Į Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą kiekvieną darbo dieną renkasi ypatingų poreikių turintys žmonės.
Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą lanko apie 50 neįgaliųjų, didžiajai daliai jų nustatyta sunki negalia.
Kiekvienam iš šių žmonių paslaugos parenkamos pagal gebėjimus ir poreikius.
„Didžiuojamės, kad mūsų centras vienintelis Lietuvoje teikia dešimties rūšių socialines paslaugas, iš jų penkios - licencijuotos.
Įstaigoje žmonėms su negalia siūloma daugybė užsiėmimų: jie lipdo iš molio, gamina darbelius iš popieriaus, kitų medžiagų, piešia, dainuoja.
Ugdomi neįgaliųjų socialiniai, buitiniai, higienos, darbinio užimtumo įgūdžiai.
„Visi, besilankantieji mūsų centre - lygūs, savi tarp savų.
Nuolat dalyvaujame miesto šventėse - tai ne tik galimybė prisistatyti visuomenei, parodyti savo gebėjimus, bet ir geriau adaptuotis bendruomenėje“, - kalba A.
Žmonėms su negalia ypač svarbus sportas, todėl centre kasmet rengiama šventė „Sportas - „veža“.
Joje neįgalieji varžosi kartu su vaikų dienos centro lankytojais, jiems siūlomos įvairios estafetės bei rungtys.
„Mūsų varžybose pralaimėjusiųjų nebūna - apdovanojame visus.
Centro darbuotojams labai svarbus ryšys su neįgaliųjų šeimomis, jų artimaisiais.
Bendraujama ir bendradarbiaujama nuolat.
Kiekvienais metais centro lankytojų mamos kviečiamos į šventę „Tau, Mamyte“.
Renginiui ruošiamasi iš anksto: centro lankytojai su meile gamina dovanėles, su muzikos vadovu Stasiu Mikaloniu repetuoja dainas.
Centro darbuotojai aktyviai prisideda ir prie Lietuvoje įgyvendinamos globos institucijų pertvarkos.
„Suprantame dabar vykstančių pokyčių reikalingumą ir prasmę.
Todėl nuo šių metų pradžios pradėjome teikti laikinojo atokvėpio paslaugas vaiko ar suaugusiojo, turinčio negalią, šeimai ar globėjams bei rūpintojams.
Tai padeda jiems grįžti į darbo rinką, pailsėti, turėti laisvo laiko sau“, - dėsto A.
Centras gali didžiuotis ne tik darniu, bet ir daug patirties bei noro ir gebėjimų su neįgaliaisiais dirbti turinčiu kolektyvu.
Įstaigos direktorės pavaduotoja džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų supranta užimtumo reikalingumą negalią turintiems vaikams.
Gaila, tačiau dar ne visi.
„Sunku pasakyti, kiek Alytuje yra žmonių su negalia, uždarytų ar užsidariusių namuose.
Taip yra ne todėl, kad institucijos, dirbančios su tokiais žmonėmis, nežino, kaip juos rasti ar nesugeba jų suskaičiuoti.
Taip yra todėl, kad joms nevalia kištis į privatų gyvenimą.
Negaudami tinkamų paslaugų, neįgalieji pasmerkti likti gyvenimo užribyje.
„Net jei vaikas šeimoje apgaubiamas ypatingu rūpinimusi ir meile, šeima duoda jam viską, ko nedavė likimas, tokia globa nėra amžina.
Anksčiau ar vėliau tėvai iškeliauja anapilin.
Tada jų vaikui dažniausiai lieka vienintelis kelias - socialinės globos namai.
Neturėdami elementarių kasdienio gyvenimo įgūdžių, neįgalieji nesugeba adaptuotis visuomenėje“, - kalba A.
Moteris mano, kad tikroji artimųjų meilė - mokyti turinčiuosius negalią gyventi savarankiškai, leisti jiems būti tarp žmonių.
Pasak specialistės, tėvai neturėtų prisiimti atsakomybės nuspręsti, kas jų vaikui geriausia.
„Gaila, bet vis dar pasitaiko tėvų, kurių nepavyksta įkalbėti leisti neįgalius vaikus į socialinių paslaugų centrą.
Jiems atrodo, kad tokiose įstaigose jų atžala nebus tinkamai pasirūpinta, ten dirba neaiškūs specialistai, kad tai - tik nereikalingas lėšų švaistymas.
Dažnai tokie tėvai net neapsilanko neįgaliųjų dienos centruose.
O jei ateina, tai tik su nuostata, kad jiems tikrai nepatiks.
Ir nesvarbu, kaip tas centras dirba, kokia jo patirtis, kokie pasiekimai - jie „žino“.
Būna nuoširdžiai gaila tokių tėvų, tačiau dar labiau - jų namuose augančių neįgalių vaikų“, - kalba A.
Kai kuriems tėvams labiau nei jų atžala rūpi neįgaliojo gaunama pensija ar pašalpa.
Vaiko interesai jiems nesvarbūs, jų gaunami pinigai leidžiami savo nuožiūra.
„Kartais mintyse sėdžiu su tokių šeimų atstovais prie įsivaizduojamo diskusijų stalo ir klausiu: „Ar jūs tikrai žinote, kas neįgaliam vaikui geriausia?
Ar jūs manote, kad žmogus su proto negalia nesupranta, negali spręsti pats, kokio gyvenimo norėtų?
Ar Jūs leidote savo vaikui pabandyti gyventi kitaip, ar suteikėte tokią galimybę?
Ar Jūsų šeimai svarbiausia pinigai, o gal svarbūs ir neįgalaus vaiko interesai?
Ar meilė viską atperka?“, - retoriškai klausia A.
Specialistė džiaugiasi, kad įstaigoje esama tėvų, nuoširdžiai besirūpinančių savo vaikais.
Kai susilaukė pirmagimės, Rima mokėsi Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar - VGTU) ketvirtame kurse.
Gimus mergaitei, moteriai teko „įsidarbinti“ vien tik mama.
Tačiau Rima nesiskundžia ir nekeikia likimo.
Dabar Karolinai - dvidešimt šešeri.
Merginos negalia - ypač sunki, ji nevaikšto.
Centrą Karolina lanko septynerius metus.
„Iš pradžių darbuotojos bijodavo likti su mano dukra.
Mergaitei - cerebrinis paralyžius, jai teko ištverti net 19 ypač sudėtingų operacijų, iš kurių 10 - galvos, 5 - širdies.
Kurdami saugią ir jaukią aplinką, siekiame užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi vertinamas ir gerbiamas.
Kurį laiką palikdavau Karoliną centre vos valandą ar dvi.
Džiaugiuosi, kad dabar darbuotojos jau įprato ja pasirūpinti, todėl drąsiai dukrą palieku ir visai dienai.
Čia dirba puikūs specialistai.
Jei mano vaikas su ypač sunkia negalia gali lankyti šį centrą, galėtų bet kuris.
Rima sako, kad Karolinai labai patinka būti su likimo draugais - čia ji piešia, lipdo, dainuoja.
„Būtų labai gerai, kad centre dirbtų ir kineziterapeutas ar masažuotojas.
Tokių paslaugų reikėtų ne vienam vaikui“, - teigia mama.
Pasak A. Graužinienės, Karolinos mamos stiprybė ne tik žavi, bet ir įkvepia.
Moters frazė „Niekada nereikia „mūkti“ (t. y. skųstis, dejuoti) tapo savotišku Alytaus miesto socialinių paslaugų centro moto.
„Visi iš mamos Rimos mokomės gebėjimo nepalūžti, stiprybės.
Labai džiaugiamės, kad sutikome tokį žmogų.
Norėtųsi palinkėti šiai moteriai ir toliau turėti tiek tikėjimo bei optimizmo ir jais nuolatos dalintis su aplinkiniais“, - sako A. Graužinienė.
Artėjant Velykoms, globos namų gyventojai dalyvavo smagioje kūrybinėje veikloje - margino kiaušinius.
Jie naudojo flomasterius, spalvotus pieštukus ir kreideles, kurdami ryškius ir originalius raštus.
Daug dėmesio sulaukė marginimas krepiniu popieriumi - spalvos gražiai susiliejo ir suteikė margučiams išskirtinio žavesio.
Ši veikla ne tik praskaidrino nuotaiką, bet ir subūrė visus bendrai šventinei nuotaikai.
2026 m. kovo 9 d. Kovo 9 d. globos namų gyventojai kartu su Rėkyvos progimnazijos moksleiviais, tęsdami gražią draugystę, dalyvavo bendroje edukacinėje veikloje.
Jos metu visi kartu iš molio lipdė paukščius.
Edukacija buvo skirta paminėti 40-ties paukščių dieną.
2026 m. vasario 17 d. Vasario 17 d. Aukštelkės socialinės globos namuose tvyrojo ypatingas šurmulys - mus aplankė linksmi Užgavėnių persirengėliai!
Kaukėti, gerai nusiteikę personažai sveikino gyventojus ir darbuotojus, dalinosi juoku, gera nuotaika ir šventiniu šurmuliu.
Netikėti apsilankymai, bendros akimirkos ir nuoširdžios šypsenos sukūrė jaukią, šiltą ir bendrystės kupiną atmosferą.
Tikime, kad kartu išvaryta žiema užleis vietą šiltesnėms, šviesesnėms ir džiugioms pavasario dienoms.
Geras, teigiamas vaizdas, išoriškai ir viskas ten gerai!, kaip ir.
Bet yra ir viduje kai kas, kas gali kelti abejonių.
Visdėlto, palyginus su kitomis, valdiškomis įmonėmis ten dar likes kažkoks TSRS laikų aplinkos transparantas.
Pastoviai atsinaujinantis (remontuojamas kiekvienais metais) pensionatas, kuris pamažu virsta į slaugos namus, kuriuose liks tik ligoniai negalintys patys judėti.
Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino milijoninį paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia skirtą projektą.
Oficialiai atidarius paskutinį projekto objektą, galima pasidžiaugti rezultatu.
Projekto įgyvendinimo pabaigos labiausiai laukė šeimos, kuriose gyvena asmenys turintys proto negalią ar psichikos sutrikimų, nes Šiauliuose dar trūko paslaugų žmonėms, kurie dėl turimos negalios negali gyventi savarankiškai arba kuriems reikalinga specialioji nuolatinė slauga ir globa.
Užbaigtas beveik 5 mln.
Paslaugos žmonėms turintiems proto ar psichikos negalią, įgyvendinus šį projektą, Šiauliuose kilstelėjo į naują lygį.
Rekonstravus buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatą, esantį Vilniaus g. 303, buvo įrengti ne tik specializuoti slaugos ir globos namai, kuriuose sukurtos 36 vietos, turintiems proto ar psichikos negalią, bet ir dienos užimtumo centras, kuriame pradėtos vykdyti darbinio dienos užimtumo, socialinės įtraukties, kasdienių įgūdžių lavinimo ir palaikymo, meninės saviraiškos (keramikos ir (ar) kt.
ES lėšomis, su valstybės ir miesto biudžeto prisidėjimu finansuotus objektus atidarė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė ir projekto iniciatorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar - Seimo narys Linas Kukuraitis.
Taip pat Seimo nariai Domas Griškevičius, Rima Baškienė, kiti svečiai.
„Šis projektas, kurį įgyvendinome Šiauliuose, tampa pavyzdiniu, kuris galės būti tiražuojamas visoje šalyje.
Čia išsipildė ir viena mano svajonių - mieste turėti tokią vietą, kur mama, pagimdžiusių vaikutį, bet neplanuojantį jo auginti, galėtų apsistoti ir pamažu prie jo priprastų, būtų išdrąsinta savo kūdikio neatiduoti globai.
Šiauliuose mamoms tikrai nebėra ko bijoti net ir sudėtingose situacijose, visą reikalingą pagalbą galima gauti čia ar net savo namuose.
Bandome tvarkytis ir labai jautrioje socialinėje srityje.
Tiems kitaip likimo apdovanotiems žmonėms be valstybės ar savivaldybės pagalbos tikrai būtų labai sunku gyventi.
Mūsų visuomenė yra stipri tiek, kiek galime pasirūpinti silpnesniais“, - kalbėjo A.
Slaugos-globos paslaugoms teikti rekonstruotos per 960 kv. m. patalpos, kuriose sumontuota reikiama įranga, pastatas pritaikytas asmenims su negalia, įrengtas liftas.
Šiuose specializuotuose slaugos-globos namuose, paslaugos teikiamos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių veikla vykdoma 425 kv. m. erdviose patalpose.
Socialinėse dirbtuvėse 12 suaugusių proto ar psichikos negalią turinčių asmenų įgis specialiuosius darbinius įgūdžius, ir, tikimasi, kad taip didės jų galimybės įsidarbinti atviroje rinkoje.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė komentavo, kad naujose įrengtose socialinės dirbtuvėse darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ar psichikos negalią, mokomi aplinkos tvarkymo-valymo paslaugų teikimo.
Darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis.
Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su socialinio darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo-valymo darbus (pvz. rudenį grėbia lapus, tvarkos viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės priežiūros darbus ir pan.).
Trys pastatai tapo grupinio gyvenimo namais intelekto ir psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė socialinė globa, ketvirtame pastate įsikūrė bendruomeniniai vaikų globos namai.
Anot R. Pilypienės, naujai pastatytuose, jaukuiose namuose įsikūrė neįgalieji, kurie yra likę be tėvų globos, jie - buvę kompleksinių paslaugų namų ,,Alka“ auklėtiniai.
Atidarymo renginyje taip pat pasidžiaugta, kad savivaldybės iniciatyva pradėta įgyvendinti nauja prevencinė programa ,,Naujagimiai tėvai“, skirta šeimai, pagimdžiusiai kūdikį ar kūdikį su negalia, susiduriančiai su sunkumais.
Socialinių paslaugų politika orientuota į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tačiau neišplėtota krizės pasekmių prevencijos sistema.
Projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurio vertė apie 4842 015,57 eurų (3,4 mln. ES fonų lėšos ir LR valstybės biudžeto lėšos - 1,4 mln.
Yra posakis: nematai - širdies neskauda.
Mūsų visuomenėje mažai žinoma, kad apie 10 000 Lietuvos piliečių gyvena globos institucijose.
Širdies neskauda, nes nežinome.
Kartais išvystame ir mus tai paliečia.
Tuomet dovanojame jiems dovanas per Kalėdas.
Globos netekę vaikai, šeimos paramos neturintys asmenys su proto ar psichikos negalia vis dar yra izoliuojami nuo visuomenės tikint, kad tokio tipo globos paslaugos reiškia mūsų valstybės ir visuomenės rūpestį jais.
Vienų socialinės globos namų tinklapyje rašoma: „Globos namų simbolis - meilės, užuojautos angelas, sklandantis rūpestingai jį globojančiose rankose.
Tai naujas požiūris į neigalų žmogų.”
Reikia pripažinti, kad toks paternalistinis pasenęs požiūris yra plačiai paplitęs.
Toks požiūris akivaizdžiai nurodo santykį „jie” ir „mes”, kuomet „mes” jaučiamės dorais, sąžiningais, nepaliekančiais „jų” likimo valiai ir jais pasirūpinančiais.
Tiesa, rūpinamės taip, kaip mums atrodo geriausia ir ignoruojame esminius faktus: kad tokia izoliacija nuasmenina, riboja socialinius ryšius, neigia autonomiją ir savarankiškumą, trikdo asmenybės raidą, žeidžia orumą ir iš esmės prieštarauja Lietuvos ratifikuotose konvencijose įtvirtintoms žmogaus, vaiko, neįgaliųjų teisėms.
Socialinės segregacijos praktika buvo itin paplitusi sovietinėje sistemoje, kur žmonės buvo suskirstomi į kategorijas.
Kai kurios iš šių kategorijų tiesiog buvo racionaliai apgyvendintos institucijose, tikint, kad tokia masinė globa yra ekonomiška, atitinkanti tuomet būdingą nuasmenintą požiūrį žmogų.
Deja, ši tradicija itin gaji Rytų Europos valstybėse ir šiandien, nors po geležinės uždangos griuvimo praėjo daugiau nei 20 metų.
Lietuvoje yra 106 vaikų globos įstaigos, kuriose auga apie 4000 vaikų.
Maždaug 500 jų - kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus.
Vakarų šalyse vaikų globos namų yra atsisakyta, skatinama globa šeimoje.
Šios šalys yra seniai atsisakiusios tokių praktikų kaip žalingų, suprantant, kad sveikas vaikų vystymasis įmanomas tik jiems augant šeimose, kurios nebūtinai turi būti biologinės.
Kūdikiai, augantys institucijose, patiria kritinį žmogiškojo ryšio ir natūralios stimuliacijos trūkumą, dėl ko sulėtėja jo smegenų raida, vyksta pakitimai neuronų lygmenyje, taigi sutrinka natūrali vaiko raida vėliau pasireiškianti psichologinėmis, socialinėmis, medicininėmis problemomis.
Kitaip tariant - tokia globos forma luošina vaikus.
Vaikai, gyvenantys globos amuose neturi vieno asmens, su kuriuo jaustųsi saugūs, tokia emocinė praraja išlieka visą gyvenimą.
Šie vaikai dažnai turi sunkumų adaptuotis visuomenėje, jaučiasi nesaugūs, neturi savarankiško gyvenimui reikalingų įgūdžių.
Tačiau politinės valios keisti situaciją Lietuvoje stinga.
Net tokia šalis kaip Gruzija pademonstravo politinę valią ir ėmėsi ryžtingos reformos.
Lietuvoje yra 38 uždaro tipo globos įstaigos, kuriose gyvena apie 6000 suaugusių asmenų turinčių psichikos ar proto negalią.
Šios globos įstaigos primena kažką tarpinio tarp kalėjimo ir ligoninės.
Visas šias įstaigas per metus palieka apie 400 asmenų, iš kurių į visuomenę grįžta apie 10%.
Likusieji - miršta (apie 85%) arba yra perkeliami į kitą globos įstaigą (iki 5%).
Šios įstaigos didžiulės.
Jose gyvena paprastai nuo 100 iki 300 žmonių, kai kuriose jų - iki 500 asmenų.
Europa seniai nusprendė, kad žmonės su psichikos ar proto negalia turi gyventi namuose arba globą suteikiančiose įstaigose, kur gyventojų skaičius neturėtų viršyti 20-ies.
Dauguma šių žmonių galėtų gyventi savo namuose ar savarankiško gyvenimo namuose.
Šie negalią turintys žmonės ir taip turi mažai galimybių.
Jų gyvenimas neretai kupinas įvairių sunkumų, tačiau jiems skiriamos tokios gyvenimo sąlygos, kuriose ir sveikas žmogus, ko gero, susirgtų.
Kartą vienas globos namų direktorius išgirdęs mintį, kad toks globos organizavimas yra pažeidžiantis žmogaus teises, išreiškė nuostabą,: „Juk kiekvienas iš mūsų gyvena pagal kažkokią tvarką… pavyzdžiui, mano žmogaus teisės pažeidžiamos, jeigu, tarkime, naktį negaliu nueiti į savo kirpyklą, nes ji atidaryta dieną.”
Toks situacijų sugretinimas verčia nuogąstauti dėl fundamentalių žmogaus teisių principų suvokimo socialinės apsaugos sistemoje apskritai.
Ne paslaptis, kad visuomenė bijo asmenų su psichikos ir proto negalia dėl itin paplitusių stereotipų.
Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi.
Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ar vaikų globos namuose neretai aptiksime jautrių verslininkų ar bendruomenės narių dovanotų daiktų, išgirsime apie surengtas šventes ar suorganizuotą didesnių vaikų laisvalaikį.
Tačiau valstybė šiems vaikams skiria keletą tūkstančių litų per mėnesį.
Reta šeima tiek gali skirti vieno vaiko poreikiams patenkinti.
Visi globos namai, tiek skirti neįgaliesiems, tiek vaikams, mums, mokesčių mokėtojams kainuoja milžiniškus pinigus.
Vieno asmens išlaikymas institucijoje vieną mėnesį kainuoja nuo dviejų iki šešių tūkstančių litų.
„2010 metais, gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, buvo atlikta penkių globos namų pastatų rekonstrukcija.
Buvo apšiltinti pastatų išoriniai atitvarai ir stogai, bei rekonstruoti šiluminiai mazgai.” - rašoma vienų socialinės globos namų veiklos pristatyme
Deja, taip suprantame pastangas gerinant gyvenimo sąlygas žmonėms su proto ar psichikos negalia.
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti.
Tai milžiniška investicija į žmogaus teisių pažeidimus.
Tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti skirti bendruomeninių paslaugų plėtrai, žmonių gerovės užtikrinimui.
Didžiuliai finansų srautai jau daug metų keliavo į neefektyvią žmogaus teises pažeidžiančią sistemą, orientuojantis į pastatus, bet ne į žmones.
Pastaraisiais metais ši problema buvo iškelta skėtinių nevyriausybinių organizacijų Europos Sąjungos mastu.
Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.
Tačiau iki šiol nėra aišku ir nepavyksta gauti jokios aiškios informacijos, kokios investicijos yra suplanuotos Lietuvoje.
Nerėtai tenka išgirsti klausimą: „o ką gi daryti?”
Visuomet atsakau: „Pirmiausia sužinokime ir papasakokime kitiems.”
Šiandien Lietuvoje mes džiaugiamės laisve ir demokratija, visuomenė ir piliečiai gali daug nuveikti siekiant pokyčių.
Pamatykime, kas yra anapus sienų, supraskime ir palaikykime tas iniciatyvas, kurios remiasi žmogaus teisių pagarba ir kalba apie tikrą socialiai atskirtų grupių įtrauktį bei visuomenės įvairovę.
Taip, tai reikalauja mūsų, pilietinės visuomenės narių, asmeninio dalyvavimo, įsitraukimo ir atsakomybės.
Žmonės anapus sienų už save kalbėti ir aktyviai veikti dažniausiai tiesiog negali.
Savi namaiApgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose „Savi namai“ - namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir reikalingų paslaugų suteikimas suaugusiems psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą.
Savarankiško gyvenimo namuose teikiama socialinės priežiūros - apgyvendinimo paslauga 28 suaugusiems Vilniaus mieste gyvenantiems asmenims, turintiems psichikos negalią ir kuriems nustatytas savarankiško gyvenimo namuose paslaugos poreikis.
Asmenims (šeimoms) sudarytos sąlygos savarankiškai tvarkytis buitį - atlikti namų ruošos darbus, gamintis maistą, apsipirkti, tvarkytis pinigų apskaitą, mokėti už komunalines paslaugas, kitus mokesčius.
Kasdienes veiklas gyventojai planuoja ir atlieka patys, iš dalies padedant socialiniams darbuotojams ar socialinio darbuotojo padėjėjams.
KontaktaiVedėja Neringa ŽalėnėKojelavičiaus g. 0 683 81251El. p.
Geresnis gydymas žmonėms su fizine ir kognityvine negalia
Valdiškos įstaigos, teikiančios socialines paslaugas žmonėms su proto ir psichikos negalia, siekia užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.
Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino svarbų projektą, skirtą pagerinti paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia.
Buvo rekonstruotas buvęs sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatas, kuriame įrengti specializuoti slaugos ir globos namai bei dienos užimtumo centras.
Šiuose namuose sukurtos vietos asmenims su proto ar psichikos negalia, sudarytos sąlygos darbinio užimtumo, socialinės įtraukties, kasdienių įgūdžių lavinimo veikloms.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis, siekiant sukurti pavyzdinį modelį, kuris galėtų būti pritaikytas visoje šalyje.
Šiaulių mieste įgyvendintas projektas padėjo pakylėti paslaugų kokybę žmonėms su proto ar psichikos negalia į naują lygį.
Pastatytos naujos gyvenamosios bendruomenės, kuriose gyvena asmenys su proto ir psichikos negalia, jiems reikalinga nuolatinė socialinė globa.
Taip pat įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai.
Šiauliuose pradėta įgyvendinti nauja prevencinė programa ,,Naujagimiai tėvai“, skirta padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais auginant kūdikį ar kūdikį su negalia.
Socialinių paslaugų politika Lietuvoje orientuojama į pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Tačiau krizės pasekmių prevencijos sistema dar nėra pakankamai išplėtota.
Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose „Savi namai“ suteikia galimybę suaugusiems psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros, savarankiškai tvarkytis savo gyvenimą.
Šiuose namuose teikiama socialinės priežiūros ir apgyvendinimo paslauga asmenims, turintiems psichikos negalią ir kuriems nustatytas savarankiško gyvenimo namuose paslaugos poreikis.
Gyventojams sudarytos sąlygos savarankiškai tvarkytis buitį, mokėti mokesčius, planuoti kasdienes veiklas.
Socialinės darbuotojai padeda gyventojams atlikti kai kurias veiklas.
Institucinė globa, kai žmonės gyvena didelėse įstaigose, yra kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimo.
Tokia globa riboja socialinius ryšius, neigia autonomiją ir savarankiškumą.
Europos šalys pereina prie mažesnių bendruomeninių namų ir savarankiško gyvenimo paslaugų.
Lietuvoje taip pat siekiama plėtoti bendruomenines paslaugas.
Visuomenė bijo asmenų su psichikos ir proto negalia dėl paplitusių stereotipų.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis smurtinių nusikaltimų nėra įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Institucinė globa kainuoja didžiules lėšas, kurios galėtų būti panaudotos bendruomeninių paslaugų plėtrai.
Europos Sąjungos rekomendacijos nurodo neinvestuoti į globos institucijas, o remti bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Lietuvos pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti siekiant pokyčių socialinės globos srityje.
Svarbu remti iniciatyvas, kurios užtikrina žmogaus teisių pagarbą ir skatina socialinę įtrauktį.
Apibendrinimas:
Lietuvoje vyksta socialinės globos pertvarka, siekiant pereiti nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
Svarbu užtikrinti, kad asmenys su proto ir psichikos negalia būtų visapusiškai integruoti į visuomenę, turėtų galimybę gyventi savarankiškai ir jaustis vertinami.
Tai reikalauja ne tik institucinių pokyčių, bet ir visuomenės požiūrio keitimo.
Siekiant užtikrinti sėkmingą pertvarką, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pačių bendruomenių.
| Paslauga | Aprašymas | Tikslinė grupė |
|---|---|---|
| Socialinės priežiūros - apgyvendinimo paslauga | Savarankiško gyvenimo namuose | Suaugę asmenys su psichikos negalia |
| Dienos užimtumo centras | Darbinio užimtumo, socialinės įtraukties, įgūdžių lavinimo veiklos | Asmenys su proto ir psichikos negalia |
| Specializuoti slaugos ir globos namai | Nuolatinė priežiūra ir globa | Asmenys su sunkia proto ar psichikos negalia |
| Socialinės dirbtuvės | Specialiųjų darbinių įgūdžių mokymas | Darbingo amžiaus asmenys su intelekto ar psichikos negalia |
| Grupinio gyvenimo namai | Nuolatinė socialinė globa | Asmenys su intelekto ir psichikos negalia |
Šiaulių mieste įgyvendintas projektas, skirtas asmenims su proto ir psichikos negalia, apėmė ne tik specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centro įrengimą, bet ir socialinių dirbtuvių bei grupinio gyvenimo namų sukūrimą.
Tai rodo kompleksinį požiūrį į socialinės globos sistemos pertvarką.
Šios iniciatyvos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir žmonių su negalia integracijos į visuomenę.
Alytaus miesto socialinių paslaugų centras aktyviai prisideda prie socialinės globos pertvarkos, teikdamas įvairias paslaugas žmonėms su negalia.
Centras siūlo daugybę užsiėmimų, ugdo socialinius, buitinius ir darbinio užimtumo įgūdžius.
Taip pat organizuojamos šventės ir sporto renginiai, skatinantys socialinę integraciją.
Centras aktyviai bendradarbiauja su neįgaliųjų šeimomis ir prisideda prie laikinojo atokvėpio paslaugų teikimo.
Pastoviai atsinaujinantis (remontuojamas kiekvienais metais) pensionatas, kuris pamažu virsta į slaugos namus, kuriuose liks tik ligoniai negalintys patys judėti.
Visdėlto, palyginus su kitomis, valdiškomis įmonėmis ten dar likęs kažkoks TSRS laikų aplinkos transparantas.
Geras, teigiamas vaizdas, išoriškai ir viskas ten gerai!, kaip ir.
Bet yra ir viduje kai kas, kas gali kelti abejonių.
Savi namaiApgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose „Savi namai“ - namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir reikalingų paslaugų suteikimas suaugusiems psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą.
Savarankiško gyvenimo namuose teikiama socialinės priežiūros - apgyvendinimo paslauga 28 suaugusiems Vilniaus mieste gyvenantiems asmenims, turintiems psichikos negalią ir kuriems nustatytas savarankiško gyvenimo namuose paslaugos poreikis.
Asmenims (šeimoms) sudarytos sąlygos savarankiškai tvarkytis buitį - atlikti namų ruošos darbus, gamintis maistą, apsipirkti, tvarkytis pinigų apskaitą, mokėti už komunalines paslaugas, kitus mokesčius.
Kasdienes veiklas gyventojai planuoja ir atlieka patys, iš dalies padedant socialiniams darbuotojams ar socialinio darbuotojo padėjėjams.
KontaktaiVedėja Neringa ŽalėnėKojelavičiaus g. 0 683 81251El. p.
Geresnis gydymas žmonėms su fizine ir kognityvine negalia
Lietuvos socialinės globos sistemoje vyksta esminiai pokyčiai, siekiant pereiti nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
Šiaulių mieste įgyvendintas didelis projektas, kurio metu buvo rekonstruotas buvęs sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatas.
Šiame pastate įrengti specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės ir grupinio gyvenimo namai.
Šios iniciatyvos siekia užtikrinti kokybiškas paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia, skatinti jų socialinę integraciją ir savarankiškumą.
Alytaus socialinių paslaugų centras taip pat aktyviai prisideda prie šių pokyčių, teikdamas įvairias socialines paslaugas ir užsiėmimus neįgaliesiems.
Centras organizuoja edukacinius užsiėmimus, sporto šventes, bendradarbiauja su šeimomis ir teikia laikinojo atokvėpio paslaugas.
Savarankiško gyvenimo namai „Savi namai“ Vilniuje suteikia galimybę suaugusiems asmenims su psichikos negalia gyventi savarankiškai, turint reikiamą palaikymą.
Tokios iniciatyvos yra svarbios siekiant užtikrinti žmogaus teises ir orumą.
Visuomenės požiūris į asmenis su proto ir psichikos negalia taip pat keičiasi, mažėja stereotipų ir baimės.
Svarbu ir toliau plėtoti bendruomenines paslaugas, investuoti į žmones, o ne į pastatus.
Tai leis užtikrinti, kad visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų negalios, turėtų galimybę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.
Geresnis gydymas žmonėms su fizine ir kognityvine negalia
Lietuvos socialinės globos sistema transformuojasi, siekiant užtikrinti kokybiškesnes ir labiau į žmogų orientuotas paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia.
Šiaulių mieste įgyvendinti projektai, tokie kaip specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centrai ir socialinės dirbtuvės, rodo ryžtingus žingsnius link institucinės globos mažinimo ir bendruomeninių paslaugų plėtros.
Šie pokyčiai apima ne tik infrastruktūros gerinimą, bet ir naujų paslaugų modelių diegimą, pavyzdžiui, savarankiško gyvenimo namus.
Alytaus socialinių paslaugų centras yra puikus pavyzdys, kaip aktyviai dirbant su žmonėmis su negalia, galima skatinti jų socialinę integraciją ir ugdyti savarankiškumą.
Centras siūlo įvairius užsiėmimus, renginius ir bendradarbiauja su šeimomis, taip prisidėdamas prie holistinio požiūrio į negalią.
Svarbu suprasti, kad institucinė globa, nors ir gali atrodyti kaip sprendimas, dažnai sukelia socialinę izoliaciją ir riboja asmenybės raidą.
Todėl pereiti prie bendruomeninių paslaugų, kurios leidžia žmonėms gyventi arčiau savo bendruomenių ir palaikyti socialinius ryšius, yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti jų teises ir gerovę.
Lietuvos visuomenė pamažu keičia požiūrį į asmenis su proto ir psichikos negalia, atsisakydama stereotipų ir didindama supratimą.
Tai leidžia tikėti, kad ateityje bus dar daugiau dėmesio skiriama bendruomeninių paslaugų plėtrai ir žmonių su negalia visapusiškai integracijai į visuomenę.
Investicijos į žmones, į jų įgūdžių ugdymą ir savarankiško gyvenimo galimybių sudarymą yra kur kas efektyvesnės ir humaniškesnės nei didelių institucijų išlaikymas.
Tai leidžia užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo negalios, turėtų galimybę gyventi orų ir prasmingą gyvenimą.
Geresnis gydymas žmonėms su fizine ir kognityvine negalia
