis rieškutėmis. „Visas mano gyvenimas - spektaklis“, - yra sakiusi G. Dauguvietytė.
Apdovanojimai ir palikimas
2004 m. buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Galina Dauguvietytė mirė 2015 m. spalio 8 d., eidama 89-uosius metus.
Ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje kaip aktorė, režisierė, scenaristė ir kaip viena spalvingiausių asmenybių.
tags: #galina #dauguvietyte #gime
