Šakniavaisis - tai sustorėjusi, sandėliuojamąją funkciją atliekanti augalo pagrindinė šaknis. Šakniavaisiai yra būdingi dvimečiams augalams, tokiems kaip morkos ar burokėliai. Šakniavavaisio viršuje yra trumpaūglis, vadinamas kerpe, iš kurio auga lapų skrotelė. Viršutinė šakniavavaisio dalis be šoninių šaknų kilusi iš hipokotilio (pamatinės stiebo dalies), o likusią dalį sudaro tikroji šaknis, iš kurios šakojasi šoninės šaknys.
Šakniavaisių cheminė sudėtis primena vaisių - juose gausu tirpių angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Šakniavaisiniai augalai
Šakniavaisiniai augalai yra auginami dėl valgomų, pašarui ar techninėms reikmėms naudojamų šakniavaisių. Dauguma šių augalų priklauso salierinių (morkos, pastarnokai, petražolės, salierai), bastutinių (griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai), balandinių (runkeliai, burokėliai), astrinių (trūkažolės, gelteklės) šeimoms. Jie auginami vidutinio šilto klimato srityse kaip kaupiamieji augalai, mėgsta gerai įdirbtą, trąšų ir drėgmės turtingą dirvožemį.
Šakniavaisiniai augalai dažniausiai yra dvimečiai, rečiau - daugiamečiai (gelteklės). Kartais ūkiniais tikslais prie jų priskiriami ir kiti augalai, išauginantys valgomas požemines dalis (stiebagumbius, šakniagumbus, šakniastiebius), pavyzdžiui, batatai, bulvės, maniokai.
Populiariausios šakniavaisinės daržovės
Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės yra viena plačiausių daržovių kategorijų, kurios valgomoji dalis yra šaknis.
Ridikėliai
Ridikėliai pasižymi greitu augimu ir yra puikiai tinkami auginti kartu su kitomis, ilgesnį augimo laikotarpį turinčiomis daržovėmis. Jiems reikia tolygiai drėgnos žemės ir lengvos dirvos, todėl pavasaris yra geriausias metas jų augimui. Ridikėliai beveik nebijo šalčio, todėl šiltnamyje juos galima sodinti jau kovą, o į dirvą - gegužę. Sėjama tiesiai į dirvą vagele, o sudygus daigus reikia išretinti, paliekant apie 2-3 cm tarp jų. Derlius subręsta per 4-5 savaites.
Ridikėliai
Ridikėliai, kaip ir ridikėliai, priklauso kryžmažiedžių šeimai. Yra kelios ridikų veislės: baltos, raudonos ir juodos. Jiems reikalinga gerai išpurenta, laidži dirva, mėgsta drėgmę. Auginimas panašus kaip ir ridikėlių. Ridikai sėjami ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį.
Morkos
Morkos yra viena iš labiausiai vertinamų daržovių dėl didelio karotino kiekio. Jose taip pat gausu iki 2% cukraus, 6,5% kitų angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų ir vitamino C. Karotinas organizme virsta vitaminu A. Morkos išsiskiria gražia oranžine spalva, kuri puošia patiekalus.
Morkos nemėgsta augti toje pačioje vietoje, kur augo pernai, todėl svarbu laikytis sėjomainos ir parinkti tinkamus kaimynus. Morkoms patinka puri, kompostu pagerinta žemė. Jos nebijo šalčio, todėl jas galima sodinti tiesiai į dirvą vos tik ji atšyla ir išdžiūsta. Tarp eilių paliekama 25 cm atstumas. Kai užauga tikrieji lapeliai, morkas reikia retinti, paliekant 3 cm tarp jų. Retinant palaipsniui, galima panaudoti mažesnes morkas maistui, taip sumažinant derliaus nuostolius. Ankstyvosios ir vasarinės morkų veislės užauga per 10-12 savaičių, vėlyvosios - per 26 savaites. Morkas, kurias planuojama laikyti žiemai, rekomenduojama palikti lauke kuo ilgiau, nes pirmosios šalnos joms nepakenks.
Pastarnokai
Pastarnokai, nors ir žinomi nuo senų laikų, auginami retai dėl ilgo augimo laikotarpio ir didelio dydžio. Jie suformuoja skėtinį žiedyną, panašų į krapų. Šaknyse yra daugiau kaip 12% angliavandenių, apie 1,5% azotinių medžiagų ir 0,4% riebalų. Pastarnokams nereikia tokios geros dirvos kaip morkoms, tačiau jie mėgsta tolygiai drėgną ir gerai išpurentą dirvą. Pastarnokų šaknys ilgai išsilaiko dirvoje, todėl kasti galima pradėti rudenį, o visą derlių nuimti prieš prasidedant šalčiams.
Petražolės
Petražolės priklauso skėtinių augalų grupei, kuriai būdinga tai, kad gali būti vartojami tiek lapai, tiek šaknys. Šakniavaisinė petražolė turi ir lapinės atmainos. Tai dekoratyvus augalas, tinkamas ne tik gardinti, bet ir puošti patiekalus. Augalas turi malonų kvapą ir kartoką skonį, todėl naudojamas kaip prieskoninė daržovė.
Šakniavaisinės petražolės yra labai atsparios šalčiui ir gali išlikti žalios visą žiemą. Jas sėjama kovą-balandį, paliekant 25 cm atstumą tarp eilių. Daigai sudygsta vos žemei sušilus. Lapinės petražolės sėjamos tiesiai į lysvę gegužės mėnesį. Petražolių derlius naudojamas, kai susiformuoja tikrieji lapeliai, kuriais galima gardinti patiekalus.
Salieras
Salieras auginamas kaip daržovė, prieskoninis ir vaistinis augalas. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visose augalo dalyse gausu vitaminų ir gydomųjų medžiagų. Šakniavaisiniams salierams geriausiai tinka sunki ir drėgna dirva. Jei vasara sausa, būtina nuolat laistyti.
Salierą rekomenduojama sodinti kovo mėnesį į indelius arba šiltnamyje, jam augti reikalinga 18 laipsnių šiluma. Vėliau persodinama į lysvę, paliekant 40x40 cm atstumą. Salierai pradedami kasti rudenį.
Pankolis
Pankolis - tai augalas, užaugantis iki 150 cm aukščio ir turintis anyžiaus kvapą bei skonį. Žydėti pradeda liepos-rugpjūčio mėnesį. Pankolis naudojamas maisto gamybai, bet turi ir gydomųjų savybių. Pankolio sėklų arbatą geria nėščiosios ir žindyvės, nes skatina pieno išsiskyrimą.
Jei pankolį pasodinsite šviesioje ir šiltoje vietoje, jis subrandins gražius žiedynus, bet ne šakniavaisį. Pankolis yra šiltų kraštų augalas, bet jo augimo ciklas gana ilgas, todėl sėti reikia kovą-balandį į indelius ir laikyti namuose ant palangės. Gegužės mėnesį galima persodinti į dirvą.
Geltklės
Geltklė turi gydomųjų savybių ir naudojama kaip kavos pakaitalas. Maistui vartojamos gelteklių juodos šaknys. Tai graižažiedžių šeimos daržovė, auganti nuo kovo iki pat žiemos. Geltklė nėra labai reikli, auga kiekvienoje minkštesnėje dirvoje, svarbu, kad šaknys netrukdomos galėtų augti žemyn.
Sėjamos į atvirą dirvą kovą, paliekant tarp eilių 25-30 cm. Tarp gelteklių atstumas turėtų būti 8 cm. Geltklės derlių duoda po 32 savaičių. Nuo spalio pabaigos galima pradėti nuimti derlių. Jas reikia atsargiai iškelti su šakėmis, kad nepažeistumėte šaknų. Laikyti galima kaip ir morkas drėgname smėlyje.
Burokėliai
Burokėliai yra labai populiari daržovė, naudojama salotoms ir sriuboms virti. Kol burokėlių lapai jauni, juos galima naudoti sriubai ar marinuoti. Burokėliai nėra reiklūs dirvai ir dera bet kur. Sodina tiesiai į dirvą eilute, padarydami mažą vagelę ir paberdami sėklas taip, kad jos negulėtų viena ant kitos.
Ropė
Ropė auga sparčiai ir greitai duoda derlių. Ropių šakniavaisiai sveria 150-300 gramų, yra gelsvos arba baltos spalvos. Joms tinka beveik kiekviena dirva, karštomis dienomis jas reikia palaistyti. Ropių nesodinkite kartu su kopūstais. Ropės nemėgsta persodinimų, todėl sodinamos tiesiai į dirvą.
Bulvės
Bulvės yra vienmetis žolinis augalas, 50-120 cm aukščio, su kuokštinėmis šaknimis. Apatinė stiebo dalis turi požemines palaipas, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai (bulvės). Dauguma neįsivaizduoja savo stalo be bulvių, nes iš jų galima pagaminti daugybę patiekalų. Bulvės skirstomos į ankstyvąsias, vasarines ir vėlyvąsias, o derlius nuimamas pagal veislę.
Bulvės dera kiekvienoje purioje ir kompostu patręštoje dirvoje. Jas sodinamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Iš vienos bulvytės išauga daug stiebų ir ant jų šaknų formuojasi naujos bulvės. Bulvių derlius nuimamas tuomet, kai jos sužydi.
5 patarimai, kaip užauginti daug šakninių daržovių
tags: #darzu #augalas #apskrituar #pailgusakniavaisiu
