Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos? Apie tai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė med. dr. Diana Bužinskienė.
Kas vyksta gimdoje?
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikų svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Viena vertus, tuo metu kaip tik persitvarko mamos hormonai. Psichologai sakytų, kad pagaliau moteris suvokė, kas jos laukia ateityje, kad niekada nebebus taip, kaip buvo. Aišku, įtakos turi ir nuovargis, kai galbūt imame savęs gailėti. Toji liūdna būsena paprastai trunka vos keletą dienų ir moteris susitvarko su savo emocijomis bei gali tinkamai pasirūpinti ir savo kūdikiu, ir savimi. Kai susergama depresija, mamos to nebegali daryti, nebelieka jėgų niekam - nei pasirūpinti kūdikiu, nei savimi. Tai aiškiausias depresijos bruožas.
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.
Taip pat žr. Nuotaikų kaita.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Viena iš priežasčių, kodėl gali prasidėti šlapimo nelaikymas, yra dubens dugno raumenų pažeidimai gimdymo metu. Tam, kad šie raumenys sustiprėtų ir pagerėtų šlapimo nelaikymo problema, rekomenduojama atlikti Kėgelio pratimus.
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Po gimdymo makšties sausumas yra gana dažna problema. Nors po 6-8 savaičių galima atnaujinti lytinius santykius, hormonų pusiausvyra dar gali nebūti visiškai atstačiusi, ypač jei motina žindo. Šiuo atveju medikai rekomenduoja naudoti lubrikantus ar specialius kremus su estrogenu.
Šlubuojanti atmintis
Po gimdymo dažna moteris skundžiasi suprastėjusia atmintimi, taip pat - kad yra išsiblaškiusi. Iš tiesų dažniausiai didžioji kaltininkė - ne pablogėjusi atmintis, paprasčiausiai sumažėja dėmesio koncentracija. Moteris, kuri susilaukia kūdikio, turi išmokti kitaip paskirstyti savo dėmesį, nes atsiranda naujas objektas, kuris nuo šiol yra ir bus svarbiausias. Sakoma, kad mamos vienu metu gali atlikti daug darbų, bet tiesa ta, kad jei mes atliekame daug darbų vienu metu, galime nebeprisiminti, ką darome. Pavyzdžiui, visos mintys sukasi apie tai, kodėl kūdikis blogai miegojo, jūs vos laikotės ant kojų, o tuo pačiu metu dedate raktus kažkur į neįprastą vietą. Jūs tų raktų paskui nerasite ir kaltinsite savo prastą atmintį, kuri neva pablogėjo po gimdymo. Jeigu padarytume atminties testą, manyčiau, kad jo rezultatai būtų tokie patys, kaip ir iki gimdymo. Jeigu vaikų ne vienas, o du ar trys, dėmesį padalyti tikrai sunku. Bėgant laikui, ypač kai vaikai ūgteli, mama vėl ima dirbti ir dėmesį tenka skirti ne tik šeimai ir namams, viskas turėtų susitvarkyti.
Iš ko mes mokomės būti mamomis?
Iš tiesų psichoterapijoje daug kalbama apie tai, kad mama, augindama vaiką, sąmoningai ar nesąmoningai savo patirtį perduoda jam. Perdėtai rūpestingų mamų dukterys paprastai vis kartoja, kad tikrai nesielgs taip, kaip jų mamos, bet vis tiek elgesio modelis dažnai būna toks pat, nori jos to ar ne. Ir, svarbiausia, jos pačios to net nepastebi, tik žmonės iš šalies.
Žinau tokį pavyzdį, kai perdėm rūpestingos motinos duktė pati tapo lygiai tokia pačia itin rūpestinga mama. Jos kūdikio kambarys buvo specialiai prisodrintas vandens lašelių, sukurtas raminamąjį poveikį turintis „baltasis“ triukšmas (gamtoje tai - šniokščiantis lietus, šnarantys medžių lapai, ošianti jūra, - aut. past.). Tačiau jokios dirbtinės priemonės nepadėjo, nes kūdikis jautė mamos nerimą ir pats nebuvo ramus. Įdomu tai, kad pagimdžiusios moters ryšys su mama ypač sustiprėja. Dažnai modelis, kokia mama bus moteris, ateina iš pačios moters, kuri ką tik tapo mama, šeimos. Kokį pavyzdį ji matė: jos mama aukojosi dėl vaiko, siekė tobulybės ar rinkosi lengvesnį kelią, jį augindama, ir pan.
Nepatyrė džiaugsmo išvydusi kūdikį
Greičiausiai tas kūdikėlis iš tiesų yra tobulas, tačiau mamai gali atrodyti kitaip, neatitikti jos lūkesčių. Gimdymas - skausmingas procesas. Jeigu žiūrėsime į jį neurochemiškai, skausmas skatina išsiskirti endorfinus - laimės hormonus, kurie gali sukelti euforiją. Tačiau mama iš karto po gimdymo gali patirti ir visai kitokių pojūčių, mat kai kurias motinystės jausmas aplanko ne iš karto, kai kurias - po dienos, kitas - ir dar vėliau. Ir tas ne iš karto atsiradęs motinystės jausmas labai gąsdina: mama laukia kažko tokio, apie ką kalba jau pagimdžiusios draugės, ir to nepajunta. Tai smarkiai nuliūdina. O jei mama dar vieniša… Jei dviejų žmonių meilės istorija baigėsi negražiai, vaikelis visą gyvenimą primins tą žmogų, kurį norėtųsi užmiršti. Tokiu atveju sunku mažylį priimti, juo pasidžiaugti.
FOTO: Shutterstock nuotr. Privalumai, trūkumai ir kodėl viskas ne taip jau blogai.
Galbūt greitai gimdysi ar jau pagimdei. Tikriausiai perskaitei ne vieną knygą, išklausei galybę patarimų (kuriuos žmonės dalino prašom ir neprašomi), na bet ir mes pateiksime kelis naudingus patarimus, kaip po gimdymo stiprinti tam tikrus raumenis.
- Baigsis šokinėjimo ant batuto dienos. Galbūt čiaudint teks atsistoti, o sportuoti su įklotais. Deja, tokia realybė pagimdžius - moterims dažnai prasideda šlapimo nelaikymas. Bet tai nereiškia, kad nieko neįmanoma pakeisti. Amerikiečių ginekologė Alyssa Dweck pataria daryti Kėgelio pratimus, kurie stiprina dubens dugno raumenis, padeda sulieknėti ir stiprina organizmą po gimdymo. Galiausiai yra operacijų bei vaistų, kurie irgi padeda.
- Pratimai gražins seksualinio gyvenimo džiaugsmus. Nėštumas ir gimdymas stresas dubens dugno raumenims. Šie raumenys svarbūs šlapinantis, gimdant, svarbūs ir geram seksualiniam gyvenimui, taigi jie turi būti stiprūs. Pasitarkite su gydytoju, ir jei jis leis, galima naudoti specialų prietaisą šiems raumenims stiprinti (prietaisas įvedamas į makštį, o tad 5 min. įtempiami ir atpalaiduojami raumenys). Yra prietaisų, kuriuos galima prijungti prie išmaniojo telefono „iPhone“ ir matyti pratimų naudą.
- Galimas sausumas. Kad ir kaip esi susijaudinusi, po gimdymo galimas makšties sausumas. Nors praėjus pusantro mėnesio po gimdymo vėl galima mylėtis, hormonai dar greičiausiai nebus susibalansavę, ypač jei maitini krūtimi. Medikai rekomenduota naudoti lubrikantus ar kremus su estrogenu.
- Gali savęs neatpažinti. Neišsigąs, jei makštis pakeis spalvą - tai visiškai normalu. Po gimdymo ji patamsėja, ypač aplink lytines lūpas ir tarpvietėje. Tai visiškai nepavojinga, taip nutinka dėl hormonų pokyčių. Kai hormonai stabilizuosis, gali grįžti ankstesnė spalva. O jei ir negrįš, jaudintis nėra ko.
- Keisti kvapai - normalu. Pusantro - du mėnesius po gimdymo bus išskyrų, kurios gali netgi turėti kvapą. Jei kvapas labai stiprus, kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite, ar neįsimetė infekcija.
- Viskas susitvarkys savaime. Makštis - stulbinamas organas, kuris linkęs atsinaujinti. Ji gana greitai pati sugyja, ko nepasakysi apie kitus žmogaus organus. Na gal ne viskas bus taip, kaip anksčiau, tačiau su pokyčiais galima susigyventi.
Depresijos požymiai
Mamai tampa vis sunkiau rūpintis kūdikiu, ji gali pradėti pykti ant jo, manydama, kad tai jisai kalčiausias dėl jos vargų. Tuo pat metu moteris jaučiasi kalta, kad nepakankamai myli savo vaiką, kad nėra pati geriausia mama. Apima beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmas… Moterį kamuoja nerimas, gali net ištikti panikos priepuoliai. Prislėgta liūdna mama vis mažiau geba džiaugtis augančiu vaiku, ją slegia rutina tampanti kasdienybė, vis dažniau apima jausmas, kad gyvenimas eina pro šalį. Prasideda konfliktai šeimoje.
Maistas. Dingsta apetitas, o ir laiko pavalgyti ne visada atsiranda. Arba priešingai - mama ištisai jaučiasi alkana (ir ne vien maisto…) ir visą dieną ką nors kramsnoja, tai netrunka virsti papildomais kilogramais ir dar labiau didina mamos nepasitenkinimą savimi bei savo gyvenimu.
Miegas. Kone nuolatos jaučiamas miego trūkumas - arba vaikas neduoda miegoti, arba, net jei jis ir leidžia, mama tiesiog negali užmigti.
Savigrauža. Mama vis labiau jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta. Jos nuotaika liūdna, ji dažnai verkia… ir graužia save už tai, kad taip jaučiasi, kad „išskydo“, kad „nesusiima“.
Kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, liūdesį, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda dažniau verkšlenti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.
Kartais atrodo, kad tai niekada nesibaigs, kad nėra jokios išeities. Gali būti, kad kartais moteris pagalvoja apie savižudybę. Pati išsigąsta savo minčių. Ir labai gėdijasi papasakoti apie jas artimiausiems.
Priežastys
Priežasčių tikrai ne viena, ir sunku išskirti „tikrąją“, svarbiausiąją. Pirmiausia, aišku, jei jau kalba apie moteris, tai kaip gi be hormonų? Nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta tikros hormonų audros. Vienų kiekis smarkiai didėja, kiti - ženkliai mažėja. Tik atjunkant mažylį nuo krūties, hormonų kiekiai pamažu grįžta į įprastas vėžes, moteriai prasideda menstruacijos. Ji vėl tampa savimi. Todėl yra nemažai priežasčių manyti, kad moters emocinė būsena po gimdymo labiausiai priklauso nuo hormonų. Yra autorių, kurie pogimdyminę depresiją traktuoja kaip hormoninę (endokrininę) problemą.
Kitos priežastys, galinčios iššaukti pogimdyminę depresiją yra neapleidžiantis nuovargis, nuolatinis miego trūkumas. Daugybė emocinių-psichologinių niuansų, kurie labai svarbūs, ir keli iš jų, susidėję vienu metu, gerokai apsunkina moters savijautą. Svarbu išsiaiškinti, ar planuotas, ar lauktas buvo šis vaikas? Kaip praėjo gimdymas? Kokie susiklostė santykiai su medikais? Ar gimdymo metu moteris jautė pakankamą medikų pagarbą ir rūpestį, ar buvo atsižvelgiama į jos norus, ar mama jaučia, kad buvo padaryta vis viskas, kad ji ir kūdikis jaustųsi gerai? Ar ji džiaugiasi gimdymu? O gal mama nusivylusi, nes viskas vyko ne taip, kaip tikėjosi, jaučiasi kažko nepadariusi?
Jei tai pirmas vaikas, tapimas mama yra neišvengiamas šokas. Net ir išnešiojus visas 40 savaičių ir gimdžius pusę paros, vaikas, atrodo, vis tiek ateina per greitai, kai tėvai dar pilnai nepasiruošę jo priimti. Staiga mama tampa ištisą parą atsakinga už bejėgį žmogiuką. Ši atsakomybė slegia. Reikia laiko išmokti daugybės visiškai naujų nežinomų dalykų, ir neretai nėra kam jų pamokyti. Daug bejėgiškumo, nerimo, abejonių, vienatvės. Reikia laiko įgyti pasitikėjimo savimi šioje naujoje situacijoje. Savijautą gali dar labiau apsunkinti pernelyg dideli moters reikalavimai sau.
Jei susirgot depresija, nekaltinkite savęs už tai. Tai yra liga ir jūs susirgot ne dėl to, kad esate silpna, nesugebate „susiimti“ ar kad kažką blogai darėte. Tiesiog taip nutinka.
Netrukus moteris pastebi, kad jos laisvė dingo. Ir ilgam. Net nuėjimas į parduotuvę tampa kruopščiai planuojama „operacija“… Mama jaučiasi lyg įkalinta, uždaryta viena namuose su vaiku, ir nėra net su kuo pasikalbėti… Dažna moteris pasakoja besijaučianti tarsi voverė rate - vaikas, visa buitis, vėl vaikas, ir taip kasdien. Netrukus, kad vaikas prižiūrėtas, namai sutvarkyti, priimama kaip savaime suprantami dalykai. Įvertinimo, pripažinimo, kurio taip trūksta, pavyksta sulaukti ne kiekvienai. Neretas vyras taip ir nesupranta, ką jo moteris per dienas veikia vaiko auginimo ATOSTOGŲ metu.
Po gimdymo beveik kiekviena moteris yra nepatenkinta savo išvaizda. Kilogramai netirpsta taip greitai, kaip norėtųsi… Staiga pasikeičia santykiai ir moters vaidmuo šeimoje. Iš žmonos ji tampa mama. Reikia laiko susivokti naujame vaidmenyje. Kinta santykiai ir su tėvais - jie tampa seneliais, su nauju vaidmeniu reikia susigyventi ir jiems, ir jums.
Santykiuose su vyru taip pat slypi daugybė išbandymų. Neretas vyras po kažkurio laiko į vaiką ima reaguoti kaip į konkurentą, kuris iš jo beveik visiškai atėmė žmonos dėmesį. Vyrui irgi reikia nemažai laiko, kad prisitaikytų prie pasikeitusių sąlygų. Nereta pora išgyvena rimtą tarpusavio santykių krizę.
Jei vaikas nebe pirmas, reikia papildomų jėgų ir laiko padėti vyresnėliui rasti savo naują vietą pagausėjusioje šeimoje, padėti jam susivokti savo jausmuose, kartais nuo jo net fiziškai saugoti mažylį.
Panagrinėjus šias priežastis, tampa nuostabu ne tai, kad kai kurios mamos patiria depresiją, bet tai, kad tos depresijos kai kurios nepatiria… Natūraliai kyla klausimas: nuo ko priklauso, kad vienos moterys suserga, o kitoms tas laikotarpis praeina labai švelniai? Deja, aiškaus ir konkretaus atsakymo nėra.
Riba, kuomet reikalinga pagalba
Vienose šeimose įprasta atvirai reikšti savo jausmus, todėl nerimaujanti, ašarojanti, bambanti mama nieko negąsdins. Kitose šeimose tai gali būti visiškai nepriimtina. Bet visgi - kada rimtai suklusti, o kada jau ieškoti pagalbos?
Svarbūs keli dalykai:
- Ar moteris susitvarko su pasikeitusia situacija?
- Ar pajėgia pasirūpinti vaiku ir savimi?
- Kaip pati vertina savo būseną?
- Kiek tai trunka?
Jeigu moteris, nors ir ašarodama, pykdama, burbėdama ant viso pasaulio, galbūt stipriai nerimaudama ar nepasitikėdama savimi, bet rūpinasi vaiku (maitina jį, pakeičia sauskelnes, aprengia, pamigdo, reaguoja į jo verksmą, ima ant rankų, myluoja), pati išalksta ir pavalgo, esant galimybei, užmiega ir pamiega, tai namiškiai turėtų „suremti pečius” ir padėti moteriai išgyventi šį kritinį kelių savaičių laikotarpį.
Tačiau jeigu netgi praėjus 3-4 savaitėms moteris:
- Didžiąją laiko dalį praverkia
- Nesiūroina vaiku (nemaitina kūdikio, nereaguoja, kai vaikas verkia, neima jo ant rankų, nesidžiaugia juo)
- Nesiūroina savimi
- Sako, kad nenori valgyti, valgo nedaug, prisiversdama ar, atvirkščiai, niekaip nepasisotina
- Net galėdama pamiegoti neužmiega
- Pradeda atkakliai kalbėti, kokia ji beviltiška, niekam tikusi motina, kad ji tik kenkia savo vaikui, kad jam ir kitiems būtų geriau, jei jos ir/ar vaiko neliktų, koks baisus pasaulis, į kurį ji paleido šį vargšą vaiką,
- tuomet metas ieškoti profesionalios pagalbos. Ir ne po savaitės, o dabar. Išsyk.
Pogimdyminė psichozė
Maždaug vienai iš 500 moterų pasireiškia pogimdyminė psichozė. Tą būseną artimieji atpažįsta sąlyginai lengviau, nes moters elgesys aiškiai „iškrinta iš konteksto“:
- Pervargusi moteris kurį laiką praktiškai nustoja miegoti.
- Ji gali būti arba giliai depresiška (liūdna, apatiška, niekuo nesirūpinanti) arba perdėtai energinga (pvz., trečią valandą nakties karštligiškai pradeda namie generalinį valymą, kiek padirbėjusi, viską meta, puola skalbti, vėl meta…).
- Gali turėti keistų idėjų (pvz., tvirtinti esanti mergelė Marija, jos misija - išgelbėti pasaulį…).
- Gali girdėti garsus, balsus, matyti vaizdus, kurių kiti negirdi, nemato. Prarandamas ryšys su realybe. Ir tuo pat metu moteriai visa tai atrodo normalu, nekelia problemų.
Panašiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, greičiausiai pradžioje reikės psichiatro pagalbos, gali būti, kad kažkiek laiko moteriai teks gydytis ligoninėje. Paguodžia tai, kad tokios būsenos išsivysto pakankamai retai, dažniau toms mamoms, kurių šeimoje kas nors arba jos pačios iki nėštumo sirgo psichikos liga. Gydymas dažnai efektyvus. Artimiesiems svarbu nesutrikti ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Kuo greičiau bus suteikta tinkama pagalba, tuo greičiau moteris pasveiks.
Kaip išgyventi kritinį laikotarpį?
Šeimos narių pagalba
Gimus vaikeliui ir grįžus visiems namo, šeimos nariai turėtų užtikrinti mamos poilsį, ramybę ir maitinimosi režimą. Reikia moterį pagloboti ir perimti iš jos visus buities darbus, mamai leisti rūpintis tik vaiku ir savimi, nes jiems reikia laiko susipažinti ir išmokti būti kartu. Ir jai neturėtų rūpėti maisto gaminimas, skalbimas, namų tvarkymas ir kiti ruošos darbai.
Susitarus tarpusavyje, vyras kažkuriam laikui turėtų perimti bendravimo su artimaisiais ir draugais naštą - atsiliepti į skambučius ir nebijoti pasakyti, kad mama dabar užsiėmusi, negali kalbėti, ir ji pati paskambins, kai galės. Reikia aiškiai ir drąsiai visiems pasakyti, iki kada jūs nepriimat svečių. Itin atkakliai besiveržiantiesiems pas jus (tai dažniausiai būna seneliai…) verta duoti darbo, pvz.: išvirti ir atvežti pietus, išeiti pasivaikščioti su vyresnėliu. Tuomet jie jausis svarbūs, reikalingi ir nebe taip atkakliai atakuos jus.
Be galo svarbu, kad namiškiai visokeriopai moterį palaikytų emociškai, pagirtų, visaip kaip parodytų, kad vertina ją pačią ir jos atliekamą darbą. Kad nekaltintų, nesmerktų, jei jaunai mamai ne viskas puikiai sekasi, nelygintų jos su kitomis jūsų pažįstamomis, auginančiomis vaikus.
Būtų puiku, kad artimieji pasiūlytų savo pagalbą. Kad kalbėdami su moterim, nesidrovėtų paklausti, kaip ji jaučiasi, ir būtų pasiruošę išgirsti bei priimti ne vien malonius, džiugius pasakojimus. Kad neišsigąstų ir nesakytų: „baik, ką tu čia dabar prisigalvoji”, jei moteris pasakoja apie savo baimes, abejones, nerimą. Sutrikusiai po gimdymo moteriai nereikia dalinti neprašytų patarimų. Nes tuomet moteris jaučiasi kritikuojama, net smerkiama. Bet jeigu ji pati klausia, reikia pasidalinti patirtimi. Svarbu, kad namiškiai paskatintų moterį kreiptis pagalbos į specialistus.
Pasiruošimas tapti mama
Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru) - tuomet šeimai taps aiškiau, ko tikėtis gimdymo metu ir po vaiko gimimo, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių.
Po gimdymo, kaip sakė animacinio filmuko veikėjas, „svarbiausia - nesijaudinti ir gerai maitintis”. Mama turėtų nepamiršti rūpintis savimi, tapti truputį egoiste. Jei ji nepasirūpins savimi, negalės rūpintis ir vaiku.
Ji turi drąsiai prašyti ir priimti kitų pagalbą. Pamirškite savo mylimą „aš viską pati”. Pagalbos prašymas nerodo silpnumo, nesugebėjimo, tai rodo stiprumą ir sveiką protą.
Patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei nepažįstate tokių, susipažinkite. Nes kitos mamos dažnai patiria panašių sunkumų, ir tokie pokalbiai padeda pasijusti žymiai geriau.
„Nenukvakti” labai padeda šiokia tokia dienos struktūra. Su mažu vaiku sunku tikėtis kasdien tiksliai tą pačią valandą kažką daryti, bet ryte gerai būtų rasti laiko palįsti po dušu, apsirengti, susišukuoti (vaikščioti ištisą dieną su chalatu gal ir patogu, bet emociškai geriau jaustis tai tikrai nepadeda). Rytinė kava-arbata-pusryčiai neturėtų virsti pavakariais. Kažkada jūs prausiate vaiką, kažkada einate į lauką, kažkada būtinai pietaujate, kažkada kartu miegate, kažkada pradedate laukti grįžtančių namiškių. Tas ritmas padeda struktūruoti dieną. O struktūra padeda išlaikyti „rėmus”.
Kartojuosi - labai gerai pamiegoti dieną kartu su vaiku. Indai, šiukšlės, dulkės, skalbiniai palauks, niekur nedings.
Verta turėti savo dienos ritualą. Jo trukmė ir turinys ne taip svarbu, svarbiausia, kad mamai tai būtų malonus užsiėmimas. Gal tai bus 5 minučių arbatos gėrimas su knyga rankoje susirangius fotelyje arba vakarinis pasisėdėjimas prie kompiuterio užmigus vaikui. O gal…
Primygtinai rekomenduočiau paskirti laiko sau. Pradžioje gal tai bus tik valanda per savaitę, bet tai turi būti laikas, kai jūs veikiate tik tai, ko JUMS norisi, kaip kitiems tai beatrodytų nerimta, neprotinga, nepraktiška. Miegate. Išeinate miestan. Užsisakote masažą. Sėdite ir žiūrite į vieną tašką. Nesvarbu, ką darote, svarbu, kad tuomet jūs visiškai negalvojate apie vaiką, šeimą. Būnate ne mama, o moteris.
Reiktų perskirstyti prioritetus. Man labai patiko išgirsta formuluotė „pirmiau žmonės, paskui daiktai. Pirmiau maži, paskui didesni”. Aišku, išimčių būna, bet tikrai pirmiau poilsis, o gerokai paskiau - indų plovimas.
Maitinanti mama turėtų pati nepamiršti valgyti pilnavertį sveiką maistą. Gerai yra gerti raminančias, stiprinančias arbatas. Jeigu yra poreikis, verta vartoti maisto papildus, vitaminus. Apie juos yra visokių nuomonių, man atrodo svarbu, kad juos vartodama gerai jaustųsi mama, tada ir vaikui bus gerai. Aišku, abejojant reikia pasitarti.
Jeigu moteris jaučiasi blogai, ją vargina depresija, svarbu neslėpti savo jausmų. Jei liūdna - išsiverkti. Tikrai palengvės. Kaip jautiesi, verta papasakoti žmogui, kuriuo pasitiki.
Darsyk - labai svarbu kalbėtis apie tai, kaip jūs jaučiatės, apie savo sunkumus. Su šeima, su drauge, su kita jauna mama. Su psichoterapeutu. Su kuo jums saugiau, geriau. Jei negalit kalbėtis su savu, pažįstamu žmogumi - yra psichologinės pagalbos telefonai. Svarbiausia yra kalbėtis apie savo savijautą.
Jei susirgot depresija, nekaltinkite savęs už tai. Tai yra liga ir jūs susirgot ne dėl to, kad esate silpna, nesugebate „susiimti“ ar kad kažką blogai darėte. Tiesiog taip nutinka. Svarbu prisiminti, kad tai yra ganėtinai dažna liga (kaip minėjau, nuo jos kenčia apytiksliai kas aštunta moteris), kad yra galintys padėti specialistai. Ir kad verta į juos kreiptis. Ir kad jums tikrai palengvės.
Rūpinkitės savimi
Kiekvienai mamai reikėtų atminti: nors ir labai norėtųsi rūpintis tik savo kūdikiu, ji turi pasirūpinti ir savimi, nes depresija veikia ne tik moters, bet ir kūdikio esamą ir būsimą (!) sveikatą.
Jei motinystė jums atrodo labiau kančia nei džiaugsmas, o ypač jei vargina pogimdyminė depresija,...
