Kruvinas pasirodymas yra terminas, vartojamas apibūdinti gleivių, kurios yra nuspalvintos krauju iš gimdos kaklelio, perėjimą. Nėštumo metu gimdos kaklelis yra užsandarinamas gleivių kamščiu, kuris apsaugo kūdikį nuo infekcijų. Kai kūnas ruošiasi gimdymui, gimdos kaklelis pradeda minkštėti ir išsiplėsti, o šis gleivių kamštis išstumiamas. Kraujas, susimaišęs su gleivėmis, paprastai ateina iš mažų gimdos kaklelio kraujagyslių. Tai gali būti ir ženklas, kad artėja gimdymas, ir sukelti nerimą. Kruvinas pasirodymas reiškia gleivių, sumaišytų su krauju, išėjimą iš gimdos kaklelio, dažnai likus kelioms dienoms ar valandoms iki gimdymo pradžios. Nors tai gali reikšti, kad kūnas ruošiasi gimdymui, priežasčių, susijusių simptomų ir situacijos sprendimo supratimas gali padėti suteikti aiškumo ir užtikrintumo.
Po gimdymo vyksta gimdos išsivalymas, todėl iš jos teka išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Gimda valosi maždaug iki 6 savaičių. Apie 3-4 dienas šių išskyrų spalva būna raudona, nes jose dar yra kraujo. Kadangi pirmosiomis dienomis po gimdymo gimda valosi intensyviausiai, todėl per parą pašalinama apie 150-300 ml išskyrų. Vėliau šios išskyros pašviesėja, tampa rausvesnės. Maždaug nuo trečiosios savaitės išskyrų sumažėja, lieka lengvas kraujavimas ar patepliojimas, kuris gali tęstis iki šešių savaičių. Taigi, šiuo laikotarpiu išskyros tampa panašios į tokias, kokios būna mėnesinių pabaigoje.
Kraujavimas po gimdymo (lochijos) yra natūrali reakcija organizmo, kuria jis atsikrato nėštumo ir gimdymo metu susidariusių audinių liekanų. Kraujavimas po gimdymo paprastai prasideda iš karto po gimdymo ir trunka keletą savaičių. Pirmuoju etapu (Lochia rubra) pirmąsias kelias dienas po gimdymo kraujavimas būna intensyviausias, kraujas būna ryškiai raudonas, su kraujo krešuliais. Antruoju etapu (Lochia serosa) po pirmųjų dienų kraujavimas pradeda silpnėti ir keičiasi į rožinę arba rusvą. Trečiuoju etapu (Lochia alba) po maždaug dviejų savaičių kraujavimas toliau silpnėja ir tampa balta arba gelsva išskyra, kuri gali trukti iki šešių savaičių. Normalus kraujavimas po gimdymo trunka apie 4-6 savaites. Pirmosiomis dienomis kraujo netekimas gali būti apie 200-500 ml.
Pirma para po gimdymo lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos, gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis, panašiomis į vynuogės dydžio. 1 savaitę po gimdymo išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos arba šviesiai rožinės, gausumas mažėja lyginant su pradžia, kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. 2 savaitės po gimdymo išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų, gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. 3-4 savaitę po gimdymo išskyros tampa balkšvos spalvos, nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. 6 savaitės po gimdymo išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai. Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti, jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Pogimdyminio kraujavimo priežastys ir rizika
Pogimdyminis kraujavimas yra rimta komplikacija, kuri gali kilti po gimdymo. Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Gimdant natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo, o atliekant cezario pjūvio operaciją - iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei.
Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos atonija, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei. Kitos priežastys yra gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas, taip pat netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje. Kraujo krešėjimo sutrikimai yra pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti; dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.
Dažniausiai kraujavimas prasideda, kai nėra jokių rizikos veiksnių. Tačiau pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar neštumo metu. Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas, gimdos pertempimas (jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų), daugiavaisis nėštumas. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu: atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsęs gimdymas, skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.
Nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo.
Būdai sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Anemijos gydymas: nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui.
Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra: gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Gimdos susitraukimų stebėjimas: pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Vaistai: naujausia rekomendacija - kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.
Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose skiriami kraują skystinantys medikamentai. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo stengiamasi sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.
Kreipkitės į gydytoją nedelsdamos, jei: kraujavimas yra labai gausus (sugeriate daugiau nei vieną įklotą per valandą); išskyrose yra didelių kraujo krešulių; jaučiate stiprų pilvo skausmą; Jums svaigsta galva arba jaučiatės silpnai; pastebite karščiavimą arba šaltkrėtį.
Taip pat reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį - ginekologą, kai, sumažėjus lochijų kiekiui, pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas; atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas; atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio; atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas; atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje; po gimdymo visiškai nėra lochijų; paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą; atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva. Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį.
