Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Tai nevalingas šlapinimasis, kuris yra dažna vaikų problema, galinti tapti iššūkiu tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Naktį ir dieną į kelnaites vis dar pasišlapina kas antras trejų metų vaikas, kas ketvirtas - ketverių. Pasitaiko, kad naktį lovoje nevalingai apsišlapina ir dar vyresni vaikai, net suaugę žmonės. Ar tai tragedija? Penkerių Lukas rytą išlipo iš lovos šlapiomis kelnaitėmis. Jo lova taip pat buvo šlapia.
Medikai tvirtina, kad naktinis vaikų šlapinimosi yra jei ne liga, tai vystymosi sutrikimas. Labai blogai elgiasi tie tėvai, kurie to nesupranta, naktį į lovą besišlapinančius vaikus smerkia, užuot jiems padėję. Susidūrus su vaikų naktinio šlapinimosi problema, kurią lydi kasdienis patalynės ir čiužinio skalbimas bei džiovinimas, ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai.
Dieninis ar naktinis šlapinimasis į kelnaites ar lovą laikomas natūraliu, kol vaikui sukanka 3-4 metai. Tačiau jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis. Į kelnaites vaikas gali šlapintis ir dieną, ir naktį - pagal tai enurezė vadinama dienine arba naktine. Viena iš dieninės enurezės formų yra juoko enurezė. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi iki brendimo. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.
Enurezės tipai ir klasifikacija
Enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kai vaikas nuo gimimo be ilgesnių pertraukos šlapinasi naktimis į lovą. Tai daro ir sulaukęs penkerių. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Tarp penkiamečių enurezė diagnozuojama 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5-2 % vyresnių nei 15 metų žmonių.
Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti. Pagal pasireiškimo laiką enurezė skirstoma į dieninę ir naktinę.
Statistika ir paplitimas
Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų. Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų.
Galimos enurezės priežastys
Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai. Paveldimumas yra viena iš pagrindinių priežasčių. Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %. Jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.
Gali būti kalta šlapimo takų infekcija, stuburo smegenų patologija, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, diabetas, epilepsija, miego sutrikimai. Jei tyrimai nepatvirtina nė vienos šių ligų, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Sutrikusi hormono vazopresino gamyba taip pat gali lemti enurezę. Šis hormonas reguliuoja šlapimo išsiskyrimo kiekį. Jo trūkumas lemia tai, kad naktį šlapimo susidaro per daug, todėl pūslė greitai prisipildo. Vazopresino gamyba dažniausiai sutrinka dėl nebrandžios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, nustatomas šio hormono stygius.
Psichologinės priežastys taip pat svarbios. Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė.
Kaip nustatyti, kad tai jau enurezė?
Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo.
Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam 3 ar 4 metukų vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio, jis kada nors šią problemą išaugs ir kada nors atsibus sausas. Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant.
Patarimai tėvams ir prevencinės priemonės
Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.
- Skysčių ribojimas vakare: Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų).
- Šlapinimosi kalendorius: Patariama žymėti, kurios naktys buvo „sausos“, o kurios - ne. Toks kalendorius padeda gydytojams geriau suprasti situaciją, o vaikui ir tėvams - stebėti pažangą. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi).
- Psichologinės įtampos mažinimas: Vaikas turi augti ramioje aplinkoje, jaustis saugus ir turėti laiko mėgstamai veiklai bei draugams. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
- Sauskelnių naudojimas: Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą. Nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių.
Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti.
Svarbiausi patarimai, kaip padėti vaikui susidoroti su šlapimo nelaikymu lovoje
Enurezės gydymo metodai
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 %), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių.
Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis.
Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapimo pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo.
Pavyzdžiui, vienas tėvų dalijasi patirtimi: "
