Naujagimių susilaukusios mamos itin dažnai sėdi prie lovytės ir stebi, ar mažyliai kvėpuoja, bijo juos palikti miegoti vienus, ypač naktį. Sveiki, išnešioti naujagimiai pradeda kvėpuoti vos gimę, dažniausiai pirmąją savo gyvenimo minutę. Naujagimiai kvėpuoja itin tankiai. Taip yra todėl, kad jų medžiagų apykaita labai greita ir organizmui reikia daug deguonies. Kūdikiai iki 3 mėn. gali įkvėpti 30-60 kartų per minutę. Palyginimui, suaugęs žmogus įkvepia net kelis kartus mažiau - iki 12-20 k./min. 6 mėn. kūdikis kvėpuoja nebe taip tankiai - 35-40 k./min., o 1 m. Naujagimių ir kūdikių kvėpavimą reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras. Naujagimiams, kūdikiams būdingi ir trumpi kvėpavimo sustojimai. Jie vadinami apnėja.
Tačiau kartais tėveliai pastebi, kad jų mažylis kvėpuoja garsiai, „kriuksi“ ar švilpia. Mazuciui dar ne visai 2savaites ir atsirado toks garsus kvepavimas - kaip kriuksejimas. Gydytoja sako kad cia taip gali buti - tipo pas mazuliukus buna limfiniai audiniai paburke ir del to kvepuojant buna tokie garsai. Bet musu tai nenuramino. Nosyte valom su pompkyte - tik kartais pavyksta istraukti kokia maza gleivyte - reiskia slogos tai nera.
Toks garsus kvepavimas buna ir valgant is kruties - o mazius net kartais nekvepuoja ciulpdamas- paciulpia ir tada paleidzia kryti ir atsikvepuoja daznai ir giliai - net buvo kelis kartus paspringes taip besivargindamas. Tas kvepavimas nebuna istisai - tai uzeina kelis kartus per diena. Tai kad sia nakti buvo taip kad maziukas normaliai pavalgyti negalejo.. neprakvepavo pro nosyte,o burnyte tai ciulpia, tai pradejo springti ir mes ziauriai issigandome..Po to pats vaikas pradejo nervuotis, papo neeme, o valgyti matyt kad nori..Ipurskem juros vandenuko, kelis kartus su pompkyte nosyte pravaleme ( vos viena gleivyte istraukem) ir tik nuraminus pavyko pamaitinti..Akivaizdziai matosi kad tai ir vaikui trukdo - tai as jau nezinau jei cia tokia butu norma tai ar tai galetu tokias problemas kelti... Rytoj vel vaziuosime pas gydytoja nes labai jau neramu.
Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikas nuo pat gimimo karkia. Gydytoja sako, kad del padidejusio raumenu tonuso gali buti, dar del to, kad gomurio liezuvelis formuojasi. Kitiems panaši situacija pastebima iki tam tikro amžiaus: mum irgi panasiai budavo. iki kokio menesio laiko skleisdavo baisius garsus, ypač kai valgydavo. as pati labai pergyvenau, bet gydytojai sake-norma. ir tikrai praejo beda. tiesa as snargliuku traukimui aspiratoriu naudodavau, man pompyte neveiksminga pasirode.
Kitas tėtis dalinasi patirtimi: musiskis kuri laika irgi kriuksejo, bet ne per nosyte, o per burnyte, toks jausmas kaip koset noredamas, tarsi karkaliuodamas, atrodo atsikosetu ir jam gerai butu. paklausiau daktares kas jam yra ir kaip tik bunant pas daktare guledamas ant pilvo ir besispardydamas pradejo taip pat karkaliuot, tai daktare nuramino, kad tai seilytes, nes maziukai nemoka ju nuryt kai kaupiasi.
Taip pat pasitaiko, kad nuo pat gimimo kūdikis kvėpuoja su garsu, primenančiu juoką ar avies bliovimą, visą dieną ir naktį. Daktare sake kad tai susiaurejusi gerklyte ir kai vaikas augs gerklyte augs ir viskas susitvarkys. Taciau toki garsa girdet visada nelabai malonu atrodo kad vaikui sunku kvepuoti. Gal kas susiduret su tokia problemele?
Galimos triukšmingo kvėpavimo priežastys
Triukšmingas kūdikio kvėpavimas gali būti kelių priežasčių:
- Limfinių audinių paburkimas: Pas naujagimius ir kūdikius limfiniai audiniai gali būti paburkę, dėl ko kvėpuojant girdimi tokie garsai.
- Seilių kaupimasis: Ypač valgant ar būnant ant pilvo, gali kauptis seilės, kurias kūdikis dar nemoka nuryti, sukeldamas karkalojimo garsus.
- Susiaurėjusi gerklytė: Kai kuriais atvejais gerklytė gali būti susiaurėjusi, tačiau su amžiumi ji plečiasi ir garsai išnyksta.
- Peršalimas ir gleivės: Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių, ypač peršalus.
- Anatominės nosies pertvaros problemos: Kreiva nosies pertvara gali apsunkinti kvėpavimą per nosį, priverčiant kūdikį kvėpuoti per burną.
- Padidėję adenoidai ar tonzilės: Šie dariniai gali blokuoti viršutinius kvėpavimo takus, sukeldami knarkimą ir triukšmingą kvėpavimą, ypač miegant.
- Miego apnėja: Tai būklė, kai miegant viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami, todėl vaikas laikinai nustoja kvėpuoti.
- Švilpiantis kvėpavimas: Gali būti bronchito, astmos ar kitų kvėpavimo takų sutrikimų požymis.
- Epiglotitas: Tai pavojinga gyvybei būklė, kuriai būdingas staigus karščiavimas, gerklės skausmas, kimus kosulys ir sunkumas ryti.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis triukšmingo kvėpavimo atvejų yra nekenksmingi ir praeina savaime, yra keletas ženklų, rodančių, kad reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Sunkus kvėpavimas: Jei pastebite, kad vaikui sunku kvėpuoti, jis dūsta ar kvėpavimas tampa paviršutiniškas.
- Pamėlynavimas: Bet koks odos pamėlynavimas, ypač aplink lūpas ar nagus, yra rimtas deguonies trūkumo požymis.
- Krūtinės įtraukimas: Jei vaikui įkvepiant įsitraukia tarpšonkauliniai tarpai arba krūtinės ir pilvo susijungimo sritis.
- Nepraeinantys kvėpavimo takai: Jei kūdikis nuolat negali kvėpuoti per nosį ir sunkiai valgo dėl to.
- Nuolatinis knarkimas: Nors knarkimas gali būti nekenksmingas, nuolatinis ir garsus knarkimas, ypač kartu su miego sutrikimais, gali rodyti miego apnėją.
- Švilpiantis kvėpavimas: Jei švilpiantis kvėpavimas yra nuolatinis, sustiprėja naktį ar po fizinio krūvio, tai gali būti astmos požymis.
- Staigus karščiavimas ir bloga savijauta: Kartu su kvėpavimo sutrikimais, tai gali rodyti infekciją, pavyzdžiui, epiglotitą.
- Lojamas kosulys: Kimus, lojamo tipo kosulys gali signalizuoti apie krupo.
Pirmosios pagalbos teikimas nesąmoningam ir nekvėpuojančiam vaikui
Ieva Žiūraitė, Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokėti atlikti pradinį gaivinimą ir nesąmoningam bei nekvėpuojančiam vaikui, ir suaugusiajam. Laiku atliktas pradinis gaivinimas yra susijęs su geresne neurologine išeitimi.
Žingsniai, kuriuos reikia atlikti:
- Įvertinkite situaciją ir saugumą: Prieš artėdami prie vaiko, įsitikinkite, kad aplinka yra saugi.
- Patikrinkite sąmoningumą: Papurtykite vaiką ir garsiai jį pašaukite.
- Kviečiame greitąją medicinos pagalbą: Jei esate ne vienas, paprašykite konkretaus žmogaus iškviesti greitąją pagalbą.
- Atverkite kvėpavimo takus: Švelniai atloškite galvą ir pakelkite smakrą.
- Patikrinkite kvėpavimą: Klausykite, jauskite oro srovę ir stebėkite krūtinės ląstos judėjimą (ne ilgiau kaip 10 sekundžių).
- Jei vaikas kvėpuoja: Paguldykite jį ant šono (nebent įtariama stuburo trauma) ir stebėkite būklę.
- Jei vaikas nekvėpuoja arba kvėpavimas nenormalus: Atlikite 2 efektyvius įpūtimus.
- Atlikite krūtinės ląstos paspaudimus: Jei nėra gyvybės požymių, atlikite 15 krūtinės ląstos paspaudimų (kūdikiams - dviem pirštais, 2,5-3 cm gilumu; vyresniems vaikams - vienu ar dviem delnais, 100 kartų per minutę greičiu).
- Tęskite ciklą: Pakartokite 2 įpūtimus ir 15 krūtinės ląstos paspaudimų, kol atvyks greitoji pagalba arba kol atsiras gyvybės požymių.
- Naudokite defibriliatorių: Jei yra prieinamas, vadovaukitės jo nurodymais.
Pagalba užspringus suaugusiam žmogui
Kvėpavimas per burną: kodėl tai blogai?
Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę. Jei kūdikis ar vaikas nuolat kvėpuoja per burną, tai rodo tam tikrą sutrikimą. Kvėpavimas per nosį yra geresnis už kvėpavimą per burną dėl kelių priežasčių:
- Deguonies įsisavinimas: Kvėpuojant per nosį, kraujyje padidėja deguonies kiekis, gerėja deguonies įsisąvinimas.
- Azoto oksido gamyba: Kvėpuojant per nosį, gaminasi azoto oksidas, plečiantis kraujagysles ir gerinantis deguonies įsisąvinimą.
- Limfos tekėjimas: Padidėja limfos tekėjimas ir sumažėja širdies apkrovimas.
- Seilių gamyba: Kvėpuojant per burną sumažėja seilių, o tai gali lemti dantų problemas.
- Žandikaulio vystymasis: Užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia normalų žandikaulio bei kitų veido kaulų vystymąsi.
- Miego kokybė: Kvėpavimas per burną gali pabloginti miego kokybę, sukelti nuovargį ir kitas su tuo susijusias problemas.
Jei pastebėjote, kad vaikas kvėpuoja per burną, apie tai informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Gydymo metodai gali apimti miofunkcinę terapiją, ortodontinį ar chirurginį gydymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad knarkimas nėra vienintelė pabudimo priežastis. Jei kvėpavimo takai bus siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir vaikutis laikinai nustoja kvėpuoti. Tokia būsena vadinama obstrukcine miego apnėja. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys ir kūnas prikeliamas tam, kad galėtų įkvėpti. Antras žingsnis - nuneškite šį įrašą savo šeimos gydytojui ir duokite jam paklausyti.
Tonzilių ir (arba) adenoidų pašalinimas yra dažniausias problemos sprendimas, jei kvėpavimo takai yra stipriai užblokuoti. Ar galima kažkaip apsieiti be operacijos? Manau taip, man su savo antruoju vaikučiu pavyko išvengti operacijos, naudojant tam tikras priemones. Jei Jūsų mažylio knarkimas nėra pakankamai stiprus, kad būtų reikalinga operacija, Jums gali būti naudingos nosies juostelės, kurios laikosi nosies išorėje ir švelniai atveria nosies kanalus. Visgi svarbu pabrėžti: jei Jūsų kūdikis šiuo metu serga ir knarkia, nedarykite skubotos išvados, kad jo knarkimas jau yra ta didžioji bėda. Aš žinau, kad mes, mamos, dėl daug ko nerimaujame ir kartais atrodo, kad netgi per daug. Tačiau jei Jūsų kūdikis knarkia, tai gali sukelti rimtų pasekmių. Todėl turėtumėte į knarkimą žiūrėti rimtai.
Švilpiantis kvėpavimas nėra neįprastas mažiems vaikams. Kai kuriems vaikams iki metų amžiaus, kuriems švilpiantis kvėpavimas kartojasi, o kitų nusiskundimų neturi, vienintelis vaistas - kantrybė ir laikas. Rečiau pasitaikančių atvejų priežastimi gali būti gastroezofagins refliuksas arba skrandžio rūgšties patekimas į stemplę. Švilpiančio kvėpavimo ir brochito priežastimi gali būti reta genetinė liga - cistinė fibrozė.
