Vaikas, kasdien susiduriantis su aplinka, pilna garsų, šviesų ir socialinių sąveikų, kurios atrodo nesuvokiamos ar net grėsmingos - taip jaučiasi autistiškas vaikas. Ši patirtis ypač aktuali mokykloje, kur kasdienė veikla ir socialinis bendravimas kelia didelius iššūkius. Supratimas ir tinkama pagalba gali padėti autistiškiems vaikams jaustis saugiau ir patogiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su autistu klasėje, siekiant sukurti įtraukią ir palaikančią aplinką.
Autizmo Supratimas
Pirmasis žingsnis norint padėti autistiškam vaikui yra suprasti, kas yra autizmas ir kaip jis gali paveikti vaiką. Autizmas yra spektro sutrikimas, kuris veikia, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su aplinkiniais. Kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus, o autizmo pasireiškimai gali skirtis. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad autistiški žmonės turi problemų reikšti savo bei suprasti kitų asmenų mintis ir jausmus. Jiems sunkiau įsijausti į kito žmogaus būseną ir bendrauti taip, kaip daugumai yra įprasta. Specialistai sako, kad jeigu pažįsti vieną autistišką vaiką - pažįsti vieną, nes vaikai labai skirtingi ir kas tinka vienam, gali būti visiškai nepriimtina kitam.
Autizmo spektro sutrikimai yra įgimti, tik suaugusieji dažnai jų nepastebi. Tačiau kuo anksčiau diagnozuojama, tuo labiau sumažinamos sutrikimo pasekmės, vaikui suteikiamos didesnės galimybės daugiau ir greičiau išmokti. Smegenų lankstumas mokytis su amžiumi mažėja. Autizmo priežastys iki pat šių dienų nėra tiksliai atskleistos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis veiksnių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą, ateinant į šį pasaulį ir vėliau gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimų. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys.
„Šiuo metu yra kalbama apie autizmo epidemiją, pastaraisiais metais autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičiai neįtikėtinai auga. Berniukams šis sutrikimas nustatomas 2-4 kartus dažniau nei mergaitėms. Savame pasaulyje Autizmas - įvairiapusis vystymosi sutrikimas. Autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką, tačiau negalime teigti, kad visi autistai vienodi, priešingai, kiekvienas šį sutrikimą turintis mažylis yra unikalus, turintis skirtingų gebėjimų. Autizmo spektras paveikia komunikacijos, socialinių įgūdžių, elgesio bei emocijų sritis. Kiek šios sritys bus paliestos vaiko gyvenime, kiekvienu atveju individualu. Vienas iš svarbiausių autizmo spektro ypatumų yra tas, jog šie vaikučiai labai sunkiai mokosi iš aplinkos. Tokie žmonės nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro pertraukėles ir grįžta į savo uždarą pasaulį, nes ten gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis sau priimtinu būdu. Autizmo spektro nulemtos problemos vaikučiui augant niekur nedingsta, jei su jomis nėra sistemingai ir intensyviai dirbama, priešingai, auga kartu su vaiku. Tačiau jei su vaiku yra dirbama pagal jam pritaikytas programas, jo silpnosios sritys stiprėja, vaikas ima vytis bendraamžiams būdingą raidą. Kalbėdami apie autizmą kai kurie šios srities tyrinėtojai pabrėžia, kad kai kurie autistai gali turėti ypatingų talentų ar gebėjimų. Tai tiesa, tačiau šis procentas yra gana mažas.
Kai kyla įtarimas, kad kažkas kitaip, santykis kitoks - visad norisi aiškaus pamatavimo. Neturime objektyvių markerių ar požymių ir tai subjektyvu, nes remiamės raida ir vaiko elgesiu. Kai kada remiamės testais, bet ir juos atlieka žmogus, tad interpretacija subjektyvi. 4-6 mėnesių amžiuje ASS pamatyti gali tik žmogus turintis didelę patirtį, rimčiau įvertinama apie metų amžiaus vaikus - jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis. Kitas dalykas kalbant apie ankstyvuosius požymius dar yra regresija - netekimas įgūdžių, kas aprašoma apie 30 proc. atvejų. Aišku, klausimas, kaip tą netekimą įgūdžių traktuoti, kai vaikas neturėjo tos kalbos, kaip jis gali jos netekti. Vaikas kitaip reaguoja į pasaulį, kitokia reakcija susijusi su bendravimu, komunikacija ir vėluoja kalbos vystymasis. Pagrindinis tėvų skundas ir būna, kad dvejų metų nekalba arba keistai elgiasi darželyje. Dauguma tėvų ateina į konsultacijas 2-3 metų ir žiūrėdami atgal tėvai jau būna pastebėję kažkokius požymius, kas ne visai buvo taip, kaip turėtų būti. Net jei pastebi kūdikystėje, labai retai ateina į konsultaciją. Bijo. Matau, kažkas ne taip, bet bijau sužinoti arba nesuprantu, kas tokio vyksta. Kalbini - jis nusisuka. Paiimi ant rankų - tave stumia. Šitie vaikai daugiau domisi daiktais nei tavimi. Arba labai dirglus, kuris geriau nusiramina ne mamos glėbyje, bet vienas lovytėje. Norėtųsi, kad tėvus tai taip neramintų, kad jie ateitų iki specialistų. Šiandien ankstyvoji pagalba vaikams, kuriems vystosi kitoniškai, turi teikiama labai labai anksti. Dėl paprasto dalyko: mums atrodo, kad intensyviausia kalbos raida vystosi apie antruosius metus, nes tada vaikai čiauška nesustodami, bet iš tiesų centrinėje nervų sistemoje kalbos vystymųsi pakitimų pikas yra 8-10 mėnesių amžiaus vaikams. Jei mes ankstyvajame amžiuje kryptingai padėsime vaikui pajusti malonumą bendrauti ir per pojūčius pajusti, kad galiu sukurti santykį su kitu žmogumi, tai rezultatą turėsime kitonišką. Taip, kaip ir minėjau, 30 proc. apie dvejus metus, kuris buvo pradėjęs kalbėti, bendrauti, visa tai daryti nustoja. Su kuo tai susiję? Mokslas nėra atsakęs, kodėl tai vyksta, bet tai greičiausiai susiję su priežastiniais ryšiais. Šiandien kalbant dažniausia priežastimi nurodoma genetika, kažkokios genų mutacijos. Suskaičiuota daugiau nei 1000 genų, kurie turi ryšį su autizmu. Gerai, kad turime priežastį, o blogai, kad neturime specifinio geno, kurį nustačius vaikui gimus žinoti, kad ateityje gali daryti įtaką ASS ir kryptingai dirbti.
Sensorinis Jautrumas
Kai kurie autistai vaikai gali būti labai jautrūs garsams, šviesoms arba prisilietimams, o kitiems gali būti sunku suprasti socialines taisykles arba reaguoti į netikėtus pokyčius. Kai kurie autistiški vaikai gali nejausti poreikio užmegzti akių kontaktą arba bendrauti taip, kaip kiti vaikai. Svarbu priimti šiuos skirtumus ir nebandyti priversti jų elgtis pagal visuotinai priimtinas normas. Jei autistiškas draugas vengia akių kontakto ar turi poreikį pabūti vienas, svarbu tai gerbti ir nespausti jo bendrauti daugiau, nei jis nori.
Mokykla dažnai gali būti vieta, pilna intensyvių sensorinių dirgiklių - nuo garsaus mokyklos skambučio iki ryškios klasės apšvietimo. Autistai savaip reaguoja į garsus, kvapus, šviesas ir kitus dirgiklius. Autistiški vaikai turi tam tikrų ypatumų, kitaip reaguoja į įvairius dirgiklius, aplinką, stipriau reaguoja į šviesą, į akių kontaktą, garsus, kvapus ir skonius. Gaunamą informaciją iš lytėjimo organų jie priima kitaip, savaip. Tad svarbu atpažinti ir suvokti tokius vaiko jutimo skirtumus, sukurti tinkamą ir palankią aplinką, nesukelsiančią neigiamų emocijų ir papildomo streso.
ASS vaikai turi jautrumo aplinkos dalykams, bet tai individualus dalykas konkrečiam dalykui - bijo garsų, baisu liesti kažką, o gal kaip tik žiūrėsimas į šviesą suteikia nusiraminimą. Čia jau tėvai daugiausiai žino apie savo vaiką ir informuoti aplinkinius.
Struktūra ir Nuspėjamumas
Autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra struktūruota ir nuspėjama. Mokykloje ne visada lengva numatyti pokyčius, tačiau draugai gali padėti, informuodami apie būsimus pokyčius arba kartu su jais pasiruošti naujoms veikloms. Jei artėja klasės projektas ar kitas renginys, praneškite autistiškam draugui iš anksto, kad jis galėtų pasiruošti ir nepatirtų streso.
Vaikas turi žinoti kas bus, kada bus, kas po to seks - jam tas žinojimas tvarkos yra pagrindas bet kuriam žmogui.
Kaip Padėti Autistiškam Vaikui Klasėje
Būkite Kantrūs ir Supratingi: Autistiškam vaikui gali būti sunku išreikšti save žodžiais, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi ką pasakyti. Kiekvienas vaikas turi savo unikalų būdą bendrauti, o draugai gali padėti jį geriau suprasti, tiesiog būdami aktyvūs klausytojai. Būtent šiuo metu svarbu būti kantriam ir leisti vaikui išreikšti savo mintis taip, kaip jis moka. Galbūt tai bus per žodžius, bet gali būti ir per piešimą, kūrybą ar žaidimus.
Padėkite Surasti Tylą ir Ramią Vietą: Draugai gali padėti atpažinti, kada autistiškas vaikas jaučiasi pervargęs arba išsigandęs, ir padėti jam surasti tylą ar ramią vietą atsipalaiduoti.
Nespauskite Dalyvauti Socialinėse Veiklose: Autistiški vaikai gali nenorėti dalyvauti tam tikrose socialinėse veiklose, kurios kitiems vaikams gali atrodyti įprastos. Pavyzdžiui, sporto žaidimai arba grupiniai užsiėmimai gali būti per daug sudėtingi ar emociškai varginantys. Svarbu nespausti jų dalyvauti, jei jie nesijaučia tam pasiruošę. Vietoje to, galima pasiūlyti alternatyvias veiklas, kurios jiems būtų priimtinesnės, pvz., piešimą, knygų skaitymą ar tiesiog ramią pokalbį.
Padėkite Komandiniame Darbe: Mokyklos užduotys dažnai reikalauja darbo grupėse, o tai gali būti iššūkis autistiškam vaikui, kuris gali sunkiau suprasti socialines taisykles ar koordinuoti veiklą su kitais. Būdami draugiški ir supratingi, galite padėti šiam vaikui įsitraukti į komandinį darbą ir bendradarbiavimą.
Skatinkite Talentus: Autistiški vaikai dažnai turi neįprastų ir nuostabių talentų. Vieni gali būti ypač gabūs tam tikroje srityje, pavyzdžiui, matematikoje, muzikoje ar piešime. Skatindami autistišką draugą panaudoti savo stiprybes, padedate jam įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir jaustis svarbiu bendruomenės dalimi. Pavyzdžiui, jei draugas turi ypatingų matematikos gebėjimų, jis gali padėti kitiems mokiniams su matematikos užduotimis.
Būkite Atviri ir Užduokite Klausimus: Pagrindinė draugystės su autistišku vaiku taisyklė - būti atviram naujoms patirtims ir nebijoti užduoti klausimų. Autistiški vaikai yra unikalūs, ir jų poreikiai gali būti kitokie, nei esame pripratę. Kiekviena diena gali atnešti naujų iššūkių, bet taip pat ir naujų galimybių mokytis. Draugystė su autistišku vaiku gali praturtinti jūsų supratimą apie pasaulį, atskleisti kitokius požiūrius ir padėti ugdyti empatiją.
Atminkite, kad Autizmas Nėra Liga: Ne mažiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas turi savo asmeninį tempą, kaip mokosi, bendrauja ir vystosi. Primename, kad autizmas nėra liga. Tai neurologinis raidos sutrikimas.
Ką Gali Padaryti Bendraklasiai, Kad Klasė Taptų Tinkama Visiems
- Priimti skirtumus. Naudinga visų bendraklasių (ir šiaip aplinkinių žmonių) atžvilgiu.
- Laikytis taisyklių. Paprastai labai daug energijos sugaištama, siekiant, kad būtent autistiškas vaikas laikytųsi taisyklių, nors labai dažnai jį gali „išbalansuoti“ tai, jog taisyklių nesilaiko kiti.
- Gerbti kitus. Yra maža nesityčioti. Milijono su trupučiu mažų nepagarbos ženklų mes netraktuojame kaip patyčių, bet jie gali būti skaudūs.
- Tiksliai komunikuoti. Kai kurie vaikai gali nesuprasti, kad „ei, tu ką???“ reiškia „liaukis, man tai nepatinka“. Sakyti tai, ką turi omenyje - naudingas įgūdis gyvenime, su autistiškais žmonėmis būtinas.
- Jokių „duok atgal“. Su autistiškais vaikais tai neveikia. Tai tikrai smarkiai pablogins padėtį ir gali būti nesaugu.
- Suteikti pagalbą. Kai dirgiklių aplinkui jau per daug, autistiškas žmogus gali imti aktyviau stimuliuotis, prarasti gebėjimą kalbėti (jei kalbantis) ar kitaip neįprastai (dar neįprasčiau nei įprastai) elgtis.
- Nepabloginti įtempto momento. Vaikai turėtų žinoti, jog tokiu atveju, kai jų klasiokas griūna ant grindų, spardosi ar mėto daiktus, jis nekontroliuoja savęs.
- Nenusigręžti. Jeigu įvyko kokia nemaloni scena, kuri gal baigėsi vieno vaiko tėvų atvykimu, kokiu sulaužytu baldu ar net mėlyne ant kieno nors kūno… svarbu kitą dieną vis viena pasakyti „labas“ ir nelaukti paaiškinimų.
- Skirti laiko pažinti. Vėlgi, tai - universali taisyklė. Tik taip gimsta tikros draugystės, auginančios ir teikiančios malonumą abiems pusėms.
- Atsižvelgti į individualius poreikius. Kiekvienas vaikas yra kitoks, ir gebėjimas atsižvelgti, paisyti kiekvieno žmogaus individualių poreikių yra labai geras, svarbus gebėjimas, kurį galima pradėti lavinti jau mokykloje.
Stimai: Supratimas ir Valdymas
Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius - tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Mums visiems būdingas savistimuliacinis elgesys, kuris savaime nėra blogas. Tai paprasčiausiai „stereotipiniai“, pasikartojantys motoriniai judesiai, daiktų ar kalbos vartojimas. Nepaisant to, stimai taip pat dažnai siejami su autizmu.
Kodėl Vaikai Stimuliuoja?
- Skausmo mažinimas: pakartotinis mažas trenkimas per galvą ar kitą kūno dalį sumažina bendrą skausmo pojūtį.
- Emocijų valdymas: tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali paskatinti stimus. Prisiminkite, kai iš džiaugsmo ėmėte šokinėti ar plotis rankomis.
- Savireguliacija: kai kurie stimai atlieka raminimo ar paguodos funkciją.
Kaip Elgtis Su Stimais?
- Atkreipkite dėmesį į sensorinius jautrumus ir emocinę aplinką. Kartais problemų priežastys kiekvieną dieną vaikšto mums po nosimi.
- Stimo metu toliau bendraukite su vaiku. Paeiliui užsiimkite veikla, nebandydami sustabdyti stimo. Sukurkite teigiamą ryšį tarp stimuliavimo ir santykių kūrimo.
- Prisijunkite prie stimų! Jei jūsų vaikas nevalingai suka lėkštę pradėkite ir jūs tai daryti.
Ugdymo Organizavimo Rekomendacijos
Siekiant, kad tokių vaikų ugdymo procesas vyktų kuo sklandžiau, kad jie galėtų prasmingai dalyvauti bendrose veiklose kartu su bendraamžiais, kad nekiltų konfliktų, buvo parengtos ir šių metų rugsėjį švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos Ugdymo organizavimo rekomendacijos mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas. Tai - pirmasis Lietuvoje dokumentas, kuriame nuosekliai aprašyta, kaip mokykloje turi būti organizuojamas tokių mokinių ugdymas.
Saugi Aplinka
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė sako, kad Rekomendacijose pateiktos nuoseklios gairės, kaip mokykloms pasiruošti priimti vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimų. „Smegenys, patiriančios stresą, negali mokytis, - pabrėžia Gintarė.
Aplinkos Pritaikymas
Pasak specialistės, patartina vaiką su mokykla supažindinti dar prieš mokslo metų pradžią, iš anksto apgalvoti, kaip pritaikyti aplinką, kad jis saugiai jaustųsi klasėje. Vaikas klasėje turi turėti nuolatinę mokymosi vietą. Siūloma naudoti sieneles ar širmas, kurios padeda koncentruoti dėmesį, mažinti triukšmą. Klasėje arba už jos ribų reikėtų turėti erdvę, kur vaikas galėtų nusiraminti.
Bendradarbiavimas
G. Šatė atkreipia dėmesį, kad dar prieš mokslo metų pradžią su mokinio tėvais derėtų pasitarti, kaip bendruomenė bus informuojama apie vaiko sutrikimą. Taip pat labai svarbu bendradarbiauti ir konsultuotis su tėvais, tėvų asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, viešojo ir privataus sektoriaus įstaigomis, teikiančiomis pagalbą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams.
Ugdymo Metodikos ir Priemonės
Aptardama autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymo metodikas ir priemones specialistė pabrėžia: „Jeigu jie nesimoko tais būdais, kuriais mes mokome, tada juos turėtume mokyti tais būdais, kuriais jie mokosi. Mes vaikų nepakeisime, vadinasi, patys turime keistis, taikyti naujas strategijas. Jei vienos nebeveikia, turime bandyti kitas. Jei kas nors tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam.“
Integracija į Neformalias Veiklas
Pasak specialistės, įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams dažnai neleidžiama kartu su visais vaikais vykti į išvykas, ekskursijas. Jos teigimu, mokyklos administracija turi sudaryti sąlygas mokiniui dalyvauti įvairiose neformaliose veiklose kartu su visais. Į pagalbą specialistė pataria pasitelkti tėvų, pedagogų pagalbą.
Senųjų Trakų Kęstučio Pagrindinės Mokyklos Patirtis
Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Ramutė Karpovičienė visiems seminaro dalyviams linkėjo būti drąsiems ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes jos tikrai yra. Susidoroti su sunkumais padeda ir neseniai priimtos Rekomendacijos. Pasak direktorės, šiemet nedidelėje mokykloje mokosi 4 vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, dar 8 turi kitokių poreikių.
Mokytojų Parengimas
Šiais metais, žinant, kad skirtingose klasėse mokysis 4 autistiški vaikai, mokykloje iš anksto pasirūpinta mokytojų parengimu. „Ne visi mokytojai turėjo nuoseklių žinių apie autizmo spektro sutrikimus, todėl suorganizavom seminarą, kad visi sužinotumėme, su kuo susidursim. Į seminarą kvietėm ir tėvelius“, - pasakoja direktorė.
Vaikų Susipažinimas su Mokykla
Kitas svarbus dalykas - vaikų susipažinimas su mokykla: „Prieš mokslo metus, kai mokykla dar tuščia, šie vaikai ateina, pasirenka suolą, ant kurio patys užklijuoja lipduką, kad jie čia sėdės, pasirenka spintelę. Vaikams siūlėm iš anksto susipažinti su būsimais klasės draugais, nes šalia mokyklos yra vaikų darželis, iš kur pas mus ateina pirmokai. Visos šios priemonės mažino baimę ateiti į mokyklą.“
Specialistų Konsultacijos
Direktorės teigimu, mokyklai ugdyti autizmo spektro ir kitokių sutrikimų turinčius vaikus labai padeda konsultantai. Už specialistų konsultacijas reikia mokėti, bet už dalį jų sutiko mokėti tėvai. „Tėvams paaiškinome, kad turime žinoti, kur einame, bendrojo ugdymo mokykla neturi pakankamai kompetencijos dirbti su tokiais vaikais“, - sako direktorė. Pasak jos, specialistai į mokyklą atvyksta kas mėnesį, stebi konkretų vaiką, sudaro mėnesio darbo planą, pagal kurį pedagogai koreguoja individualų vaiko planą. Po mėnesio konsultantai vėl atvažiuoja, stebi, kas pakito.
Mokytojo Padėjėjas
Be to, kiekvienas vaikas turi padėjėją, kuris visose pamokose yra šalia vaiko, kai jam reikia pagalbos. „Negaliu pasakyti, kad viskas gerai, tikrai kasdien turim iššūkių, bet dabar jau žinom, ką daryti, kur kreiptis pagalbos, ir atsiranda saugumo jausmas, - tikina direktorė. - Noriu pasigirti: buvo tam tikrų dalykų, kurie man kėlė didžiausių iššūkių, pavyzdžiui, vaikų pavėžėjimas arba savarankiškumo ugdymas, bet dabar vaikai patys savarankiškai važiuoja mokykliniu autobusu, taigi, mums pavyko.“
Klaipėdos Rajono Dovilų Pagrindinės Mokyklos Patirtis
Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė įvairiuose seminaruose noriai dalijasi savo ir mokyklos patirtimi ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir visada turi naudingų patarimų. Ji sako, kad jos mokykla - labai įvairiaspalvė: „Pas mus mokosi daug vaikų, yra visokių - 16 turi autizmo spektro sutrikimų, 2 - Dauno sindromą. Visi vaikai mokosi kartu, neturim jokių specialiųjų klasių ir turbūt tokių jau neturėsim.“
Funkcinis Elgesio Vertinimas
Remiantis Rekomendacijomis mokykloje atliktas funkcinis vaikų elgesio vertinimas. „Vertinimo gairės labai aiškios, viskas išaiškinta, neliko vietos improvizacijoms. Nustatę elgesio funkciją galėjom taikyti strategijas, ką galima daryti toliau“, - sako S. Venckienė.
Bendradarbiavimas su Tėvais
Specialistės teigimu, vaikų elgesio problemas padeda spręsti bendradarbiavimas su tėvais, vienodų priemonių taikymas mokykloje ir namuose. Mokykla tėvams kartais netgi siūlo sudaryti sutartis su tėvais.
Savarankiškumo Ugdymas
Specialiosios pedagogės teigimu, mokyklos tikslas - ugdyti savarankiškus vaikus, todėl stengiamasi palaipsniui mažinti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikui.
Autistiški Vaikai Mokykloje: Įtraukties Svarba
Autistiški vaikai gali būti ypatingai jautrūs tokiems dalykams, kaip aplinkos pakeitimas, nepažįstami žmonės, intensyvus bendravimas, garsai, vaizdai, kvapai, naujos taisyklės ir t. t. Suprantama, ateidamas į mokyklą, vaikas patiria didžiulį stresą - didesnį negu kiti vaikai. Jis gali jaustis taip, tarsi jam grėstų tikras didžiulis pavojus.
Tėvai laukdami vaiko turi visokių lūkesčių, labai atidžiai stebi raidą. Kada anksčiausiai galima pastebėti, kad vaikas yra kitoks? Mokslas paskutiniuose darbuose teigia, kad galime pamatyti pakankamai anksti, jog vaiko raida kitokia, kai vaikas kitaip reaguoja į aplinką, tėvus, dirgiklius. Tas laikas yra 4-6 mėnesiai ir tai tikrai anksti. Jei pakankamai įdėmiai stebėsime, kad santykis, kuris pirmiausiai vystosi su mama, formuojasi šiek tiek kitonišku būdu nei įprastinės raidos vaikams, tą tikrai pastebėsime. Tas santykis nepaprastai svarbus ir dažnai labai džiaugsmingas, bet kai ateina į šeimą kitoniškas vaikas, kuris bendravimą supranta kitaip, matysime kitokį bendravimą su mama. Toks vaikas dažnai nežiūri į mamą, o jei net ir žiūri, jis neatspindi tos emocijos, kurią jam siunčia mama ar jai kalbant dėmesys nukrypsta kitur.
Pirmoje konsultacijoje, kai tėvai kreipiasi, pastebimi kalbos raidos vėlavimas ir elgesio ypatumai. Vis dažniau tėvai būna pasiskaitę ir žino, kas yra autizmas. Jei yra neįprasto elgesio, judesių (rankų plasnojimas, sukimas), jautrumų aplinkos jutikliams (garsams, prisilietimams, išrankumas maistui). Šie vaikai nuo mažens demonstruoja kitokį motorinius įgūdžių formavimąsi - jie kitaip juda. Vienas iš požymių, žmogui su ASS yra per sunku susiplanuoti veiksmų sekas ir jas laiku atlikti. Vaikai, kurie turi ASS, rodo nesugebėjimą ar nesuvokimą, kaip pakeisti padėtis, pereiti iš vienos į kitą, sugalvoja keistus judėjimo būdus. Kineziterapeutai, kurie tai mato, paklauskite savęs - kodėl tai vyksta? Per judesių sutrikimą, galima pamatyti rimtesnius dalykus.
Tėvai, išgirdę patvirtintą ASS diagnozę jų vaikui, išgyvena didelį stresą. Nors tėvai ateina į konsultaciją spėja, kad ne viskas gerai, bet patvirtinus jiems tai, jiems būna labai sunku. Ir tik grįžus į konsultacijas pakartotinai, jie jau gali įsiklausyti ir girdėti mus. Tai šeimos, kurios patiria didžiausią stresą, nes auginti vaiką, kurio nesupranti, negali jo paaiškinti, keisti jo elgesio, tai labai didelė problema. Pasirodo, kad ir tėvai, kurie nesupranta savo vaiko jaučiasi dideliame diskomforte ir pradeda įvardinti save bloga mama, tėvu. Tas ryšys, kuris toks svarbus pirmaisiais gali būti ne toks stiprus, nes vaikas su tavimi nebendrauja. Tarsi tavo noras, kaip mamos, o jo nepasieki, sunku bendrauti. Tad grįžtu prie ankstyvos diagnostikos, kad tėvai turėtų ateiti ir išsiaiškinti, kodėl šitas kažką dar ne taip. Suprantu, kad labai baisu ir matau pilnas ašarų akis, bet visą laiką galvoju, kad sužinojimas, jog tėvo vaikas turi ASS ar jo požymius, tai ne pasaulio pabaiga, bet pagalbos pradžia, kurią galime suteikti vaikui, nes yra daug veiksmingų metodikų. Tai svarbu ir tėvams, ir vaikams. Labai smagu matyti, kaip vaikai keičiasi, atranda bendravimo būdą, mokosi išreikšti poreikius, nusiraminimą ir tas ryšys gerėja.
Padėkite savo autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui įveikti mokyklinį nerimą – pristato Purple Ella
Pagalba Tėvams ir Šeimai
Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės. Jeigu tėvai nebeturės energijos, bus pervargę, kaip jie galės pasirūpinti vaiku? Todėl svarbu nepamiršti partnerio, rasti laiko santykiams, laikui kartu.
Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius, kaip būti priimtas, jaustis saugiai. Mes, kaip suaugę, kaip tėvai ir specialistai, turime atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius.
Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais, nekalbu jau ir apie toliau. Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą ir tai irgi bus bendravimas. Skatinkite vaiką įsitraukti. Dainuokite, nes tai nepaprastai veiksminga girdėti mamos balsą ir tai stimuliuoja kalbos vystymąsi, santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir jis išmoks. Dabar nemoka įprastu mums būdu atspindėti, bet jis tikrai spindi emocijas, jos yra jame. Mes galime savo elgesiu, stimuliavimu, ištraukti jas. Ankstyvas ugdymas labai svarbus, o paskui prisideda specialistai, kai mokomės kalbėti ar bendrauti alternatyviu būdu, kaip elgesį suformuoti.
Darželis ir Mokykla: Iššūkiai ir Sprendimai
Darželis. Etapas tiek vaiko, tiek šeimos gyvenime su tam tikrais iššūkiais, keliantis nerimo ir nežinio. Kokių iššūkių patiria vaikai su ASS eidami į darželį? Svarbu suprasti, kad visiems didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gali užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai.
Įsivaizduokite, kad kažkas nuveda jus kažkur, bet nieko nesako. Jūs esate suaugęs žmogus, bet vis tiek jaustumėte nerimą. Vaikas, kuris nesusivokia, kas vyksta, jį palieka mama ir turi su tuo susidoroti. Neįsivaizduoju vaiko, kuris gali tai padaryti. Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis. Antras dalykas, leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius... Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas.
Tėvams irgi neramu atiduoti vaiką į darželį, kuris yra kitoks. Kaip tėvams patiems pasiruošti - ką jie dėl savęs gali padaryti? Jei tėvai sugebės iš anksto dalintis su auklėtoja apie savo vaiko, net ir nediagnozuotus dalykus, tai ir patiems bus lengviau priimti vaiko išėjimą į ugdymo įstaigą. Svarbu užmegzti santykį su auklėtojomis.
Kas šiems vaikams darželyje sunkiausia? Ir toliau baisu nežinomybė. Informuokite, kada miegos, kada valgyms, kokios laukia veiklos, kada pasiimsite. Kitas dalykas, kad ASS vaikai turi jautrumo aplinkos dalykams, bet tai individualus dalykas konkrečiam dalykui - bijo garsų, baisu liesti kažką, o gal kaip tik žiūrėsimas į šviesą suteikia nusiraminimą. Krūva vaikų, krūva auklėtojų, tad didelis iššūkis įtraukti vaiką į bendras veiklas. Antras didžiulis iššūkis - komunikacija, nes jei nekalbantis ar kalba nesuprantamai, tai vėl kyla problemų. Iššūkis ir aplinka, nes ji triukšminga, o jei yra sensorinės problemos, tai stipriai paveiks vaiką.
Kaip ugdyti kitas autizmo spektro paliestas sritis, geriausiai galėtų patarti specialistas, kadangi individualios programos sudaromos įvertinus bei pažinus vaiką, pritaikomos prie kiekvieno vaikučio gebėjimo, stiprybių bei poreikių. Laikas bėga, o vaikai auga. Ateina diena, kai vien namų aplinkos nepakanka, ir tenka rinktis darželį, o vėliau - ir mokyklą. Tai priklauso nuo vaiko sutrikimo lygio ir nuo aplinkos - kaip ji gali patenkinti vaiko poreikius. Tačiau, kad ir kurią pasirinktumėte, vaikui integruotis į naują kolektyvą turėsite padėti ir jūs. Vaikas turėtų būti mokomas bendrauti su aplinkiniais. Iš pradžių savo aplinkoje vaikai turėtų būti mokomi įprastų bendraamžių žaidimų, palaukti savo eilės, atlikti užduotį iki galo, dalytis žaislais, atsižvelgti į kito poreikius, dalyvauti grupiniuose žaidimuose, palaikyti bendraamžiams būdingą pokalbį. Jei vaikas geba veikti kartu su bendraamžiais, jis yra priimamas kaip lygiavertis dalyvis. Be abejo, šiame etape yra svarbus mokytojo / auklėtojo vaidmuo - jis turėtų padirbėti su kitais vaikais, papasakoti apie autizmo sindromą turinčio vaiko patiriamus sunkumus, kodėl jų kyla, kaip į tai reikėtų reaguoti. Nesišypso ir išgirdęs jūsų balsą. 15-30 proc. regresuoja.
